Žiema, archyvinė nuotrauka

Italijoje neblaivus vairuotojas partrenkė turistų grupę Vokietijos

(atnaujinta 18:57 2020.01.05)
Turimais duomenimis, vairuotojas buvo 28 metų vietinis gyventojas, jo kraujyje policija rado ypač didelį alkoholio kiekį

VILNIUS, sausio 5 — Sputnik. Žuvo šeši turistai iš Vokietijos, 11 buvo sužeista po to, kai vairuotojas, galimai apsvaigęs nuo alkoholio, partrenkė juos važiuodamas dideliu greičiu Italijos kurorte Lutage, netoli sienos su Austrija, praneša vietinis Italijos portalas "Local Italy".

Lutagas — populiarus slidinėjimo kurortas, esantis autonominėje Pietų Tirolio provincijoje, šiaurės Italijoje.

17 žmonių grupė, sekmadienio vakarą išėjusi iš klubo, laukė savo turistinio autobuso. Vietos laiku 01:15 val. (02:15 val. Lietuvos laiku) juos partrenkė automobilis. Vienas iš 11 sužeistų sraigtasparniu buvo pristatytas gydytis į Austrijos Insbruko miestą. Likusiems buvo suteikta skubi pagalba.

Laikraščio "Corriere Della Sera" duomenimis, vairuotojas buvo 28 metų vietinis gyventojas, kurio kraujyje policija nustatė ypač didelį alkoholio kiekį.

Į įvykio vietą atvyko daugiau nei 160 Italijos gelbėtojų. Policija dar nepateikė aukų vardų, nes ne visi turistai pažinojo vienas kitą, o kai kurie neturėjo pasų su savimi.

Tegai:
žūtis, Vokietija, turistai, Italija
Dar šia tema
Krasnojarsko krašte griuvo užtvanka, daugiau nei dešimt žmonių žuvo
"Trečiasis pasaulinis karas": JAV sutriko karinės tarnybos svetainės darbas
Ust Lugos uostas

Apsieis be Lietuvos: per Ust Lugos–Baltijsko liniją išsiųsta anglies siunta

(atnaujinta 17:46 2020.10.22)
Bendrovė teigė, kad ši linija yra gera alternatyva sausumos keliui per Baltarusiją ir Lietuvą, kuris apima keturių sienos perėjų sankirtą

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Krovos kompanija "Novotrans" pristatė pirmąją vagonų su anglimi partiją iš Ust Lugos keltų komplekso Leningrado srityje į Baltijską Kaliningrade, pranešė RIA Novosti.

Anksčiau "Novotrans" Ust Lugos uosto teritorijoje vykdė universalaus prekybos terminalo "Lugaport" statybą, skirtą perkrauti bendruosius, birius, grūdinius ir maisto krovinius. Terminalas gali priimti iki 1100 vagonų per dieną. Projektas yra įtrauktas į strateginius Rusijos transporto infrastruktūros plėtros dokumentus.

Bendra investicijų apimtis yra apie 512 mln. eurų (46,5 mlrd. rublių). Pagal planą terminalo bendra perkrovimo apimtis bus 24,3 mln. tonų per metus.

Pristatymai iš Ust Lugos uosto yra vienintelė priemonė reguliariai pristatyti prekes į Kaliningrado sritį, nekertant kitų valstybių sienų, aiškina bendrovė.

"Eksportinių birių krovinių siuntimas į Europą per keltų liniją Ust Luga–Baltijskas yra gera alternatyva sausumos keliui per Baltarusiją ir Lietuvą, kuris apima keturių sienos perėjų sankirtą... Valiutų svyravimų sąlygomis apeinant užsienio šalių teritorijas pašalinama valiutos rizika, o tai reiškia palankesnes pristatymo išlaidas", — pranešime cituojami keltų komplekso "Novotrans" direktoriaus Deniso Mečevo žodžiai.

Taip pat pažymima, kad prekių siuntimas per keltų kompleksą Ust Lugoje leidžia garantuoti klientui aiškias sąlygas ir palankias pristatymo išlaidas, nes "Novotrans" klientui atlieka vieno langelio funkciją: teikia savo vagonus pakrauti, organizuoja vagonų priėmimą ir riedėjimą kelte ir vykdo išsiuntimo kontrolę.

Tegai:
Rusija, Lietuva, Ust Luga
Dar šia tema
Lietuva prisijungė prie "Trijų jūrų iniciatyvos" investicinio fondo
Politologas: suartėdama su Lenkija Lietuva gali viską prarasti
Autonominis paleidimo įrenginys Jars kariniame parade Raudonojoje aikštėje, archyvinė nuotrauka
 

Rusijos Valstybės Dūma įvardijo JAV dialogo dėl START-III vilkinimo priežastį  

(atnaujinta 16:36 2020.10.22)
Pabrėžiama, kad Rusija niekada nepažeidė savo įsipareigojimų ir kviečia START-III partnerius laikytis pasiektų susitarimų taikos ir stabilumo labui

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Jungtinės Valstijos sąmoningai vilkina laiką, siekdamos sutrikdyti START-III sutarties pratęsimą, bandydamos sugalvoti keletą papildomų būdų, kaip patikrinti susitarimą ir "nublukinti" jo esmę. Atnaujinti konstruktyvų dialogą būtų galima tik po šalies prezidento rinkimų, teigia RIA Novosti Valstybės Dūmos deputatai.

Anksčiau JAV prezidento specialusis įgaliotinis ginklų kontrolės klausimais Maršalas Bilingslis teigė, kad į Rusijos Federacijos ir JAV branduolinių arsenalų įšaldymą turėtų būti įtrauktas tikrinimo mechanizmas. Be to, pasak jo, JAV nesutinka pratęsti START-III be jokių sąlygų.

"Jungtinės Valstijos sąmoningai vilkina laiką, siekdamos sutrikdyti START-III rėmuose egzistuojančius susitarimus, bandydamos per likusį laikotarpį iki sutarties pabaigos sugalvoti keletą papildomų būdų patikrinti susitarimą. Pagrindinis dalykas, kuris trukdo amerikiečiams, yra noras dominuoti pasaulio arenoje ir, žinoma, branduolinėje sferoje. Vašingtonas yra įpratęs kalbėti su visais grasinimų ir ultimatumų kalba. Rusija išlieka šalimi, kuri neleidžia dialogo su savimi tokiu tonu", — sakė Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto narys Sergejus Železniakas.

Be to, jis pridūrė, kad Rusija niekada nepažeidė savo įsipareigojimų ir kviečia START-III partnerius laikytis pasiektų susitarimų taikos ir stabilumo labui.

"Tuo tarpu Vašingtonas ir toliau puoselėja idėją atrišti sau rankas ir už kalbų apie vadinamąją naują veiksmingą patikros sistemą panaikina susitarimus ir pradeda didelę branduolinių ginklų gamybą. Mūsų šalis deda visas įmanomas diplomatines pastangas, kad įtikintų Amerikos oponentus, jog būtina pratęsti START-III. Po to verta išsamiai aptarti tolesnius bendrus veiksmus branduoliniam paritetui išsaugoti. Mums taip pat akivaizdu, kad iki JAV prezidento rinkimų nebus padaryta pažanga įgyvendinant START-III sutartį", — teigė jis.

Valstybės Dūmos Gynybos komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Andrejus Krasovas, komentuodamas Bilingslio pareiškimą, pažymėjo, kad šiuo metu bus sunku išgirsti aiškius JAV pareiškimus, nes po poros savaičių šalyje vyks prezidento rinkimai.

"Manau, kad po rinkimų Jungtinėse Amerikos Valstijose dialogą galima tęsti. Dabar jie skubės su tokiais pareiškimais, pateiks visus naujus reikalavimus ir visais įmanomais būdais vengs dialogo šiuo klausimu", — RIA Novosti sakė Krasovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Amerikos veiksmai, bent jau INF sutarties pavyzdžiu, rodo jos nenorą vykdyti savo įsipareigojimų.

"Jie iššaukiamai pasitraukė iš šios sutarties, trenkė durimis ir po mėnesio ar dviejų paskelbė apie sėkmingą raketos, kuri patenka į šios sutarties taikymo sritį, bandymą. Mes suprantame, kad šios raketos neįmanoma sukurti nuo nulio per 1 ar 2 mėnesius", — pridūrė Krasovas.

START-III yra vienintelė galiojanti ginklų ribojimo sutartis tarp Rusijos ir JAV. Susitarimas baigs galioti 2021 metų vasario 5 dieną ir jei jis nebus atnaujintas, pasaulyje neliks jokių įrankių, kurie apribotų didžiausių branduolinių jėgų arsenalus.

START-III įsigaliojo 2011 metų vasario 5 dieną. Joje numatyta, kad kiekviena pusė sumažins savo branduolinį arsenalą taip, kad per septynerius metus ir ateityje bendras ginklų skaičius neviršytų 700 tarpžemyninių balistinių raketų, balistinių raketų ant povandeninių laivų ir sunkiųjų bombonešių, taip pat 1550 kovinių galvučių ir 800 dislokuotų ir nedislokuotų paleidimo įtaisų. 

Tegai:
sutartis, JAV, Rusija
Dar šia tema
Ekspertas: kol ES nerimauja dėl Minsko, JAV perkels karius arčiau Rusijos
Baidenui pralaimėjus nepavyks apkaltinti rusų
Vėjo jėgainės, archyvinė nuotrauka

Energetikos įmonės įsipareigojo pradėti taupyti energiją

(atnaujinta 17:48 2020.10.22)
Lietuva per artimiausią dešimtmetį nacionaliniu mastu turi sutaupyti 27 TWh galutinės energijos

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Energetikos ministerija kartu su didžiausiomis energetikos įmonių grupėmis "Ignitis grupė" ir EPSO-G pasirašė susitarimus, kuriais įmonės įsipareigoja iki 2030 metų sutaupyti ne mažiau nei 1,6 TWh galutinės energijos, praneša spaudos tarnyba.

"Europos Sąjungos klimato ambicijos auga, todėl kiekviena valstybė privalo maksimaliai išnaudoti visas galimybes mažinti energetikos sektoriaus poveikį klimato kaitai. Prie to prisidės ir Energetikos ministerijos pasirašyti susitarimai su didžiausiomis energetikos įmonėmis dėl energijos sutaupymo tikslų. Šie susitarimai dešimtmečiui įtvirtina įmonių aiškus įsipareigojimus eiti tvarios ir pažangios energetikos keliu", — sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Viena iš svarbiausių krypčių, kurioms Lietuva kaip ir kitos ES šalys sieks mažinti neigiamą poveikį klimatui — energijos vartojimo efektyvumo didinimas. Pagal Energetikos ministerijos sudarytus susitarimus, iki 2030 metų "Ignitis grupė" dukterinė įmonė "Energijos skirstymo operatorius" (ESO) pasieks ne mažiau nei 1,6 TWh energijos sutaupymų. EPSO-G dukterinės įmonės "Amber Grid" bei "Litgrid" įsipareigojo iki 2030 metų sutaupyti ne mažiau nei 4,19 GWh galutinės energijos.

Susitarimuose numatyta, kad įmonės įgyvendins ekonomiškai pagrįstas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, kurios padės taupyti energiją pas galutinius vartotojus. Svarbiausios susitarimuose numatytos energijos taupymo priemonės apima išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemos diegimą, kuri paskatins vartotojų elgsenos ir įpročių padidinant energijos vartojimo efektyvumą pasikeitimą, o taip pat įmonių veikloje suvartojamos energijos efektyvumo didinimą, diegiant aplinkai draugiškas ir efektyvias technologijas. Įmonės taip pat galės inicijuoti ir dalyvauti kituose galutinių vartotojų projektuose, taip pat deklaruoti ir kitų grupės įmonių pasiektus energijos sutaupymus.

Susitarimai su energetikos įmonėmis yra viena iš Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme numatytų priemonių. Įgyvendinusi visas įstatyme numatytas priemones, per artimiausius dešimt metų Lietuva iš viso planuoja sutaupyti ne mažiau kaip 27 TWh galutinės energijos.

Praėjusią savaitę Europos Komisija pateikė oficialų Lietuvos nacionalinio energetikos ir klimato srities (NEKS) plano vertinimą, kuriame pažymėjo, kad Lietuva turės skirti papildomų priemonių išsikeltiems tikslams energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje.

Tegai:
Lietuva, Energetikos ministerija