Banko kortelės, archyvinė nuotrauka

Ekspertas papasakojo, kaip apsisaugoti nuo pinigų vagystės kortelės

(atnaujinta 22:48 2019.12.07)
Kibernetinio saugumo specialistas pažymėjo, jog nėra jokios situacijos, kai telefonu reikėtų perduoti banko kortelės numerį arba kodą iš žinutės

VILNIUS, gruodžio 6 — Sputnik. Kibernetinio saugumo specialistas Andrejus Masalovičius RT įvardijo pagrindinius faktus, kuriais remiantis galima atskirti sukčius, bandančius apgauti jus, kad gautų prieigą prie jūsų banko kortelės duomenų.

Ekspertas pažymėjo, jog nėra jokios situacijos, kai telefonu reikėtų perduoti banko kortelės numerį arba kodą iš žinutės. Tokie prašymai turėtų nedelsiant sukelti įtarimų banko klientui.

Be to, klientas gali tiesiog atsakyti, kad jis pats asmeniškai atvyks į banko skyrių, kad atliktų tam tikras operacijas.

"Tai yra, nereikia jokių elektroninių parašų jūsų vardu, nereikia atlikti jokių veiksmų per tarpininką, tik asmeniškai", — aiškino Masalovičius.

Anksčiau "Sberbank" kalbėjo apie vieną iš labiausiai paplitusių būdų pavogti pinigus iš kliento kortelės.

Sukčiai banko saugumo tarnybos vardu skambina klientams ir kalba apie su kliento sąskaita atliekamą įtartiną operaciją. Norint "apsaugoti" pinigus, reikia nurodyti visą informaciją apie kortelę, saugos kodą, taip pat kodą iš pranešimo ar slaptažodžio, gauto iš "Sberbank Online".

Be to, sukčiai taip pat rengia internetines apklausas "banko vardu" už tam tikrą mokestį, jas pristato "pirkėjai" iš nemokamų netikrų svetainių.

Tegai:
internetinis sukčiavimas, telefoninis sukčiavimas, sukčiavimas, banko kortelės, kibernetinis saugumas
Koronavirusas

PSO įvertino vakcinacijos poveikį imuniteto COVID-19 vystymuisi

(atnaujinta 22:08 2021.01.19)
Organizacijos atstovės spaudai teigimu, prireiks daugelio mėnesių, kol bus pasiektas pakankamas imunitetas, galintis apsaugoti nuo viruso

VILNIUS, sausio 19 — Sputnik. Reikės daugelio mėnesių, kol vakcina sukurs didžiulį imunitetą COVID-19, ir nežinoma, ar tai padės sustabdyti infekcijų plitimą, antradienį pranešė PSO atstovė spaudai Margaret Haris, rašo RIA Novosti autorė Jelizaveta Isakova.

"Vakcinos padės, bet ne iš karto. Prireiks daugelio mėnesių, kol bus pasiektas pakankamas imunitetas, galintis apsaugoti. Mes net nežinome, kada sustos viruso plitimas. Mes tik žinome, kad vakcinos sustabdys šią ligą", — sakė ji.

Lietuvoje bendras patvirtintų koronaviruso atvejų konkretiems žmonėms skaičius nuo pandemijos pradžios yra 168 708. Bendras COVID-19 mirčių skaičius nuo pandemijos pradžios yra 2 494.

Karantinas Lietuvoje dėl koronaviruso pandemijos galioja iki sausio 31 dienos. Vyriausybė anksčiau atsisakė svarstyti verslo atstovų prašymą atidaryti ne maisto prekių parduotuves ir grožio salonus.

Tegai:
koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
JAV Valstybės departamento pastatas

JAV svarsto įvesti naujas sankcijas Rusijai pagal CAATSA

(atnaujinta 21:55 2021.01.19)
JAV antradienį įvedė sankcijas "Fortuna" laivui ir jo savininkui "KVT-RUS", dalyvavusiems dujotiekio "Nord Stream-2" projekte

VILNIUS, sausio 19 — Sputnik. JAV netrukus svarstys papildomas sankcijas Rusijai pagal "Countering America's Adversaries Through Sanctions Act" (CAATSA), sakė JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas, praneša RIA Novosti.

"JAV artimiausiu metu apsvarstys papildomas sankcijas pagal CAATSA ir Europos energetinio saugumo aktą (PEESA)", — rašoma Pompėjaus, kuris sausio 20 dieną palieka pareigas Trampo administracijoje, pareiškime.

Jis priminė, kad JAV antradienį įvedė sankcijas "Fortuna" laivui ir jo savininkui "KVT-RUS", dalyvavusiems dujotiekio "Nord Stream-2" projekte.

"Jei "Nord Stream-2" bus baigtas, tai suteiks Rusijai galimybę visiškai apeiti Ukrainą, atimant iš jos gyvybiškai svarbias pajamas ir atveriant ją tolesniems agresyviems Rusijos veiksmams, taip pat skirs lėšų gamtos ištekliams naudoti kaip spaudimo ir piktavališkos įtakos Vakarų Europoje priemonę", — sakė jis.

"Šiandien paskelbtas pranešimas apie sankcijas parodo, kad JAV nebijo patraukti atsakomybėn tų, kurie ir toliau padeda bei sutinka su šiuo Rusijos prievartos instrumentu", — teigė Pompėjas.

Tegai:
Nord Stream-2, sankcijos, Rusija, JAV
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai
Šaldytuvų gamyba

Lietuvoje pareikalavo skolos Rusijos verslininkui priklausančios įmonės

(atnaujinta 07:41 2021.01.20)
Anksčiau "Snaigė" gavo paskolą, pagal kurią ofšorinė bendrovė "Hymana Holdings" žadėjo sumokėti skolą, tačiau skolos tik augo

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Lietuvos investuotojų asociacija pareikalavo paaiškinimo iš verslininko iš Rusijos valdomos šaldytuvų gamintojos "Snaigė", kur dingo pasiskolinti 11 milijonų eurų, praneša asociacijod spaudos tarnyba.

Verslininkui iš Rusijos priklausanti Alytaus šaldytuvų gamintoja "Snaige" paskelbė ketinanti palikti Vilniaus biržą "Nasdaq".

Po to Investuotojų asociacija nedelsdama paprašė paaiškinti, kur dingo 11 milijonų paskola pagrindiniam akcininkui, ir išbraukė bendrovę iš biržos kotiruočių sąrašo.

Pirmadienio vakarą "Snaigės" valdyba paskelbė šaukianti akcininkų susirinkimą, kuriame siūlys išbraukti akcijas iš Vilniaus "Nasdaq" vertybinių popierių biržos, nes "bendrovė neturi tikslo pritraukti papildomo kapitalo".

Kaina, kurią galima pasiūlyti už vieną "Snaigės" akciją, yra 0,183 euro, visos įmonės kaina — tik 7,25 milijono eurų.

Rusijos bendrovė "Polair", vadovaujama Aleksejaus Kovalčuko, įsigijo kontrolinį "Snaigės" akcijų paketą 2011 metais. Tada bendrovė buvo įvertinta 21,4 milijono eurų — 0,54 euro už akciją.

Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis teigė, kad per šį laikotarpį "Snaigė" nemokėjo dividendų, tačiau dešimt milijonų eurų viršijanti suma "paslaptingai" dingo iš įmonės balanso ofšorinių kompanijų tinkle.

Pasak jo, "Snaigė" negavo jokių investicijų, tačiau skolino lėšas Rusijos "Polair" grupės įmonėms.

2015 metais Ofšorinė bendrovė "Hymana Holdings", kuri per tarpininkus kontroliavo "Snaigę" įsipareigojo grąžinti 9,447 mln., bet taip to ir nepadarė.

2019 metų pabaigoje palūkanų skola padidėjo iki 11,379 milijono eurų, tačiau "Snaigė" sumokėjo tik 190 tūkstančių eurų.

"Akivaizdu, kad "Snaigės" vadovybė nesiekė susigrąžinti kontroliuojančiam akcininkui suteiktos paskolos ir tuo padarė didelę žalą bendrovei. Todėl raginame pagrindinį akcininką elgtis sąžiningai ir šių paskolų sumai padidinti" Snaigės" akcijų pirkimo kainą", — teigė Plunksnis.

Tegai:
Lietuva, verslas, skola