Artimieji Donecko srityje sutinka kalinius, kuriuos grąžino Ukraina

Kalinių mainų dalyviai papasakojo apie SBU kankinimus

(atnaujinta 13:27 2019.12.30)
Tarp Donbaso ir Kijevo įvyko kalinių mainai pagal formulę "visi į visus", tarp kalinių atsidūrę keturi Donecko gyventojai papasakojo apie tai, kaip juos kankino Ukrainos saugumo tarnybos ir "Azovo" bataliono pareigūnai

VILNIUS, gruodžio 30 — Sputnik. Tarp kalinių mainų dalyvių Donbase atsidūrė keturi Donecko gyventojai, kuriems praleidus metus Mariupolio tardymo izoliatoriuje pavyko priversti Ukrainos valdžios institucijas iškelti baudžiamąsias bylas dėl Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) ir "Azovo" bataliono vykdomų kankinimų. Apie tai pasakojo patys sulaikytieji ir jų advokatas naujame RIA Novosti tyrime.

Donbase pasibaigė kalinių mainai su Kijevu
© Sputnik / Валерий Мельников

Viačeslavas Biriukovas, Aleksandras Stelnikovičius, Viktoras Skripnikas ir Jevgenijus Družininas buvo Kijevo įtariami dalyvavimu susirėmimuose Mariupolyje 2014 metų gegužės 9 dieną.

Ketvertas, kuris, Kijevo versija, priklausė Olego Nedavnego grupei su šaukiniu "Mangust", buvo sulaikytas 2014 metų rugpjūtį, tačiau per penkerius teisminio tyrimo metus Ukrainos valdžiai nepavyko įrodyti jų kaltės.

Per tą laiką įtariamieji buvo kankinami, tokiu būdu SBU tardytojai ir "Azovo" batalionas bandė išgauti prisipažinimus.

"Jie daug ir visur mušė, peiliu smeigė į kojas. Automato buože mušė per veidą. Smaugė, net korė. Ant lubų jie turi specialų šioms procedūroms skirtą kabliuką. Trumpai tariant, visiška relaksacija", — papasakojo RIA Novosti apie savo potyrius Biriukovas.

Egzekucijos, pasak jo, vyko SBU pastato Mariupolyje rūsyje, kur Biriukovas praleido dešimt dienų.

"Kiekvieną naktį atvažiuodavo "Azov" į SBU. Jie ateidavo pas mus "į svečius" — pasityčioti iš mūsų", — sako Biriukovas.

Jo nelaimės draugas Aleksandras Stelnikovičius taip pat buvo ir liūdnai pagarsėjusiame nelegaliame kalėjime Mariupolio oro uoste, kurį kaliniai ir jų kankintojai ciniškai vadino "biblioteka" — apie jį ir kitus slaptuosius SBU kalėjimus RIA Novosti pasakojo tyrimų serijoje šių metų liepą.

"Labai dažnai žmonės buvo atvežami savaitei ar dviem — kankinti, žaloti ir išplėšti parodymus, kad vėliau juos būtų galima "legaliai" įforminti. Ten daug žmonių buvo iškankinta", — prisimena Stelnikovičius.

Anot jo, patyrė patyčias ir sulaikytųjų pažįstami, iš kurių buvo mėginama ištraukti reikalingus liudytojų parodymus.

Jauniems žmonėms pavyko išreikalauti iškelti bylas. Donecko srities prokuratūros Tardymo valdyba pradėjo ikiteisminį tyrimą 2015.12.11 baudžiamosiose bylose Nr. 42015050000000694 ir Nr. 42018051120000163 (data nenurodyta). Atitinkami dokumentai yra RIA Novosti žinioje.

Vakar įvyko kalinių mainai pagal formulę "visi į visus". Ukrainos valdžia perdavė nepripažintoms Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikoms daugiau kaip 120 žmonių, Donbasas Kijevui — 76 žmones.

Anksčiau RIA Novosti paskelbė seriją išskirtinių straipsnių apie slaptus Ukrainos saugumo tarnybos kalėjimus ir savanorių batalioną "Azovas" (kraštutinių dešiniųjų grupuotė, prieš daugelį jos lyderių ir dalyvių Rusijoje pradėtos baudžiamosios bylos). Slapti kalėjimai buvo įkurti Mariupolyje, Kramatorske, Charkove, Krasnoarmejske ir kituose miestuose, besiribojančiuose su Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikomis. Duomenis apie slaptus kalėjimus, pavyzdžiui, Charkove, patvirtino JT žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje ir "Amnesty International".

Po 2014 metų perversmo Ukrainoje dvi Donbaso teritorijos — Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikos (DLR ir LLR) — paskelbė nepriklausomybę, po to Kijevo valdžia pradėjo karinę operaciją prieš regionų gyventojus. JT duomenimis, daugiau kaip 13 tūkst. žmonių jau tapo ginkluoto konflikto aukomis.

Tegai:
Doneckas, slaptas kalėjimas, Ukraina, Ukrainos saugumo tarnyba (SBU)
Dar šia tema
Buvę Mariupolio kaliniai papasakojo apie slapto SBU kalėjimo siaubus
"RIA Novosti" gavo SBU dokumentą dėl slapto kalėjimo Mariupolyje
"Tai ne mano valdžia": buvusio Ukrainos saugumo tarnybos darbuotojo išpažintis
Buvęs SBU pareigūnas papasakojo apie kankinimą slaptame Mariupolio kalėjime
Vakcina Sputnik V

"Sputnik V" yra veiksmingas ir gyvūnų vakcinacijai, pareiškė Guncburgas

(atnaujinta 09:07 2021.04.16)
Gyvūnus reikia vakcinuoti ne tik siekiant juos apsaugoti, bet ir kad sustabdytų viruso cirkuliaciją tarp žmonių ir gyvūnų, mano Gamalėjaus tyrimų centro vadovas

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Vakcina "Sputnik V" gali gerai apsaugoti nuo koronaviruso ir gyvūnus, tačiau pirmiausia reikia paskiepyti žmones, RIA Novosti pareiškė Rusijos sveikatos ministerijos Gamalėjaus nacionalinio epidemiologinių ir mikrobiologinių tyrimų centro direktorius Aleksandras Gincburgas.

Argentinos prezidentas skiepijamas Sputnik V vakcina nuo COVID-19
Пресс-служба администрации президента Аргентины

"Esu daugiau nei įsitikinęs, kad "Sputnik V" apsaugos ir gyvūnus, ir gerai apsaugos, tačiau pirmiausia reikia skiepyti žmones", — pasakė Gincburgas.

Jis pažymėjo, kad gyvūnus reikia skiepyti ne tik jų apsaugai, bet ir tam, kad sustabdytų viruso cirkuliaciją tarp žmonių ir gyvūnų.

Gamalėjaus centre "Sputnik V" buvo išbandytas su gyvūnais, visi ikiklinikiniai tyrimai buvo atlikti su jais, todėl galima drąsiai teigti, kad šis preparatas veikia, pabrėžė Guncburgas.

"Kitas klausimas, kad specialiai gyvūnams pagaminta vakcina yra daug pigesnė nei mūsų ir tuo pačiu metu taip pat veikia", — pridūrė Guncburgas.

Šiuo metu Rusijoje yra užregistruotos trys vakcinos COVID-19 profilaktikai — tai preparatai "Sputnik V", "EpiVacCorona" ir "CoviVac". Pirmoji ir antroji vakcinos jau patvirtintos skiepyti vyresnius nei 60 metų žmones, tačiau "CoviVac" kol kas patvirtinta vartoti žmonėms nuo 18 iki 60 metų. Kaip balandžio pradžioje pranešė Rusijos sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraška, šio preparato tyrimai vyresniems nei 60 metų žmonėms dar vykdomi.

Visos trys vakcinos numato dviejų preparato komponentų įvedimą. Taigi, antroji injekcija "Sputnik V" turi būti atlikta po trijų savaičių, antrą "EpiVacCorona" skiepą galima atlikti po diejų-trijų savaičių, o "CoviVac" injekcijos atliekamos su dviejų savaičių intervalu.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
Rusija, koronavirusas
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Jūra, archyvinė nuotrauka

Prie Vakarų Afrikos užgrobtame laive buvęs lietuvis išlaisvintas

Mėnesį įkaitu buvęs lietuvis jūreivis ir visa įgula keliauja namo, dabar grėsmės jų gyvybei nėra

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Po mėnesį trukusių derybų išlaisvinta užgrobto laivo įgula, kurioje buvo ir Lietuvos pilietis, rašoma Vyriausybės kanceliarijos pranešime žiniasklaidai.

Kovo 12 dieną su Maltos vėliava plaukęs laivas, priklausantis vienai Nyderlanduose registruotai bendrovei, buvo užpultas prie Vakarų Afrikos krantų. Dalis šio laivo įgulos narių, tarp kurių buvo ir Lietuvos pilietis, buvo pagrobti.

Gavus pirminius duomenis apie įvykį, Lietuvoje nedelsiant buvo pradėti visi tokiems atvejams numatyti veiksmai ir būtinos procedūros. Pagrobto piliečio šeima buvo informuota apie incidentą, su ja buvo palaikomas nuolatinis ryšys. Dėl pagrobtųjų išlaisvinimo glaudžiai bendradarbiavo Lietuvos ir tarptautinės institucijos.

Šiuo metu išlaisvinta įgula keliauja namo. Pranešama, kad igulos nariams grėsmės gyvybei nėra.

Tegai:
Afrika
Dar šia tema
Kaune planuojama atverti Nemuną laivybai per visą Lietuvą
Ekskavatorius

Teisiamas saugojamame piliakalnyje, Šilalės rajone, lobio ieškojęs vyras

(atnaujinta 10:17 2021.04.16)
Vietinis gyventojas kaltinamas nacionalinės reikšmės paminklo suniokojimu, skaičiuojama, kad kultūros paveldui padaryta žala siekia daugiau nei 93 tūkst. eurų

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje 33-ejų metų Šilalės rajono gyventojas kaltinimas nacionalinės reikšmės paminklo — Vedrių piliakalnio — suniokojimu, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Ikiteisminis tyrimas dėl saugomų teritorijų ar gamtos paveldo objektų sunaikinimo arba suniokojimo buvo pradėtas po to, kai praėjusių metų birželį saugomoje piliakalnio papėdės gyvenvietės teritorijoje aptikta maždaug metro gylio bei 40 ir 12 metrų ploto iškasta duobė.

Tyrimo duomenimis, saugomoje teritorijoje esantis, ekskavatoriais iškastas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso kaltinamajam. Įtariama, kad neteisėti juodžemio kasybos darbai galėjo nepataisomai sudarkyti nacionalinės reikšmės paminklą. Tyrimo metu nustatyta, kad iškasto kultūrinio sluoksnio vietoje rasta ir galimai archeologinių radinių — lipdytos keramikos, molio tinko, degusių akmenų.

Specialistų teigimu, šis piliakalnis archeologams galėjo atskleisti daug informacijos apie I–II tūkstantm. pr. čia gyvenusių žmonių kasdienybę. Skaičiuojama, kad kultūros paveldui padaryta žala siekia daugiau nei 93 tūkst. eurų.

Pažymėtina, kad nors kaltinamasis kasybos darbus atliko jam priklausančioje teritorijoje, tačiau pastaroji yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir turi paminklo statusą. Šio paminklo vertingoji savybė yra kultūrinis sluoksnis, kurį naikinti ar kitaip žaloti draudžiama. Tokioms saugomoms teritorijoms yra taikomi griežti apribojimai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą.

Baudžiamasis kodeksas už didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių sunaikinimą ar sugadinimą numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Tegai:
kultūros paveldas, Lietuva