Branduolinis sprogimas, archyvinė nuotrauka

Ekspertai įvertino galimas branduolinio karo pradžios priežastis

(atnaujinta 23:01 2019.12.04)
Pasak eksperto, būtina ugdyti pasitikėjimą, nenutraukti strateginio stabilumo sutarčių ir, jei tai nepavyksta, išsaugoti bent kai kurias priemones, numatytas užmarštyje paskendusiuose susitarimuose

VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. Šiais laikais branduolinis karas gresia prasidėti ne dėl sąmoningų kariuomenės veiksmų, o dėl kieno nors klaidos ar kibernetinio nukrypimo, sakė Viačeslavas Kantoras, Liuksemburgo branduolinių katastrofų prevencijos forumo prezidentas, praneša RIA Novosti.

Anot jo, strateginio stabilumo sistemos degradacija yra lygiagreti krizių ir karų gausėjimui visoje planetoje, o tai kelia nekontroliuojamos eskalacijos grėsmę.

"Pavojus kyla ne dėl apgalvoto branduolinių ginklų naudojimo, bet dėl to, kad karas galimas dėl žmogaus padarytų klaidų, sistemos klaidų, nesusipratimų ar klaidingų skaičiavimų. Riziką sustiprina naujos kibernetinės technologijos", — sakė Kantoras Liuksemburgo forumo stebėtojų tarybos posėdyje Ženevoje.

Anot jo, kibernetinės grėsmės dabar tiesiogiai susijusios su branduolinių šalių valstybine infrastruktūra (Rusija ne kartą kalbėjo apie daugybinį kibernetinių išpuolių iš užsienio augimą). Tas pats veiksnys gali "teoriškai prisidėti prie neteisėto branduolinio ginklo naudojimo", — pažymėjo ekspertas.

Buvęs JAV gynybos sekretorius Vilijamas Peris sakė, kad dirbdamas Pentagone asmeniškai du kartus susidūrė su situacijomis, kuriose grėsė tikra branduolinė apokalipsė. Pirmoji — Karibų krizė, kai Peris ruošė analitinius pranešimus tuometiniam JAV prezidentui Džonui Kenedžiui, remdamasis žvalgybos gauta informacija.

"Kiekvieną dieną eidamas į analizės centrą galvojau, kad tai bus paskutinė mano diena Žemėje... Ši patirtis parodė, kad dėl politinio klaidingo skaičiavimo kyla realus pavojus pradėti branduolinį karą", — pripažino Peris.

Antrasis įvykis buvo amerikiečių NORAD įspėjimo apie raketų ataką sistemos gedimas 1979 metais, kai Peris buvo gynybos sekretoriumi.

Kovinis geležinkelio raketų kompleksas
© Фото : предоставлено пресс-службой РВСН

"Tris naktis budėjęs pareigūnas pažadino mane... Jis sakė, kad jo kompiuteryje rodoma 200 tarpkontinentinė balistinė raketa, skrendanti iš Tarybų Sąjungos į JAV. Jis greitai paaiškino, kad, jo manymu, kompiuteris sugedo, ir paskambino man, prašydamas padėti jam su prašymu sutvarkyti gedimą", — prisiminė Peris. Ši patirtis, pasak jo, "parodė, kad galima ir netyčia pradėti branduolinį karą dėl paprasčiausios techninės klaidos".

Kad būtų sumažinta ši rizika, pažymėjo Kantoras, būtina ugdyti pasitikėjimą, nenutraukti strateginio stabilumo sutarčių ir, jei tai nepavyksta, išsaugoti bent kai kurias priemones, numatytas užmarštyje paskendusiuose susitarimuose.

"Pavyzdžiui, jei 2021 metais bus nutraukta START-III sutartis, JAV ir Rusijai rekomenduotina išlaikyti kelias šios sutarties nuostatas, susijusias su skaidrumu. Pranešti šalims apie tarptautines balistines raketas ir erdvėlaivius, strateginių pratybų ir kitų šios srities veiksmų pradžią, pranešti apie nemažai strateginių ginklų maskuojančias priemones iš nacionalinio kosminės žvalgybos turto", — sakė Kantoras.

Liuksemburgo branduolinių katastrofų prevencijos forumas yra viena iš pirmaujančių tarptautinių nevyriausybinių organizacijų, tiriančių branduolinę saugą. Ji vienija autoritetingus Rusijos, JAV, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių ekspertus.

Tegai:
Rusija, JAV, pasitikėjimas, branduolinis ginklas, branduolinis karas

Karščiausios rusės: "Miss Maxim 2020" nugalėtoja ir finalininkės

(atnaujinta 20:11 2020.08.14)
Maskvoje buvo išrinkta gražiausia ir seksualiausia 2020 metų mergina. Išsamiau — Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje

Tarptautinis vyrų žurnalas "Maxim", be kito ko turi ir rusišką versiją. Versija rusų kalba išleidžiama kas mėnesį nuo 2002 metų balandžio. Išleidžiamas žurnalas 24 pasaulio šalyse. Žurnalui pozavo daugybė garsių aktorių, dainininkų, sportininkų, TV laidų vedėjų.

  • © Sputnik / Aleksey Maishev

    Kasmetinio "Miss Maxim" konkurso finalas įvyko rugpjūčio 12 dieną.

  • © Sputnik / Aleksey Maishev

    Dėl nugalėtojos karūnos varžėsi dešimt gražiausių ir seksualiausių merginų.

  • © Sputnik / Aleksey Maishev

    Pelnytą apdovanojimą gavo Oktiabrina Maksimova iš Naugardo.

  • © Sputnik / Alexey Maishev

    Norint dalyvauti konkurse, pareiškėja turėjo paskelbti savo nuotrauką VKontakte ar Instagram su žyma @missmaxim2020russia ir hashtag #missmaxim2020russia.

  • © Sputnik / Aleksey Maishev

    Dalyvės praėjo ilgą kelią iki finalo. Šio kelio pradžioje vyko balsavimas tarp skaitytojų.

  • © Sputnik / Aleksey Maishev

    Šimtas jo nugalėtojų buvo pakviestos į profesionalią fotosesiją Maskvoje.

  • © Sputnik / Alexey Maishev

    Remdamiesi fotosesijos rezultatais, žurnalo "Maxim" redakcija įvardijo dešimt geriausių pretendenčių į pergalę

  • © Sputnik / Alexey Maishev

    Finale žiuri išrinko gražiausią merginą.

  • © Sputnik / Alexey Maishev

    Varžybose dalyvavo merginos iš įvairių Rusijos kampelių.

  • © Sputnik / Alexey Maishev

    Nugalėtojos nuotrauka papuoš žurnalo "Maxim" spalio numerio viršelį.

Tegai:
grožio konkursas, nuotraka, Maskva, Rusija
Angela Merkel

Merkel griežtai smerkia smurtą Baltarusijoje  

(atnaujinta 20:40 2020.08.14)
Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir kitomis dienomis. Padėtis stabilizuota

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Vokietijos kanclerė Angela Merkel griežtai pasmerkė smurtą prieš demonstrantus Baltarusijoje ir paragino išlaisvinti sulaikytuosius, per trumpąją konferenciją Berlyne sakė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas, praneša RIA Novosti.

"Kanclerė visų pirma smerkia tai, kad tūkstančiai žmonių buvo sulaikyti vien dėl jų dalyvavimo taikiuose protestuose. Ją pribloškia pranešimai, kad sulaikytieji patiria smurtą... Ji išreiškia gilią užuojautą aukų artimiesiems", — sakė Seibertas ir pridūrė, kad Merkel paragino "Baltarusija besąlygiškai ir nedelsdama išlaisvina žmones, reikia gerbti jų teises į susirinkimus, informaciją ir žodžio laisvę".

"Tas faktas, kad paminamos pagrindinės teisės Baltarusijoje, yra visiškai nepriimtinas", — pabrėžė vyriausybės atstovas, teigdamas, kad šiandieniniame ES ministrų tarybos susitikime, skirtoje įvykiams Baltarusijoje, "mūsų požiūriu, mes taip pat turėtume kalbėti apie sankcijas tiems, kas atsakingas už žmogaus teisių pažeidimus".

Penktadienį ES užsienio reikalų ministrai surengs ekstremalųjį susitikimą per vaizdo konferenciją, kurioje, be kitų klausimų, bus aptarta padėtis Baltarusijoje ir galimos priemonės prieš asmenis, susijusius su smurtu prieš taikių protestų dalyvius.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka gavo 80,08 proc. balsų, Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc. rinkėjų balsų.

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir kitomis dienomis. Padėtis stabilizuota.

Tichanovskaja į Lietuvą atvyko antradienį. Vėliau tą pačią dieną pasirodė jos vaizdo žinutė, kurioje ji pranešė, kad išvyko pas vaikus. Vėliau pasirodė antras vaizdo įrašas, kuriame moteris prašo savo bendražygių neiti protestuoti ir laikytis įstatymų.

Lietuvos valdžia sako, kad moteris saugi. Vakare su ja telefonu kalbėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis sakė, kad prireikus Vilnius yra pasirengęs suteikti Tichanovskajai politinį prieglobstį.

Tegai:
Baltarusija, Angela Merkel
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuvos Seimo nariai ketina vykti į Baltarusiją
Žolinė, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 15-osios šventės

(atnaujinta 18:51 2020.08.14)
Rugpjūčio 15-ąją Lietuvoje minima Žolinė, o dar ir Zarasų gimtadienis

Rugpjūčio 15 yra 227-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 228-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 138 dienos.

Žolinė, Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė

Rugpjūčio viduryje lietuviai nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti. Žolinė (Dzūkijoje — Kopūstinė) — tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima — kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo derliaus miltų tešlos paplotėliai svaidomi iš rankų į rankas per ugnį, kol iškepdavo.

Romėnai šią dieną garbindavo deivę Dianą, graikai — Artemidę. Šios deivės buvo laikomos augalų ir gyvūnų globėjomis. Aptinkama žinių, kad 500 m. prieš Kr., rugpjūčio 15 dieną buvo atidaryta deivės Dianos šventykla Romoje, ant Avetino kalvos.

Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Pasakojama, kad Jėzaus motinos Marijos mirties apaštalai budėjo prie jos kapo. Petras išvydo, kaip Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę patikrinti karstą, apaštalai Marijos kūno neberado — karste buvo tik daugybė gražių gėlių.„Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas" (Apr 12, 1). Taip apaštalas Jonas aprašo regėjimuose matytą Saulėtąją moterį — bažnyčios, kovojančios prieš žemės blogį, biblinį slibiną, simbolį. Marijos dangun ėmimo dogma paskelbta tik 1950 m., tačiau liturginis šio įvykio minėjimas žinomas nuo V amžiaus.

Kiekvienais metais Lietuvos bažnyčiose rengiami iškilmingi Žolinės atlaidai. Bažnyčiose šventinamos vaistingos laukų žolelės, gėlės, javai ir daržovės. Dzūkės nuo seno į gėlių puokštę įdėdavo morką, griežtį, buroką ar net kopūsto galvą. Pašventintų daržovių valgydavo visa šeimyna, padalydavo su pašaru gyvuliams, tikėdami, kad taip visi bus apsaugoti nuo ligų. Merginos nusipindavo ir pašventindavo devynis skirtingų augalų vainikėlius. Sudžiovinti žolynai būdavo laikomi pirkioje už šventųjų paveikslų, užėjus griaustiniui, jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo iš jų išvirtą arbatą.

Taip pat šią dieną gimtadienį švenčia Zarasai.

Zarasai — miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje (49 km į šiaurės rytus nuo Utenos) prie Zaraso ežero. Zarasų gimtadieniu laikomi 1506 metų rugpjūčio 15 diena. Iki tol šioje vietoje gyveno sėliai.

Manoma, kad 1506 metais metu čia buvo įkurtas Zarasų dvaras, o Zaraso ežero saloje — vienuolynas su mūrine bažnyčia. Salą su ežero krantu jungė 200 metrų ilgio medinis tiltas. 1530 metais vienuolynas perkeltas į Antalieptę, o bažnyčia į dabartinę jos vietą krante.

Savo vardadienius šią dieną švenčia Napalys, Napoleonas, Visvilas, Visvilė, Visvyda, Visvydas, Visvydė.

Tegai:
šventės, šventė