ES ir JK vėliavos plevėsuoja prie parlamento pastato Londone, archyvinė nuotrauka

Britų ekspertas įvardijo tris "Brexit" plėtros variantus

(atnaujinta 17:03 2019.12.20)
Kalbėdamas apie tai, kiek ilgai gali trukti derybos su ES dėl dvišalių susitarimų, profesorius pažymėjo, kad viskas priklausys nuo to, kokio rezultato sieks Didžioji Britanija

VILNIUS, gruodžio 20 — Sputnik. Padėtis aplink "Brexit" gali išsivystyti pagal tris scenarijus ir neatmetamas sunkiausias variantas Didžiajai Britanijai: dvišalių susitarimų su Europos Sąjunga nebuvimas iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, RIA Novosti pasakojo Birmingamo universiteto "Brexit" tyrimų centro direktorius profesorius Aleksas de Riuteris.

Didžiosios Britanijos vyriausybė ketvirtadienį paskelbė, kad kabineto prioritetai bus Britanijos išstojimas iš ES 2020 metų sausio 31 dieną ir naujų santykių su ES formavimas po išstojimo. Įstatymo projektas dėl JK išėjimo iš ES sąlygų bus pateiktas Parlamentui penktadienį, o galutinis priėmimas planuojamas sausio mėnesį.

"Trumpalaikėje (parlamentinėje) balsų daugumoje Borisas Džonsonas reiškia, kad "Brexit" — išspręstas klausimas, bent jau atsižvelgiant į tai, kad dabar garantuojama, kad jo pasirašytas susitarimas su ES dėl perėjimo per parlamentą (patvirtintas). Tai reiškia, jog Didžioji Britanija pasitrauks iš ES iki 31 dienos kitų metų sausį... Ir iš esmės yra trys galimi scenarijai (tolesnė įvykių raida)", — teigė mokslininkas.

Trys variantai

Pirmuoju atveju iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, kuris apsiriboja 2020 metais, Didžioji Britanija gali palikti Europos Sąjungą "pasitraukimo be susitarimo" būdu. JK vyriausybė teigė, kad neketina prašyti pratęsti šio pereinamojo laikotarpio — faktiškai narystės ES, o tai reiškia, kad "sunkaus pasitraukimo" tikimybė didėja, sakė ekspertas. Tuo pačiu, britų žiniasklaida jau atkreipė dėmesį į tai, kad mažiau nei per metus vyriausybė turės susitarti su ES dėl būsimo  bendradarbiavimo visose srityse, o toks darbas dar nepradėtas.

"Antrasis variantas: pasitraukimas iš pagrindinio prekybos sandorio — jokie ar minimalūs muitai, tačiau tai yra labai svarbu, pripažįstant ES normų galiojimą daugelyje sričių, įskaitant darbo įstatymus, vartotojų apsaugos standartus, aplinkos apsaugos standartus. Tai gali sukelti problemų daugelyje pramonės šakų. Ekonomika, priklausoma nuo komponentų ar žaliavų tiekimo laiku ir nuolat, taip pat paslaugų sektoriuje", — teigė ekspertas.

Trečiuoju "Brexit" scenarijumi jis pavadino glaudaus bendradarbiavimo su ES susitarimo sudarymą, panašų į vadinamąjį "Norvegijos modelį" arba pagrįstą bendrosios rinkos principais.

"Tačiau tai taip pat atrodo baisiai, taip kaip ir narystė toje pačioje Europos Sąjungoje, tik be jokio autoriteto", — teigė ekspertas.

Kaip ilgai

Kalbėdamas apie tai, kiek ilgai gali trukti derybos su ES dėl dvišalių susitarimų, profesorius pažymėjo, kad viskas priklausys nuo to, kokio rezultato sieks Didžioji Britanija.

"Be to, kaip jau buvo minėta, viskas priklauso nuo to, kiek ši vyriausybė nori pasiekti skirtumų reglamentavime (Britanijoje ir ES). Trečiasis scenarijus užtruks metus, o antrasis variantas užtruks mažiausiai trejus metus (pasak ES vyriausiojo derybininko Michelio Barnier). Pirmasis scenarijus yra įmanomas iki metų pabaigos", — teigė ekspertas.

Atsakydamas į klausimą, kaip, jo nuomone, baigsis antrasis derybų su Europos Sąjunga dėl "skyrybų" etapas, agentūros pašnekovas įvardijo dvi galimybes.

"Manau, kad Didžioji Britanija arba liks Europos reguliavimo orbitoje (nepaisant vyriausybės paskelbtų ketinimų), arba pasitrauks iš ES zonos, o santykiai su Europos Sąjunga Londonui bus nustatyti kaip pagrindinė PPO narė. Tai yra de facto išėjimas be susitarimo ir toks variantas galimas iki 2021 metų sausio mėnesio", — sakė jis.

Jis neįvertino Didžiosios Britanijos derybininkų grupės sėkmės galimybių ir pavadino ją atvirai silpna.

"Paprasčiau tariant: ne, Didžiosios Britanijos derybininkų grupė visai nėra stipri. Ką mes matome? Viena vertus, šalis, kurioje gyvena 60 milijonų žmonių, kuri per pastaruosius 40 metų neturėjo patirties vesti prekybos derybas, kita vertus, ekonominis blokas, kurio gyventojų skaičius 400 milijonų. Na, kokia tai konkurencija? Europiečiai turi visas kortas", — teigė mokslininkas.

Profesorius neatmetė galimybės pratęsti pereinamąjį laikotarpį dėl šalių nesugebėjimo greitai rasti visiems tinkamų sprendimų. Tačiau ekspertas pabrėžė, kad toks pratęsimas mažai tikėtinas dėl to, kad Džonsono vyriausybė nori kuo greičiau išstoti iš Europos Sąjungos.

"Atsižvelgiant į neseniai vyriausybės patvirtintus ketinimus baigti vadinamąjį pereinamąjį laikotarpį iki metų pabaigos, prognozuoti pratęsimą yra nepaprastai sunku. Bet aš to neatmesčiau", — teigė jis.

Gruodžio 12 dieną įvyko visuotiniai rinkimai, kuriuose valdančioji konservatorių partija iškovojo fantastišką pergalę: dabar parlamente yra 80 atstovų daugiau nei visų kitų partijų deputatai. Tai reiškia, kad vyriausybė gali ne tik lengvai užtikrinti susitarimo su ES dėl Britanijos išėjimo sąlygų priėmimą, bet ir faktiškai įgyvendinti bet kurią kitą politinę iniciatyvą.

Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš" (174)
Ryga

Politologas: Latvija gali tik generuoti agresiją prieš Rusiją

(atnaujinta 12:37 2020.06.06)
Tokie pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kaip respublikos Gynybos ministerijos brošiūra, apibūdina situaciją šalyje, mano karo politologas Andrejus Koškinas

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Latvija gali gauti pinigų iš ES ir JAV tik tuo atveju, jei aktyviai generuos antirusišką politiką, todėl ji tuo ir užsiima, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo politologas, Plechanovo Rusijos ekonomikos universiteto politologijos ir sociologijos katedros vedėjas Andrejus Koškinas.

Latvijos gynybos ministerija pristatė brošiūrą "Kaip elgtis ištikus krizei". Ji skelbiama elektronine forma latvių, anglų ir rusų kalbomis, praneša Sputnik Latvija.

Ypatingas dėmesys skiriamas patarimams, kaip elgtis karo atveju.

Karo politologas Andrejus Koškinas pareiškė, kad Latvijai viskas, kas lieka — tai tik generuoti agresiją prieš Rusiją, nes kitose srityse jos neturi jokių galimybių.

"Ekonomika, socialinė sritis — jos nėra prioritetiniai ir yra labai prastos būklės. Gauti pinigų, kuriuos dar išduoda ES, ir, svarbiausia — subsidijas iš JAV, galima tik tuo atveju, jei aktyviai generuoti antirusišką politiką, kuo ir užsiima Latvija. Kaip rezultatas — tokio pobūdžio pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kurie ir apibūdina, viena vertus, bendrą Latvijos socialinę bei politinę ir geopolitinę situaciją, o kita vertus, tą vystymosi stadiją visose srityse, kuri remiasi rusofobine politika", — pasakė ekspertas.
Tegai:
Rusija, Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: JAV permetė Rusijos "sutramdymą" Europai
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Rusija į turto registrą įrašė duomenis apie sieną su Lietuva ir Latvija
Koronaviruso testai

Gydytojai papasakojo apie negrįžtamo COVID-19 poveikio organizmui riziką

(atnaujinta 12:20 2020.06.06)
Gydytojai nurodo atvejus, kai sergančių pacientų receptoriai dar neatsigavo, ir teigia, kad uoslė ir skonis šiems pacientams gali nebegrįžti

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Uoslės praradimas pacientams, sergantiems koronavirusu, gali būti negrįžtamas, praneša "The Wall Street Journal", cituodamas Amerikos gydytojus.

Pažymima, kad daugelis pacientų pranešė negalintys užuosti ar jausti skonio net ir praėjus kitiems infekcijos simptomams. Maždaug ketvirtadalis pacientų pažymėjo, kad skonio ir uoslės pojūčių atsiradimas užtruko maždaug dvi savaites.

Tačiau nebuvo nustatytas maksimalus terminas, per kurį atsinaujina skonio ir kvapo receptorių veikla.

"Uoslės receptoriai, kurie eina į smegenis, "nusižudo", kad prie jų neprileistų viruso", — teigė Pensilvanijos valstijos "Monell Chemical Senses" centro direktoriaus pavaduotoja Danielle Reed.

Gydytojai nurodo atvejus, kai sergančių pacientų receptoriai dar neatsigavo, ir teigia, kad uoslė ir skonis šiems pacientams gali nebegrįžti.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 373 tūkst. žmonių.

Tegai:
sveikata, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Paskelbta mirčių nuo COVID-19 statistika
Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius viršijo 1680
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį