NATO vėliava

Ekspertas: NATO nenorės didinti aktyvumo Artimuosiuose Rytuose

(atnaujinta 18:58 2020.01.10)
Ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad pagrindinės NATO šalys — Vokietija, Prancūzija — gali būti nesuinteresuotos padidinti savo pajėgas Artimuosiuose Rytuose

VILNIUS, sausio 10 — Sputnik. Pirmaujančioms NATO šalims — Prancūzijai ir Vokietijai — greičiausiai nebus naudinga palaikyti JAV prezidento Donaldo Trampo idėją išplėsti aljanso pajėgas Artimuosiuose Rytuose, skirtingai nei kitoms valstybėms, pavyzdžiui, Baltijos šalims, labiau priklausomoms nuo Vašingtono, mano Rusijos mokslų akademijos Rytų studijų instituto Arabų ir islamo studijų centro mokslininkas Borisas Dolgovas.

"JAV patiria nuostolių Artimuosiuose Rytuose ir tai sukelia kritiką. Trampas bando kažkaip išspręsti šią problemą, kad jos [NATO šalys — Sputnik] tam tikru mastu pakeistų Amerikos kariuomenę NATO, nes jos visiškai pakeisti, be JAV dalyvavimo, žinoma, neišeis. Manau, kad iš esmės NATO sąjungininkai ne itin nori stiprinti savo aktyvumą, savo kariškių dalyvavimą karo veiksmuose Artimuosiuose Rytuose. Nors, viena vertus, tai gali padidinti jų galimybę skatinti savo interesus regione, tačiau kita vertus, Artimųjų Rytų problemos turės įtakos aljanso šalims", — sakė Dolgovas RIA Novosti.

Ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad pagrindinės NATO šalys — Vokietija, Prancūzija — gali būti ne tokios suinteresuotos padidinti savo pajėgas Artimuosiuose Rytuose, daugiausia dėl to, kad už Trampo idėjos slypi konfrontacija su Iranu, su kuriuo Europos valstybės bando palaikyti ryšius.

"Tačiau yra tokių NATO šalių, kurios JAV daro didesnę įtaką — Lenkija, Čekija, Baltijos šalys. Būtent jos, greičiausiai, dalyvaus, nes yra priklausomos nuo JAV", — mano jis.

Kalbant apie galimų naujų aktyvesnių NATO veiksmų regione mastą, ekspertas pažymėjo, kad diskusija greičiausiai bus apie "dalyvavimą veiksmuose prieš Iraną ir karinį spaudimą Iranui". "Tai yra svarbiausias JAV tikslas. Tačiau kalba eina ir apie tas šalis, kuriose JAV kontingentas jau yra — galimai Sirijoje. Nors padėtis čia yra gana sudėtinga, juk JAV paskelbė apie savo kariuomenės išvedimą iš Sirijos, o tai nevyksta. Klausimas tas, kad jei darysime prielaidą, jog NATO šalių karinis kontingentas bus sustiprintas, tada tam tikrų operacijų vykdymo klausimą, ypač jei kalbame apie vadovaujančių NATO šalių kontingentus, turėtų spręsti aljanso vadovybė, o ne tik amerikiečiai, kurie, žinoma, dominuos, bet vis dėlto sustiprės pirmaujančių NATO šalių, būtent lyderiaujančių šalių — Prancūzijos, Vokietijos, Anglijos — vaidmuo", — pažymėjo jis.

"Tai yra, JAV vykdys operacijas, siekdamos sustiprinti savo interesus, o šios šalys gali apsaugoti ir ginti tam tikrus savo interesus", — aiškino Dolgovas.

"Bet iš esmės tai nėra naudinga vadovaujančioms NATO šalims, ypač jei kalbama apie Iraną, nes tiek Prancūzijai, tiek Vokietijai yra naudingiau vykdyti ekonominį bendradarbiavimą su Teheranu, nei palaikyti tokią karinę konfrontaciją", — padarė išvadą jis.

Anksčiau Trampas pareiškė, kad atėjo laikas NATO išplėsti savo pajėgas Artimuosiuose Rytuose. JAV prezidentas teigiamai atsakė į žurnalistų klausimą, ar, jo manymu, NATO turėtų padidinti savo kontingentą regione, pažymėdamas, kad galime "grįžti namo arba iš esmės grįžti namo ir panaudoti NATO, nes tai yra tarptautinė problema".

Tegai:
Artimieji Rytai, Donaldas Trampas, JAV, NATO
Dar šia tema
JAV iki 2040 metų valdžioje bus "Trampo klanas", tikina Žirinovskis
Puškovas pareiškė, kad karas tarp JAV ir Irano "palaidotų" Trampą
JAV Kongresas nori apriboti Trampo karinius įgaliojimus Irane