Branduolinis sprogimas, archyvinė nuotrauka

Ekspertai įvertino galimas branduolinio karo pradžios priežastis

(atnaujinta 23:01 2019.12.04)
Pasak eksperto, būtina ugdyti pasitikėjimą, nenutraukti strateginio stabilumo sutarčių ir, jei tai nepavyksta, išsaugoti bent kai kurias priemones, numatytas užmarštyje paskendusiuose susitarimuose

VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. Šiais laikais branduolinis karas gresia prasidėti ne dėl sąmoningų kariuomenės veiksmų, o dėl kieno nors klaidos ar kibernetinio nukrypimo, sakė Viačeslavas Kantoras, Liuksemburgo branduolinių katastrofų prevencijos forumo prezidentas, praneša RIA Novosti.

Anot jo, strateginio stabilumo sistemos degradacija yra lygiagreti krizių ir karų gausėjimui visoje planetoje, o tai kelia nekontroliuojamos eskalacijos grėsmę.

"Pavojus kyla ne dėl apgalvoto branduolinių ginklų naudojimo, bet dėl to, kad karas galimas dėl žmogaus padarytų klaidų, sistemos klaidų, nesusipratimų ar klaidingų skaičiavimų. Riziką sustiprina naujos kibernetinės technologijos", — sakė Kantoras Liuksemburgo forumo stebėtojų tarybos posėdyje Ženevoje.

Anot jo, kibernetinės grėsmės dabar tiesiogiai susijusios su branduolinių šalių valstybine infrastruktūra (Rusija ne kartą kalbėjo apie daugybinį kibernetinių išpuolių iš užsienio augimą). Tas pats veiksnys gali "teoriškai prisidėti prie neteisėto branduolinio ginklo naudojimo", — pažymėjo ekspertas.

Buvęs JAV gynybos sekretorius Vilijamas Peris sakė, kad dirbdamas Pentagone asmeniškai du kartus susidūrė su situacijomis, kuriose grėsė tikra branduolinė apokalipsė. Pirmoji — Karibų krizė, kai Peris ruošė analitinius pranešimus tuometiniam JAV prezidentui Džonui Kenedžiui, remdamasis žvalgybos gauta informacija.

"Kiekvieną dieną eidamas į analizės centrą galvojau, kad tai bus paskutinė mano diena Žemėje... Ši patirtis parodė, kad dėl politinio klaidingo skaičiavimo kyla realus pavojus pradėti branduolinį karą", — pripažino Peris.

Antrasis įvykis buvo amerikiečių NORAD įspėjimo apie raketų ataką sistemos gedimas 1979 metais, kai Peris buvo gynybos sekretoriumi.

Kovinis geležinkelio raketų kompleksas
© Фото : предоставлено пресс-службой РВСН

"Tris naktis budėjęs pareigūnas pažadino mane... Jis sakė, kad jo kompiuteryje rodoma 200 tarpkontinentinė balistinė raketa, skrendanti iš Tarybų Sąjungos į JAV. Jis greitai paaiškino, kad, jo manymu, kompiuteris sugedo, ir paskambino man, prašydamas padėti jam su prašymu sutvarkyti gedimą", — prisiminė Peris. Ši patirtis, pasak jo, "parodė, kad galima ir netyčia pradėti branduolinį karą dėl paprasčiausios techninės klaidos".

Kad būtų sumažinta ši rizika, pažymėjo Kantoras, būtina ugdyti pasitikėjimą, nenutraukti strateginio stabilumo sutarčių ir, jei tai nepavyksta, išsaugoti bent kai kurias priemones, numatytas užmarštyje paskendusiuose susitarimuose.

"Pavyzdžiui, jei 2021 metais bus nutraukta START-III sutartis, JAV ir Rusijai rekomenduotina išlaikyti kelias šios sutarties nuostatas, susijusias su skaidrumu. Pranešti šalims apie tarptautines balistines raketas ir erdvėlaivius, strateginių pratybų ir kitų šios srities veiksmų pradžią, pranešti apie nemažai strateginių ginklų maskuojančias priemones iš nacionalinio kosminės žvalgybos turto", — sakė Kantoras.

Liuksemburgo branduolinių katastrofų prevencijos forumas yra viena iš pirmaujančių tarptautinių nevyriausybinių organizacijų, tiriančių branduolinę saugą. Ji vienija autoritetingus Rusijos, JAV, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių ekspertus.

Tegai:
Rusija, JAV, pasitikėjimas, branduolinis ginklas, branduolinis karas
Ledynas

Dikaprijas ir Bezosas kreipiasi į Baideną dėl klimato kaitos

(atnaujinta 13:32 2021.01.25)
Aktyvistai taip pat įvertino Baideno galimybes grąžinti Jungtines Valstijas į Paryžiaus klimato susitarimą. Tačiau, jų nuomone, to nepakanka

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Daugiau nei 150 aktyvistų, aktorių ir verslininkų, įskaitant aktorių Leonardą Dikapriją ir "Amazon" įkūrėją Džefą Bezosą, pasirašė atvirą laišką JAV prezidentui Džo Baidenui, ragindami reaguoti į klimato pokyčius. Atviras laiškas buvo paskelbtas "Climate Power 2020" svetainėje.

Kreipimosi autoriai pažymėjo, kad Baideną galima prisiminti kaip "klimato prezidentą", kuris žmoniją "patraukė nuo uolos krašto".

"Galite pakeisti pasaulio energetikos sistemas iš iškastinio kuro į švarią energiją, tuo pačiu kurdami daug darbo vietų, mažindami taršą ir pašalindami ekonominę, rasinę ir sveikatos nelygybę", — sakoma laiške.

Aktyvistai taip pat įvertino Baideno galimybes grąžinti Jungtines Valstijas į Paryžiaus klimato susitarimą. Tačiau, jų nuomone, to nepakanka.

Iš garsenybių laišką pasirašė aktorės Natalie Portman ir Zooey Deschanel. Be to, kreipimąsi pasirašė "Mastercard" direktorių valdybos pirmininkas Ajay Banga ir Europos Parlamento Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos komiteto pirmininkas Pascalas Kanfinas.

Per pirmąją valandą Baltuosiuose rūmuose Džo Baidenas pakeitė daugelį savo pirmtako Donaldo Trampo sprendimų. Visų pirma jis pasirašė dekretą dėl JAV grįžimo prie Paryžiaus klimato susitarimo.

Džo Baidenas buvo inauguruotas sausio 20 dieną. Jis tapo 46-uoju JAV prezidentu. Ceremonijoje dalyvavo kadenciją baigiantis JAV viceprezidentas Maikas Pensas, buvę šalies prezidentai George'as W. Bushas, ​​Barakas Obama ir Bilas Klintonas kartu su sutuoktiniais. JAV himną atliko Lady Gaga. Trampas nedalyvavo ceremonijoje, sulaužydamas 150 metų tradiciją, ir paliko Vašingtoną likus kelioms valandoms iki iškilmių.

Tegai:
Džo Baidenas, JAV, klimatas
 AstraZeneca vakcina

EK pareikalavo "AstraZeneca" paaiškinti dvigubą vakcinų tiekimo į ES sumažėjimą

(atnaujinta 16:02 2021.01.25)
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen surengė telefoninį pokalbį su "AstraZeneca" vadovu, kuriame ji taip pat reikalavo visiškai pristatyti tiekimą ES

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Europos Komisija (EK) pareikalavo "AstraZeneca" paaiškinimo, susijusio su bendrovės pranešimu, kad 60 proc. sumažėja vakcinų tiekimas ES, ir pareikalavo visiškai įvykdyti sutartį, praneša naujienų agentūra TASS.

Apie tai pirmadienį Briuselyje pranešė oficialus Europos Komisijos atstovas Stefanas De Keersmakeris. Tuo tarpu Europos Komisija neketina peržiūrėti savo vakcinacijos strategijos.

"Europos sveikatos komisarė Stella Kyriakidis išsiuntė laišką įmonės vadovybei, reikalaudama papildomų paaiškinimų, susijusių su bendrovės praėjusią savaitę paskelbtu pranešimu, kad ji sumažins vakcinų tiekimą ES. Ji pabrėžė būtinybę vykdyti bendrovės įsipareigojimus pagal ES sutartį",  — pridūrė jis. 

Tiekimas ES bus aptartas šiandien bendrovės valdančiosios tarybos posėdyje, kuriame dalyvaus ES atstovai".

Savo ruožtu Europos Komisijos spaudos tarnybos vadovas Ericas Mameris sakė, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kalbėjosi telefonu su "AstraZeneca" vadovu, kuriame ji taip pat reikalavo įgyvendinti visą numatytą tiekiamą kiekį.

"Europos Komisija daug investavo į [AstraZeneca] gamybos pajėgumus dar prieš prasidedant vakcinų gamybai. Šioje aplinkoje Europos Komisija reikalauja, kad įmonė panaudotų visas priemones ir galimybes vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Europos Komisija reikalauja, kad įmonė parodykite maksimalų lankstumą tai padaryti", — sakė jis.

Mameris taip pat pažymėjo, kad Europos Komisija dar neplanuoja jokių teisinių veiksmų prieš "AstraZeneca", iki šiol teikdama pirmenybę "užmegzti atvirą dialogą su įmone, kad užtikrintų vakcinos gavimą". Jis taip pat pažymėjo, kad, nepaisant to, kad labai sumažėjo dviejų pagrindinių ES tiekėjų — "Pfizer" ir "AstraZeneca" — tiekimas, Europos Komisija neketina peržiūrėti savo vakcinacijos strategijos tikslų, pagal kuriuos ES šalys turėtų paskiepyti 70 proc. gyventojų iki vasaros.

Tegai:
vakcina
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
RF ir Vengrija pasirašė sutartį dėl Rusijos vakcinos nuo COVID tiekimo
Vakcina "iš po prekystalio"
PSO pranešė apie didžiulį koronaviruso vakcinų trūkumą pasaulyje
Antikūnų kiekis vyrų ir moterų kraujyje po vakcinos "Sputnik V" nesiskiria
Meluoja ir neraudonuoja — kodėl Lietuva prieš "Sputnik V" vakciną?
Sausio 26-oji

Kokia šiandien diena: sausio 26 dienos šventės

(atnaujinta 12:36 2021.01.25)
Sausio 26-ąją savo profesinę šventę švenčia muitininkai, o katalikai mini Šv. Timotiejų ir Titą

Sausio 26 yra 26-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 339 dienų.

2021 metų sausio 26 dieną saulė teka 08:21, leidžiasi 16:42, dienos ilgis — 08 val. 21 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Dangis, Daugis, Eigilė, Eigintė, Edvilė, Justina (Justė), Justinas (Justas), Paulė, Rima, Rimantas (Rimas), Timotiejus, Titas.

Sausio 26-ąją minima Tarptautinė muitininkų diena.

Tarptautinė muitinės diena švenčiama nuo 1983 metų. 1952 metais pradėjo veikti muitinių bendradarbiavimo konvencija. Tuomet Briuselyje dėl bendradarbiavimo tarėsi 17-os Europos šalių muitinių tarnybų vadovai.

Manoma, kad Lietuvos muitinės pradėjo kurtis dar XI-XIII amžiuje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muitinės, jų valdymas ir struktūra galutinai išplėtota XVI a.

1795 metais po trečiojo valstybės padalijimo Lietuva buvo prijungta prie Rusijos imperijos. Muitinės perėjo Rusijos žinion, buvo įkurta naujų. XIX a. viduryje Rusija pradėjo nuolat reformuoti muitines ir muitų sistemą. Visiškai ji susiformavo ir išliko iki XX a. pradžios.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. spalio 9 d. priimtas Laikinasis muitinės įstatymas. Tuomet ir pradėjo veikti atkurta Lietuvos muitinė. 1990 m. spalio 11 d. įsteigtas Muitinės departamentas.

Katalikų šalys sausio 26-ąją mini Šv. Timotiejų ir Titą.

Šv. Timotiejus, vyskupas, I–II a. Gimęs pagonio tėvo ir motinos žydės šeimoje. Buvęs apaštalo Pauliaus mokinys (1 Kor 16, 10).

Šv. Titas, vyskupas, lydėjęs apaštalą Paulių į Apaštališkąjį Susirinkimą Jeruzalėje. Apie 63 m. paskirtas Kretos vyskupu.

Sausio 26-oji  Lietuvos istorijoje

1797 metais Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė Peterburgo ketvirtąją konvenciją, kuria panaikino paskutinius Abiejų Tautų Respublikos valstybingumo likučius. Rusijai atiteko Vilnius, Austrijai — Krokuva, Prūsijai — Varšuva.

1922 metais Lietuvos krašto apsaugos ministras Jono Šimkaus įsakymu įteisinta Pasienio pulko šventė, dabar "Pasieniečių diena", švenčiama birželio 29.

1926 metais Kaune kapitonas Vladas Morkus atliko pirmąjį Lietuvos istorijoje šuolį parašiutu.

1927 metais gimė Vitas Valatka, kraštotyrininkas, muziejininkas, archeologas. Mirė 1977 metais.

1994 metais Lietuva vienašališkai panaikino vizų režimą Italijos, Japonijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino piliečiams.

2004 metais užsienio reikalų ministras Antanas Valionis baigė oficialų vizitą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vašingtone jis susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Kolinu Pauelu (Colin Powell), kitais aukštais pareigūnais.

Sausio 26-oji  pasaulio istorijoje

1500 metais ispanų keliautojas Visentė Pinsonas atrado Braziliją.

1837 metais Mičiganas tapo 26-ąja JAV valstija.  

1905 metais Pretorijoje rastas didžiausias pasaulyje — 3106 karatų — deimantas.  

1918 metais gimė Rumunijos komunistinio režimo diktatorius Nikolajė Čaušesku, kuriam 1989 metų pabaigoje buvo įvykdyta mirties bausmė.

1950 metais Indija tapo nepriklausoma Respublika nuo Didžiosios Britanijos.  

1994 metais vienas turtingiausių asmenų Italijoje, spaudos magnatas Silvijus Berluskonis pareiškė, jog žada aktyviai dalyvauti šalies politiniame gyvenime.

1994 metais Rumunija tapo pirmąja buvusio Varšuvos pakto valstybe, pasirašiusia NATO programą "Partnerystė taikos labui".

Tegai:
katalikai, šventė, Tarptautinė muitinių diena
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai