Itin lengvos celiuliozės putos su ceolitais anglies dioksidui surinkti, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai sukūrė ypač lengvą medžiagą, išvalančią išmetamąsias dujas nuo CO2

(atnaujinta 19:15 2019.12.09)
Anglies dioksido surinkimo iš pramoninių išmetamųjų teršalų tema tampa vis aktualesnė, tačiau daugumos siūlomų technologinių sprendimų efektyvumas yra arba mažas, arba brangus

VILNIUS, gruodžio 9 — Sputnik. Mokslininkai sukūrė nebrangią ir ypač efektyvią anglies dioksido surinkimo medžiagą. Ji gali būti naudojama filtrams kurti, o ateityje ir išgauti reikiamiems produktams iš surinktų dujų. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale "ACS Applied Materials & Interface".

Ekologijos aktyvistė Greta Thunberg, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Шерри Парди

Anglies dioksido surinkimo iš pramoninių išmetamųjų teršalų tema pagal daugumoje išsivysčiusių šalių priimtus griežtus aplinkos apsaugos standartus tampa vis aktualesnė. Deja, daugumos siūlomų technologinių sprendimų efektyvumas yra arba mažas, arba brangus.

Švedijos Čalmerso technologijos universiteto ir Stokholmo universiteto mokslininkai sukūrė naują medžiagą, turinčią daugybę pranašumų: ji yra ekologiška, stabili, pasižymi dideliu anglies dioksido selektyvaus surinkimo greičiu ir maža kaina.

Nauja medžiaga yra biologinis hibridinis putplastis, užpildytas daugybe ceolito granulių — natūralių mineralų iš aliumosilikatų grupės, turinčios didelį poringumą ir galinčius absorbuoti CO2.

Ceolitai jau seniai naudojami aukštųjų technologijų mineraliniuose filtruose, kuriuose jie dažniausiai būna didelių gabalų pavidalu, o tai neleidžia maksimaliai išnaudoti jų naudingo paviršiaus. Mažų ceolitų dalelių — ceolito miltelių — panaudojimo filtrų elementuose problema yra ta, kad pirmiausia jie turi būti dedami į kokią nors bazę, matricą. Tokiu atveju matricos medžiaga turėtų būti pakankamai tvirta ir neturėtų užsandarinti mineralų mikroporų.

Švedijos mokslininkai rado tokią medžiagą. Jie įdėjo ceolito daleles į želatinos ir celiuliozės suspensiją, kuri sukietėjusi turi aukštą mechaninį stiprumą ir išgauna patvarią, atsparią temperatūrai ir cheminiam poveikiui, ypač lengvą medžiagą, tinkančią pakartotiniam naudojimui. Celiuliozės putplasčio ceolitų mikroporos lieka atviros.

Anksčiau kaip pagrindinė medžiaga buvo pasiūlytos organinės aminų grupės medžiagos. Tiesa, aminai yra kenksmingi aplinkai, šios medžiagos sukelia koroziją vamzdžiuose ir rezervuaruose. Be to, norint atskirti įstrigusį anglies dioksidą iš amino tirpalo pakartotiniam naudojimui, reikia daug energijos. Pateiktoje medžiagoje išvengiama visų šių problemų. Be to, jis yra ypač efektyvus dėl to, kad medžiagoje yra didelis pačių ceolitų kiekis.

"Mus labiausiai nustebino tai, kad mes sugebėjome taip sandariai užpildyti putas ceolitais. Kai jie sudarė 90 procentų medžiagos svorio, mes supratome, kad mes pasiekėme kažką išskirtinio", — cituojami vieno iš tyrimo autorių Valterio Roso (Walter Ross) žodžiai.

"Šis tyrimas gerai suderinamas su kitais anglies surinkimo ir panaudojimo technologijų pokyčiais. Be to, kad naujoji biomedžiaga yra ekologiškesnė, ji yra tvirta, ir lengviau atskirti anglies dioksidą, nei atskirti skystą aminą iš tirpalo", — sako profesorius, tyrimo vadovas Andersas Palmkvistas.

Šiuo metu mokslininkai tęsia savo tyrimus, tirdami galimybę toliau perdirbti surinktą anglies dioksidą, kad būtų išgautas metanolis.

Tegai:
aplinkos tarša, oro tarša, mokslininkai
Dar šia tema
Mokslininkai įvardijo miego trūkumo ir pertekliaus pavojų
Mokslininkai papasakojo, kaip suprasti, kokia yra katės nuotaika
Mokslininkai nustatė tris žmogaus senėjimo stadijas
Delfinas

Mokslininkai įvardijo laukinius gyvūnus, kuriems yra rizika užsikrėsti COVID-19

(atnaujinta 21:40 2020.05.28)
Biologė taip pat pridūrė, kad okeanariume labai padidėja pavojus užsikrėsti virusu nuo gyvūnų. Be to, galimas ir atvirkštinis perdavimas

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Okeanariumuose gyvenantys gyvūnai, įskaitant banginių šeimos gyvūnus, gali užsikrėsti žmogaus koronavirusu, sakė Marija Voroncova, biologė, JT konvencijų gyvūnų apsaugos ir biologinės įvairovės konferencijose dalyvė, praneša RIA Novosti.

"Mes nusprendėme patikrinti gyvūnus, kad suprastume, kurias rūšis virusas gali praleisti. Mokslininkai išsiaiškino, kuriose gyvūnų ląstelėse yra receptorių, į kurias virusas gali patekti. Santykinai neseniai 40 rūšių gyvūnus išskyrė ląstelių struktūra, kurioje virusas gali patekti ir užkrečia juos. Visų pirma, tai visi dantyti banginiai: delfinai, banginiai, orkos, narvalai, taip pat ruoniai. Beždžionėms taip pat yra rizika. Todėl gorilos Afrikoje yra saugomos, kad virusas nebūtų perduodamas", — sakė ji.

Ji taip pat pridūrė, kad okeanariume labai padidėja pavojus užsikrėsti virusu nuo gyvūnų. Be to, galimas ir atvirkštinis perdavimas.

"Jei mes grįšime prie gyvūnų, tada, pavyzdžiui, banginiai yra labai švelnūs ir lengvai gali užkrėsti nuo žmonių. Okeanariumuose gyvūnai gyvena tik dalyvaujant veterinarui, todėl koronavirusas bus papildoma našta", — sakė ji.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 349 tūkst. žmonių.

Tegai:
mokslininkai, delfinai, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Pažadėti dar nereiškia neatleisti. Ar Lietuvoje galima pasitikėti verslo pažadais
Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius viršijo 1655
Rusijos ir JAV vėliavos

Ekspertas: JAV permetė Rusijos "sutramdymą" Europai

(atnaujinta 21:32 2020.05.28)
Vašingtonas žino, kad prireikus negalės kovoti dviem frontais, nes yra dar ir Kinija, mano karo ekspertas Aleksejus Leonkovas

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Granatsvaidis yra universalus ginklas kare, interviu Sputnik Lietuva sakė karo ekspertas, žurnalo "Tėvynės arsenalas" komercijos direktorius, karo ekspertas Aleksejus Leonkovas.

"Toks granatsvaidis yra pagrindinis ginklas šarvuotoms transporto priemonėms sunaikinti, tiek lengvai šarvuotoms transporto priemonėms, tiek sunkiai šarvuotoms, įskaitant tas, kurios naudojamos puolamosiose operacijose. Operacijos, kurios atliekamos Sirijoje, parodė, kad granatsvaidžiai yra veiksmingi ir prieš gyvą jėgą. Tai yra, iš esmės toks universalus ginklas kare", — pažymėjo karo ekspertas.

Pasak Leonkovo, JAV savo programos dokumentuose nustatė standartus vienam karui — "karui" su viena "didele šalimi". Šie žodžiai reiškia Rusiją ir Kiniją.

"Tuo tarpu jie supranta, kad negali kovoti dviem frontais. Dėl to JAV svarbus antrasis frontas, kad Europa užsiimtų su Rusija, sutramdytų ją, o JAV spręstų klausimus, susijusius su Kinija, ir akivaizdu, kad šiuose abiejuose kariniuose konfliktuose šarvuočiai bus plačiai naudojami. Žinoma, kuo daugiau priemonių šiam šarvuočiui sunaikinti, tuo geriau. Jei kalbame apie šio konflikto tikimybę, tai kol kas jokios tikimybės nėra. Nes, viena vertus, Europa nenori trečią kartą užlipti ant tų pačių grėblių, o antra, visi supranta, kad Rusija ir Kinija — tai branduolinės valstybės. Niekas negali numatyti, kada šios valstybės nuleis branduolinį kabliuką. Todėl kol kas viskas išlieka kaip planai, kuriuose Rusija ir Kinija laikomos didžiausiomis priešininkėmis", — mano karo ekspertas.

Latvija ir Estija iš Švedijos "Saab" užsisakė "Carl-Gustaf M4" granatsvaidžius. Kaip praneša gamintojo svetainėje, pristatymas bus atliekamas 2021–2024 metais.

Estijos gynybos tyrimų centro atstovas Ramilis Lipas pažymėjo, kad toks bendras Latvijos ir Estijos pirkimas gali padėti sutaupyti ir yra puikus bendradarbiavimo pavyzdys.

Tegai:
Europa, JAV, Kinija, Rusija
Dar šia tema
Ekspertas: "Nord Stream-2" bus baigtas ir pradėtas eksploatuoti nepaisant JAV nuomonės
Lavrovas: Vakarams draudžiama prašyti Rusijos pagalbos
Ekspertas: Lenkija tik apsimeta, kad jai nereikia rusiškų dujų
Antrankiai, archyvinė nuotrauka

Uzbekijos pilietis ir jo dėdė bus teisiami dėl fiktyvios santuokos su lietuvaite

(atnaujinta 18:26 2020.05.28)
Kaip pažymi prokuroras, fiktyvios santuokos organizavimas yra viena iš prekybos žmonėmis rūšių

VILNIUS, gegužės 28 - Sputnik. Du vyrai iš Uzbekijos Respublikos, kaltinami organizavę vieno jų fiktyvią santuoką su lietuve, kad jaunavedys gautų Lietuvos Respublikos pilietybę, sės į kaltinamųjų suolą, praneša Prokuratūros spaudos tarnyba. 

Panevėžio apygardos prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas byloje dėl galimos prekybos žmonėmis.

Teisėsaugos pareigūnai informacijos, kad 2019 metų pradžioje sudaryta santuoka yra galimai fiktyvi, gavo bendradarbiaudami su vieno Utenos apskrities rajono socialinių paslaugų centro specialistais. Dirbantiems su socialinės rizikos šeimomis darbuotojams apie tai pasakė pati nukentėjusioji.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad iš Uzbekijos Respublikos kilęs, bet daug metų Lietuvoje gyvenantis ir Lietuvos pilietybę turintis 63 metų I. G., veikdamas bendrininkų grupėje su savo 31 metų sūnėnu Z. G., suorganizavo pastarajam fiktyvią santuoką su vieno Utenos apskrities rajono gyventoja. Artimųjų neturinti, socialiai pažeidžiama ir vargingai gyvenanti jauna moteris sutiko sudaryti fiktyvią santuoką 3 metams su Z. G., kad šis gautų Lietuvos Respublikos pilietybę. Už tai jaunajai kas mėnesį buvo pažadėta mokėti po 100 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai po santuokos įregistravimo iš tiesų buvo mokami pinigai, nors ir nereguliariai, ne visa sutarta suma. Tačiau ištekėjusi už užsieniečio moteris neteko kai kurių pašalpų, kitos jai iki tol skiriamos paramos ir suprato padariusi klaidą.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aurelijaus Navicko, fiktyvios santuokos organizavimas yra viena iš prekybos žmonėmis rūšių. 

"Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad kaltinamieji pasinaudojo nukentėjusiosios pažeidžiamumu, prasta finansine padėtimi ir įkalbėjo sudaryti fiktyvią santuoką", – sakė prokuroras. 

Už tai Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo 2 iki 10 metų. Bylas perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Tegai:
Lietuva, Uzbekistanas
Dar šia tema
Lietuva nori išplėsti tranzitą iš Uzbekistano ir Kazachstano
Uzbekas mėgino kirsti Lietuvos sieną panaudodamas foliją