Kosmosas, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai rado šešias karštąsias egzoplanetas

(atnaujinta 20:15 2020.01.05)
Tyrimo autoriai tikisi, kad atlikdami tolesnius tyrimus išsiaiškins uolienų, esančių karštųjų planetų paviršiuje, cheminę sudėtį ir tipą

VILNIUS, sausio 5 — Sputnik. Britų mokslininkai atrado tris naujas planetų sistemas. Visos jose esančios planetos yra labai arti jų žvaigždžių, o jų paviršiai įkaitę iki didžiulės temperatūros, pranešama žurnale "Nature Astronomy".

Per pastarąjį dešimtmetį astronomai atrado daugybę egzoplanetų ir tapo aišku, kad kitose sistemose nei mūsų planetos gali būti labai arti žvaigždžių, daug arčiau nei Merkurijus prie Saulės.

Remdamasi tuo, Kerol Hasvel (Carole Haswell) ir jos kolegos iš JK universiteto sukūrė naują jų identifikavimo metodą, pagrįstą abliacijos proceso stebėjimu — medžiagos išgaravimu iš planetų paviršiaus, kai jos praskrieja šalia žvaigždžių, taip pat ieškoma susinaikinimo požymių ir atmosferos išgaravimo dujų debesų pavidalu.

Mokslininkams pavyko nustatyti trijų žvaigždžių sistemas su planetų materijos įsitvirtinimo pėdsakais nuo Saulės sistemos 160 iki 440 šviesmečių atstumu. Kiekvienoje iš jų egzoplanetos vėliau buvo atrastos naudojant tradicinį radialinio greičio metodą.

Visos šios planetos yra labai arti savo žvaigždžių, tad jų paviršius įkaista net iki 1100–1800 laipsnių šilumos, ir garuoja ne tik jų atmosfera, bet ir medžiaga paviršiuje.

"Šios išvados yra labai įdomios. Jos leidžia mums geriau suprasti planetų masės, dydžio ir sudėties santykį, taip pat daug ką pasako apie jų susidarymą kaip visumą", — pranešime spaudai cituojami Carol Haswell žodžiai.

Sistemos buvo pavadintos "DMPP-1", "DMPP-2" ir "DMPP-3", taip susiejant jas su projektu "Dispersed Matter Planet Project", kurio metu jos buvo atrastos. Pirmojoje yra trys uolėtos egzoplanetos (DMPP-1c, DMPP-1d ir DMPP-1e) ir kita (DMPP-1b), panaši į Neptūną, kurioje metai sudaro tik 20 Žemės dienų.

Aplink antrąją žvaigždę sukasi milžiniška DMPP-2b planeta, kuri aplink savo žvaigždę per penkias Žemės dienas apsisuka vieną kartą, o jos masė yra pusė Jupiterio masės. Astronomai pastebi, kad anksčiau ši planeta nebuvo matoma dėl savo žvaigždės pulsacijos, slopinančios egzoplanetos gravitacinę įtaką.

Įdomiausia iš trijų laikoma dvejetainė sistema DMPP-3. Joje yra DMPP-3Ab, kuri sukasi aplink žvaigždę DMPP-3A. Manoma, kad jos metų trukmė — 7 Žemės dienos.

"DMPP-3 sistema mums buvo didžiulė staigmena. Ieškojome mažo signalo, rodančio mažos masės planetą, bet pirmiausia radome žvaigždę palydovę, kurios nesitikėjome pamatyti, o tik po to — ekstrasoliarų pasaulį!" — sako Džonas Barnesas (John Barnes), šių tyrimų bendraautoris.

Aukšto tikslumo radialinei planetos paieškai astronomai panaudojo HARPS spektrografą, pritvirtintą prie 3,6 metro teleskopo, esančio Europos pietų observatorijoje La Silla, Čilėje. Šis įrankis filtruoja žvaigždžių šviesą, išryškindamas joje esančius kraterius, kurie leido mokslininkams aptikti sistemas su karštosiomis planetomis.

Autoriai tikisi, kad atlikdami tolesnius tyrimus išsiaiškins uolienų, esančių karštųjų planetų paviršiuje, cheminę sudėtį ir tipą.

Tegai:
planetos, mokslininkai, kosmosas
Dar šia tema
Archeologai rado bronzos amžiaus kapus, išklotus auksu
Mokslininkai išrado būdą, kaip kontroliuoti žmogaus mitybos ypatumus