Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Džonsonas, archyvinė nuotrauka

Džonsonas pažadėjo įgyvendinti "Brexit" iki sausio pabaigos

(atnaujinta 19:09 2019.12.05)
Pasak JK premjero, jei konservatorių partija kitą savaitę laimės balsų daugumą, bus galima įgyvendinti "Brexit" iki sausio pabaigos

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas ketvirtadienį pristatė naujosios vyriausybės pirmojo šimto dienų programą (tuo atveju, jei toriai gaus balsų daugumą gruodžio 12 dienos rinkimuose), rašo RIA Novosti Marija Tabak.

Pagrindiniai punktai yra parlamento patvirtintas "Brexit" susitarimas su ES, kitų metų biudžeto pateikimas vasario mėnesį ir įstatymo projekto, galutinai nustatančio JK pasitraukimo iš Europos Sąjungos, parengimas iki kovo 22 dienos.

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Džonsonas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Джастин Гриффитс-Уилльямс

Anksčiau ES sutiko atidėti "Brexit" iki 2020 metų sausio 31 dienos. Jei susitarimas dėl JK išėjimo iš ES sąlygų bus patvirtintas iki šio laiko, tada nuo vasario 1 dienos prasidės pusantrus metus truksiantis pereinamasis laikotarpis, kurio metu JK turės paruošti visus reikiamus teisės aktus.

"Jei konservatorių partija kitą savaitę laimės daugumą balsų, mes galėsime įgyvendinti "Brexit" iki sausio pabaigos. Tada 2020 metais pagaliau užbaigsime ginčus ir neaiškumą dėl "Brexit", — teigė Džonsonas.

Tarp svarbiausių ministro pirmininko pažadų yra: panaikinti praktiką automatiškai paleisti nusikaltėlius praėjus pusei skirto įkalinimo termino (ši tema tapo ypač aktuali po lapkričio 29 dienos teroro išpuolio prie Londono tilto, kuris įvyko, anksčiau laiko paleidus Usmaną Chaną); pristatyti įstatymo projektą, kuriuo siekiama sugriežtinti laisvės atėmimo bausmes ypač pavojingiems nusikaltėliams; peržiūrėti gynybos ir užsienio politiką; padidinti mokyklų ir ligoninių finansavimą ir mokesčius užsieniečiams už Nacionalinės sveikatos apsaugos paslaugas.

Iki 2020 metų pabaigos Džonsonas ketina derėtis dėl prekybos susitarimo su ES.

Tegai:
ES, Brexit, Borisas Džonsonas
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš" (175)
Dar šia tema
Merkel įvertino "Brexit" susitarimo patvirtinimo tikimybę Londone
Trampas save pavadino "Brexit gerbėju"
Ryga

Politologas: Latvija gali tik generuoti agresiją prieš Rusiją

(atnaujinta 12:37 2020.06.06)
Tokie pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kaip respublikos Gynybos ministerijos brošiūra, apibūdina situaciją šalyje, mano karo politologas Andrejus Koškinas

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Latvija gali gauti pinigų iš ES ir JAV tik tuo atveju, jei aktyviai generuos antirusišką politiką, todėl ji tuo ir užsiima, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo politologas, Plechanovo Rusijos ekonomikos universiteto politologijos ir sociologijos katedros vedėjas Andrejus Koškinas.

Latvijos gynybos ministerija pristatė brošiūrą "Kaip elgtis ištikus krizei". Ji skelbiama elektronine forma latvių, anglų ir rusų kalbomis, praneša Sputnik Latvija.

Ypatingas dėmesys skiriamas patarimams, kaip elgtis karo atveju.

Karo politologas Andrejus Koškinas pareiškė, kad Latvijai viskas, kas lieka — tai tik generuoti agresiją prieš Rusiją, nes kitose srityse jos neturi jokių galimybių.

"Ekonomika, socialinė sritis — jos nėra prioritetiniai ir yra labai prastos būklės. Gauti pinigų, kuriuos dar išduoda ES, ir, svarbiausia — subsidijas iš JAV, galima tik tuo atveju, jei aktyviai generuoti antirusišką politiką, kuo ir užsiima Latvija. Kaip rezultatas — tokio pobūdžio pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kurie ir apibūdina, viena vertus, bendrą Latvijos socialinę bei politinę ir geopolitinę situaciją, o kita vertus, tą vystymosi stadiją visose srityse, kuri remiasi rusofobine politika", — pasakė ekspertas.
Tegai:
Rusija, Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: JAV permetė Rusijos "sutramdymą" Europai
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Rusija į turto registrą įrašė duomenis apie sieną su Lietuva ir Latvija
Koronaviruso testai

Gydytojai papasakojo apie negrįžtamo COVID-19 poveikio organizmui riziką

(atnaujinta 12:20 2020.06.06)
Gydytojai nurodo atvejus, kai sergančių pacientų receptoriai dar neatsigavo, ir teigia, kad uoslė ir skonis šiems pacientams gali nebegrįžti

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Uoslės praradimas pacientams, sergantiems koronavirusu, gali būti negrįžtamas, praneša "The Wall Street Journal", cituodamas Amerikos gydytojus.

Pažymima, kad daugelis pacientų pranešė negalintys užuosti ar jausti skonio net ir praėjus kitiems infekcijos simptomams. Maždaug ketvirtadalis pacientų pažymėjo, kad skonio ir uoslės pojūčių atsiradimas užtruko maždaug dvi savaites.

Tačiau nebuvo nustatytas maksimalus terminas, per kurį atsinaujina skonio ir kvapo receptorių veikla.

"Uoslės receptoriai, kurie eina į smegenis, "nusižudo", kad prie jų neprileistų viruso", — teigė Pensilvanijos valstijos "Monell Chemical Senses" centro direktoriaus pavaduotoja Danielle Reed.

Gydytojai nurodo atvejus, kai sergančių pacientų receptoriai dar neatsigavo, ir teigia, kad uoslė ir skonis šiems pacientams gali nebegrįžti.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 373 tūkst. žmonių.

Tegai:
sveikata, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Paskelbta mirčių nuo COVID-19 statistika
Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius viršijo 1680
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį