Oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova

Zacharova aštriai atsakė į Zelenskio žodžius apie Donbaso gyventojus

(atnaujinta 10:38 2019.12.03)
Anksčiau Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis pareiškė, kad kiekvienas žmogus turi teisę nuspręsti, kur gyventi, todėl "tie, kurie yra už Rusiją", gali palikti Donbasą

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pakomentavo Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio pareiškimą, kuriame siūloma Rusijos šalininkams palikti šalį.

Anksčiau Zelenskis interviu "Spiegel" pasakė, kad kovos už "pametusius kelią" nepripažintų Donecko ir Luhansko Liaudies respublikų gyventojus. Jis pridūrė, kad kiekvienas žmogus turi teisę nuspręsti, kur gyventi, todėl "tie, kurie yra už Rusiją", gali palikti Donbasą.

"Tai ne žmonės pasiklydo, o valstybė pasiklydo, o po to ir žmones prarado! Ir iš Kijevo išsiųsti tankai žmonių "ieškoti" — jų neras. Užtikrinkite gyventojams jų teises, ir jie patys atsiras", — savo Facebook puslapyje parašė Zacharova.

Ji pažymėjo, kad Donbaso gyventojai "ne savo noru" nedalyvavo 2019 metų Ukrainos prezidento rinkimuose, "kad jo klausytųsi, kur jiems eiti". Kita vertus, diplomatė mano, kad Kijevas sąmoningai neorganizavo rinkimų Rytų Ukrainoje.

Zacharova paragino Ukrainos valdžią ieškoti visų bėdų šaltinių savo gretose.

"Prisimenate, kaip 2014 metais po valstybės perversmo į svarbiausius postus vyriausybėje buvo paskirti užsieniečiai? Ministrai iš JAV, Gruzijos ir Lietuvos gavo Ukrainos pilietybę likus kelioms valandoms iki paskyrimo... Tai buvo globalinė strategija. Visokių rūšių merai, gubernatoriai, politikai turėjo leidimus gyventi [Ukrainoje], kartu turėdami kitų šalių pilietybę, priimdami sprendimus jų naudai ir joms padiktuojant", — pareiškė diplomatė.

Anot jos, nenuostabu, kad panašioje situacijoje Donbaso gyventojai, atskirti nuo likusios Ukrainos dalies finansinės ir socialinės sistemos, neturintys jokių teisių, nori gauti kitos valstybės pilietybę.

"O kaipgi, remiantis šia logika, egzistuoja Europa? Žmonės turi po kelis skirtingų šalių pasus, gyvena ten, kur nori, ir net neatsako į klausimą "kieno yra Folklando salos" (šios salos yra teritorinio ginčo tarp Didžiosios Britanijos ir Argentinos objektas — Sputnik)", — padarė išvadą Zacharova.

Gruodžio 9 dieną Prancūzijoje vyks "Normandijos ketverto" susitikimas. Jame dalyvaus Rusijos, Ukrainos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovai Vladimiras Putinas, Vladimiras Zelenskis, Emanuelis Makronas ir Angela Merkel. Šis derybų dėl Ukrainos formatas egzistuoja nuo 2014 metų birželio. Tuomet, minėdami sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje 70-metį, keturių šalių vadovai pirmą kartą aptarė konflikto Donbase sureguliavimą.

2014 metų balandžio mėnesį Ukrainos valdžia pradėjo karinę operaciją prieš nepripažintas LLR ir DLR, kurios paskelbė nepriklausomybę po valstybės perversmo Ukrainoje 2014 metų vasario mėnesį. Naujausiais JT duomenimis, konflikto aukomis tapo apie 13 tūkstančių žmonių.

Situacijos Donbase sprendimo klausimas yra svarstomas per kontaktinės grupės susitikimus Minske. Nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio jau priimti trys dokumentai, reglamentuojantys konflikto numalšinimo veiksmus. Tačiau net ir po konflikto šalių susitarimų dėl paliaubų konfliktai tęsiasi.

Tegai:
Rusija, Ukraina, Donbasas, Vladimiras Zelenskis, Marija Zacharova
Dar šia tema
Trys darbo grupės Donbaso klausimu pradėjo derybas Minske
Žinovo patarimas: Nausėda paaiškino Zelenskiui, kaip elgtis derybose su Rusija
Lavrovas: Rusija padarys viską, kad įveiktų Ukrainos krizę
Princesė Eugenie

Sekė Megan Markl pavyzdžiu: princesė Eugenie apsisprendė dėl savo vaiko likimo

(atnaujinta 17:01 2020.09.29)
Maištingųjų hercogų istorija turėjo įtakos karalienės anūkės planams: būsima mama nusprendė padovanoti savo pirmam vaikui teisę į įprastą gyvenimą

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II anūkė Eugenie priėmė svarbų sprendimą: nėščia princesė pasekė princo Hario žmonos Megan Markl pavyzdžiu ir nusprendė išvengti "titulų prakeiksmo".

Princų Hario ir Viljamo pusseserė užima tik dešimtą poziciją eilėje į sostą. Tačiau ji vis tiek turi laikytis visų griežtų karališkojo protokolo taisyklių. Eugenie ne iš nuogirdų žino, kaip tai sunku, todėl nusprendė būsimas atžalas apsaugoti nuo tokio likimo.

Nėščia princesė Eugenie iš anksto apsisprendė dėl savo vaiko likimo ir nusprendė neprašyti titulo mažyliui.

Priminsime, kad pagal karalystės taisykles Eugenie sūnus ar dukra automatiškai negauna titulo. Tačiau Elžbieta II gali padaryti išimtį, bet to nenori nei princesė, nei jos nekilmingas vyras.

"Eugenie suprato, kad titulas — tai, viena vertus, prakeikimas ir, kita vertus, palaiminimas. Jie su Džeku svajoja apie paprastą gyvenimą savo mažyliui — su tikra profesija, iš kurios jis pragyvens. Taigi, princesė tikrai atsisakys titulo, net jei jis bus jai pasiūlytas", — pažymėjo leidinio "Daily Mail" šaltinis.

Žinia apie princesės Eugenie nėštumą paskelbta visai neseniai ir sukėlė džiaugsmingą ažiotažą tarp britų.

Tegai:
Megan Markle, karališkoji šeima, Didžioji Britanija
Temos:
Karališkosios naujienos
Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Žiniasklaida sužinojo apie Tichanovskajos planus susitikti su Merkel

(atnaujinta 15:33 2020.09.29)
Antradienio rytą su Tichanovskaja susitiko Vilniuje viešintis Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidento postą Svetlana Tichanovskaja pranešė, kad kitą savaitę planuoja susitikti su Vokietijos kanclere Angela Merkel, apie tai pranešė RIA Novosti su nuoroda į RFI radijo stotį.

"Kitą savaitę esame numatę susitikti su Angela Merkel. Su Angelos Merkel kabinetu. Taip pat virtinę kitų susitikimų Europoje. Dalis jų vyks vaizdo ryšiu, kiti bus asmeniniai. Tačiau jie [susitikimai] labai svarbūs siekiant taikiai išspręsti mūsų klausimą", — sakė Tichanovskaja interviu radijo stočiai.

Antradienio rytą Vilniuje viešintis Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas susitiko su Tichanovskaja.

Masiniai opozicijos protestai prasidėjo Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos protestus malšino, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, naudojo ašarines dujas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6700 žmonių.

Lietuvos ir ES politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Praėjusią savaitę Europos Sąjunga atsisakė pripažinti Lukašenką teisėtu Baltarusijos prezidentu. Kaip pareiškė ES diplomatijos vadovas Žozepas Borelis (Josep Borrell), inauguruojant Aleksandrą Lukašenką atimamas demokratinis teisėtumas ir Baltarusijoje gilėja krizė.

Tegai:
Angela Merkel, Svetlana Tichanovskaja, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Pranckietis pareiškė, kad Lukašenka turi palikti Baltarusijos prezidento postą
JT Žurnalistų apsaugos draugų grupė susirūpino dėl situacijos Baltarusijoje
Didysis brolis šalia. Makronas išmokys Baltijos šalis, kada loti, o kada tylėti
Baltarusijos URM pastatas

Baltarusija įvedė atsakomąsias sankcijas Baltijos šalims

Šalies užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Minskas ir toliau atsakinės į kitų šalių įvestas ribojančias priemones, tačiau niekada nebus tokių veiksmų iniciatorius

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Baltarusija įvedė sankcijas Baltijos šalims atsakant už anksčiau nustatytus Lietuvos, Latvijos ir Estijos apribojimus. Apie tai praneša agentūra "BelTA".

"Na ką gi, nuo šiandien, kaip ir buvo žadėta, mes taip pat kiekvienai iš šių šalių įvedame abipuses simetriškas ribojančias priemones. Mes sakėme, kad tai yra žemyn einanti spiralė, paleista atskirų Lietuvos vadovų siūlymu. Mes ir toliau atsakinėsime, bet niekada neinicijuosime tokių veiksmų", — sakė Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretorius Anatolijus Glazas.

Anot jo, tokių priemonių įvedimas nebus naudingas niekam, išskyrus, galbūt, Lietuvos užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui, kuris "padarytų viską, kad būtų pastebėtas prieš artėjančius rinkimus".

"Tai tikrai neturės įtakos jo atlyginimui, skirtingai nei Lietuvos verslininkų ir mokesčių mokėtojų pajamoms, kurias sieja bendri projektai, sandoriai ir investicijos su kaimynine šalimi", — sakė Glazas.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pažymėjo, kad pernai Lietuvoje apsilankė apie 600 tūkstančių baltarusių, kurie ten paliko beveik milijardą eurų. Be to, pasak jo, Minskas kasmet aprūpina daugiau nei trečdalį "Lietuvos geležinkelių" bendrovės pakrovimo.

Glazas pavadino Lietuvos žingsnius Baltarusijos atžvilgiu "nuostolingais" ir mano, kad jie būtų atliekami "norint įtikti trumpalaikėms ambicijoms".

Patikslinta, kad apie 100 pareigūnų iš kiekvienos šalies buvo įtraukti į sankcijų sąrašus, jiems draudžiama atvykti į Baltarusiją.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Reaguodamas į sankcijų įvedimą iš Baltijos šalių pusės, Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka nurodė vyriausybei perorientuoti Baltarusijos krovinių srautą iš Lietuvos uostų. Be to, anksčiau jis teigė, kad Baltarusija buvo priversta "uždaryti sienas iš vakarų".

Tegai:
Baltijos šalys, sankcijos, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Baltarusija, RF ir BelAE: pirmosios Prancūzijos vadovo vizito Lietuvoje dienos rezultatai
Prancūzijos prezidentas pažadėjo Tichanovskajai padėti dialoge dėl Baltarusijos
JT Žurnalistų apsaugos draugų grupė susirūpino dėl situacijos Baltarusijoje