Dujos, archyvinė nuotrauka

Berlyne įvyks trišalis susitikimas dujų tranzito klausimais

(atnaujinta 19:53 2019.12.18)
Ankstesni ministrų trišaliai susitikimai tranzito klausimu vyko 2018 metų liepos 17 dieną, vėliau — 2019 metų sausio 21, rugsėjo 19 ir spalio 28 dienomis

VILNIUS, gruodžio 18 — Sputnik. Europos Komisija patvirtino, kad kitas trišalis ministrų susitikimas dėl Rusijos dujų tranzito tarp Rusijos, Ukrainos ir Europos įvyks gruodžio 19 dieną Berlyne. Jame bus aptariami sutarties trukmės, tiekimo apimčių, tarifų klausimai, taip pat arbitražo klausimų sprendimas. Apie tai rašo RIA Novosti autorė Marija Kniazeva su nuoroda į EK pranešimą.

"Ketvirtadienį, gruodžio 19 dieną Berlyne įvyks dar vienas trišalių politinių konsultacijų susitikimas politiniu lygiu su Rusija ir Ukraina dėl ilgalaikio dujų tranzito per Ukrainą po 2019 metų. Derybose daugiausia dėmesio bus skiriama politiniam susitarimui, apimančiam būsimo tranzito sutarties trukmę, apimtį ir tarifus, taip pat arbitražą, — rašoma pranešime.

Pranešime pažymima, kad viceprezidentas Marošas Šefčovič, kuris anksčiau buvo atsakingas už energetikos sąjungos formavimą Europos Komisijoje ir vedė trišales derybas, atstovaus EK, o nuo šių metų gruodžio jis tapo atsakingas už tarpinstitucinius santykius.

Dabartinė Rusijos ir Ukrainos dujų tranzito sutartis baigia galioti šių metų pabaigoje. Ankstesni ministrų trišaliai susitikimai tranzito klausimu vyko 2018 metų liepos 17 dieną, vėliau — 2019 metų sausio 21, rugsėjo 19 ir spalio 28 dienomis. Spalio mėnesį vykusiose trišalėse konsultacijose, kuriose dalyvavo Europos Komisija, Rusija pateikė poziciją dėl tranzito klausimo paketo sprendimo poreikio kartu su bylinėjimusi ir dujų tiekimu Ukrainai.

Normandijos viršūnių susitikime, kuriame vyko pirmasis Rusijos ir Ukrainos prezidentų Vladimiro Putino ir Vladimiro Zelenskio susitikimas, šalys taip pat aptarė dujų klausimus. Po derybų Ukrainos lyderis teigė, kad šį klausimą "pavyko atblokuoti".

Tegai:
dujos, Ukraina, Rusija, Berlynas
JAV kariai

Lenkijos žiniasklaida imitavo branduolinio karo tarp Rusijos ir NATO scenarijų

(atnaujinta 20:36 2021.02.25)
Tai ne pirmas kartas, kai Vakaruose pasisakoma apie "Rusijos grėsmę". Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija neketina pulti nė vienos iš NATO šalių

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lenkijos žurnalas "Gazeta Polska" paskelbė tariamą Rusijos norą pradėti ginkluotą konfliktą su NATO šalimis.

Leidinyje teigiama, kad Maskva "neatmeta galimybės naudoti pačius mirtiniausius ginklus", kad neutralizuotų rytiniame aljanso flange dislokuotas pajėgas.

"Galima manyti, kad ataka <...> būtų įvykdyta iš Kaliningrado srities. Strateginė padėtis ir ten dislokuotų ginklų rūšių įvairovė būtų garantavę Rusijai sėkmę pirmosiomis hipotetinio karo valandomis", — rašoma straipsnyje.

Tai ne pirmas kartas, kai Vakaruose pasisakoma apie "Rusijos grėsmę". Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija neketina pulti nė vienos iš NATO šalių.

Visų pirma, vasario pradžioje JAV admirolas Čarlzas Ričardas (Charles Richard) paskelbė regioninio konflikto su Rusija ar Kinija galimybę dėl branduolinių ginklų naudojimo. Tada pirmasis Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto vadovo pavaduotojas Vladimiras Džabarovas priminė, kad profesionalus kariškis bijotų tokį scenarijų įsivaizduoti "net košmare". Jo nuomonei pritarė ir Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas, kuris pažymėjo, kad idėjos apie branduolinį karą "sukasi tik nesveikų politikų galvose".

Tegai:
karas, Lenkija, Rusija, NATO, JAV
Medikas laiko ampulę ir pakuotę su COVID-19 vakcina Sputnik V, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: "Sputnik V" sugriovė Rusijos kaip "Aukštutinės Voltos su raketomis" įvaizdį

(atnaujinta 17:44 2021.02.25)
Anksčiau Slovakijos ministras pirmininkas Igoris Matovičius iškėlė skiepijimo nuo COVID-19 Rusijos "Sputnik V" vakcina klausimą, tačiau ši iniciatyva sulaukė pasipriešinimo

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Slovakijos laikraščio "Slovo" žurnalistas paaiškino rusofobijos augimą šalyje dėl galimo Rusijos vakcinos "Sputnik V" importo. 

Jo nuomone, šalies ministras pirmininkas Igoris Matovičius iškėlė skiepijimo nuo COVID-19 rusišku preparatu klausimą, kad pagerintų įvaizdį prieš slovakus, kurie suinteresuoti plėtoti santykius su Maskva.

Tačiau ši iniciatyva sulaukė nuspėjamo pasipriešinimo, rašo autorius. Visų pirma, Matovičiaus pasiūlymo priešininkai "Sputnik V" vakciną pavadino Rusijos geopolitiniu ginklu.

"Tai pavojinga diskusijos plėtojimo kryptis. Jei vakcinaciją siesime su geopolitika, tai dalis gyventojų atsisakys vakarietiškų vakcinų, laikydami jas geopolitine Vakarų priemone", — sakė žurnalistas Branislavas Fabry.

Be to, jis įvardijo dėl "Sputnik V" padidėjusios rusofobijos priežastį.

"Faktas yra tas, kad Rusija pirmoji pasaulyje sukūrė savo vakciną nuo COVID-19, kas sunaikino Vakaruose nusistovėjusį jos kaip "Aukštutinės Voltos su raketomis" (TSRS pavadinimas, kuris buvo naudojamas Vakarų spaudoje Šaltojo karo laikais — Sputnik) įvaizdį", — sako Fabry.

Jis pabrėžė, kad rusofobai vis dar negali pripažinti didelių Rusijos technologinių nuopelnų kovoje su koronavirusu.

"Slovakija nenori pripažinti, kad Rusija nukreipė jėgas į teisingą veiklą ir sukūrė keletą vakcinų nuo koronaviruso, tuo tarpu Slovakija bandė atlikti visuotinius antikūnų tyrimus", — apibendrino žurnalistas.

Galiausiai jis paragino valdžios institucijas pasimokyti iš esamos padėties ir parodyti susidomėjimą bendradarbiavimu su Rusija, kas padėtų tapti tiltu tarp Maskvos ir Europos.

Anksčiau Rusijoje gyvenantys suomiai pasakojo, kodėl vakcinacijai nuo koronaviruso pasirinko "Sputnik V". Suomijos bendrovės "Specta" vadovas Erikas Helinas sausio mėnesį pradėjo rinkti informaciją apie vakcinas nuo COVID-19. Helinas teigė, kad didelis vakcinos efektyvumas ir jos prieinamumas Rusijoje nulėmė jo pasirinkimą "Sputnik V" naudai. 

"Sputnik V" Rusijos sveikatos apsaugos ministerija įregistravo 2020 metų rugpjūtį, vakciną sukūrė Gamalėjaus epidemiologinių ir mikrobiologinių tyrimų centras. Ši vakcina nuo COVID-19 — pirmoji pasaulyje. "Sputnik V" sukurta gerai ištirtos ir patikrintos žmogaus adenovirusinių vektorių platformos pagrindu.

Mokslinis žurnalas "The Lancet" anksčiau paskelbė "Sputnik V" klinikinių tyrimų trečiojo etapo rezultatus, patvirtinančius jos aukštą efektyvumą ir saugumą. Klinikinių tyrimų III fazės metu "Sputnik V" parodė aukštus veiksmingumo, imunogeniškumo ir saugumo rodiklius — vakcinos veiksmingumas buvo 91,6 %. Preparatas suteikia visišką apsaugą nuo sunkių naujos koronavirusinės infekcijos atvejų. "Sputnik V" naudojimą patvirtino daugiau nei 30 šalių.

 

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19

 

Tegai:
Slovakija, Sputnik V
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Estų gydytojas stojo ginti rusų vakciną nuo COVID-19 "Sputnik V"
JAV ambasadorius Rusijoje papasakojo, kokia vakcina nuo COVID-19 skiepysis atstovybė
Rusijoje registruota trečioji vakcina nuo koronaviruso
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Lietuva ES vakcinų gamintojams papasakojo, kaip išplėsti gamybą

(atnaujinta 08:55 2021.02.26)
Lietuvos vadovas priminė, kad vakcinų gamybos apimčių augimas būtinas ne tik formuojant visuotinį imunitetą, bet ir efektyviai kovojant su naujomis viruso mutacijomis

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Lietuva kurti palankias sąlygas Europos gamintojams plėsti esamus ir kurti naujus vakcinų gamybos pajėgumus ES rinkoje, praneša Prezidentūra.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo nuotolinėje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje, skirtoje vakcinų gamybos ir tiekimo iššūkiams spręsti.

"Lietuva kartu su kitomis bendramintėmis valstybėmis siūlo kurti palankias sąlygas Europos gamintojams plėsti esamus ir kurti naujus vakcinų gamybos pajėgumus ES rinkoje. Galima pasitelkti įvairias priemones: plečiant privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimą, skatinant inovacijas, stiprinant tiekimo grandines, teikiant finansinę paramą", — teigė prezidentas.

Nausėda priminė, kad vakcinų gamybos apimčių augimas būtinas ne tik įgyvendinant bendrą ES tikslą suformuoti visuotinį imunitetą dar vasarą, bet ir efektyviai kovoti su naujomis viruso mutacijomis, plintančiomis Europoje.

Pasak prezidento, turime siekti, kad Lietuvoje kurtųsi naujos gamybos įmonės ir tyrimų centrai, o Lietuvos įmonės ir gyvybės mokslo centrai būtų integruoti į Europos vaistų bei vakcinų kūrimo, gamybos ir tiekimo grandines.

Taip pat pažymima, kad sesijos metu buvo pritarta Europos Komisijos pastangoms sukurti mechanizmą, kad ES vakcinos taptų prieinamos trečiosioms šalims, ypač ES Rytų partnerystės valstybėms.

ES vadovai pabrėžė būtinybę išlaikyti bendrą rinką, sukuriant vadinamuosius žaliuosius koridorius greitam prekių pristatymui, ir apsikeitė nuomonėmis dėl ES skiepų paso sukūrimo.

"Paso įvedimas ne tik paskatintų bendrosios rinkos efektyvesnį funkcionavimą, bet ir prisidėtų prie tarptautinių ryšių plėtojimo", — teigė prezidentas.

Šiuo metu Lietuvoje baigės medicinos darbuotojų skiepijimas. Lietuva ne kartą kėlė klausimą dėl Europos vakcinų gamybos ir pristatymo laiko išplėtimo, ragindama gamintojus paspartinti tempą.

Anksčiau vyriausybė nusprendė pratęsti karantiną iki balandžio 1 dienos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai buvo pratęsti iki kovo 15 dienos.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 196 tūkstančiai COVID-19 atvejų, daugiau nei 181 tūkstantis žmonių pasveiko, mirė 3209. Daugiau nei 70 tūkstančių žmonių buvo visiškai paskiepyti.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Gitanas Nausėda, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Pfizer" ir "BioNTech" pradeda trečiosios COVID-19 vakcinos dozės tyrimus
Kultūros bei meno sektoriaus atstovai raginami aktyviai testuotis dėl COVID-19
SAM: atnaujinta į gydymo įstaigas vykstančių asmenų testavimo dėl COVID-19 tvarka