Migrantai valtyje, archyvinė nuotrauka

Graikijos vakaruose nuskendus laivui žuvo dvylika migrantų

(atnaujinta 20:30 2020.01.11)
Pakrančių apsaugos tarnybos duomenimis, 21 žmogus buvo išgelbėtas, 12 žuvo, iš viso laive galėjo būti iki 50 žmonių

VILNIUS, sausio 11 — Sputnik. Laivas su nelegaliais migrantais šeštadienio rytą nuskendo Jonijos jūroje, prie Paksio salų, pranešė Graikijos pakrančių apsaugos tarnyba.

Incidentas įvyko 13 mylių į pietvakarius nuo salų.

Pakrančių apsaugos tarnybos duomenimis, 21 žmogus buvo išgelbėtas, 12 žuvo. Iš viso laive galėjo būti iki 50 žmonių.

Dabar laivo sudužimo vietoje vykdomos paieškos ir gelbėjimo operacijos. Jose dalyvauja šeši pakrančių apsaugos patruliavimo laivai ir gretimų salų uostų administracija, du oro pajėgų sraigtasparniai ir vienas karinių jūrų pajėgų sraigtasparnis.

Pakrančių apsaugos tarnyba pranešė, kad trys išgelbėti migrantai sraigtasparniu buvo pristatyti į ligoninę.

Migrantai Europoje: iš kur ir link kur plaukia
© Sputnik /
Migrantai Europoje: iš kur ir link kur plaukia
Tegai:
žmogus
Dar šia tema
Britanijoje byloje dėl migrantų mirties pasirodė kaltinamasis
Britai balsavo prieš "naujosios Europos" migrantus
Ukrainietis mėgino išvežti vietnamiečių migrantą iš Lietuvos
Aleksejus Navalnas

Vokietija neatmetė, kad ES lyderiai aptars situaciją su Navalnu

(atnaujinta 14:23 2020.09.18)
Paklaustas, ar Berlynas nesulaukė Rusijos atsakymo, kurio vyriausybė pareikalavo anksčiau, oficialus Vokietijos ministrų kabineto atstovas sakė: "Mes raginome Rusiją paaiškinti, kas nutiko, šis kreipimasis tebegalioja"

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Oficialus Vokietijos ministrų kabineto atstovas Štefenas Zeibertas (Steffen Seibert) neatmetė, kad ES šalių vadovai gali aptarti situaciją su Aleksejumi Navalnu kitą savaitę vyksiančiame ES Tarybos posėdyje, praneša RIA Novasti.

Paskelbdamas apie būsimą ES Tarybos posėdį rugsėjo 25 dieną, Zeibertas teigė, kad užsienio politikos klausimų bloke pagrindinės temos bus santykiai su Turkija ir Kinija.

"Aš įvardijau jums paskelbtas temas. Kaip įprasta ES Taryboje, likus savaitei iki posėdžio negali būti baigtinio sąrašo. Galima apsvarstyti kitas temas, kaip dažnai atsitinka. Negaliu pasakyti, kurias iš jų, mes pamatysime", — sakė jis, atsakydamas į klausimą, kodėl Navalno tema nėra įtraukta į darbotvarkę.

Jis pridūrė, kad Berlynas tęsia konsultacijas su kolegomis Europoje šia tema. Paklaustas, ar Berlynas nesulaukė Rusijos atsakymo, kurio vyriausybė pareikalavo anksčiau, Zeibertas sakė: "Mes raginome Rusiją paaiškinti, kas nutiko, šis kreipimasis tebegalioja".

Navalnas rugpjūčio 20 dieną buvo paguldytas į ligoninę Omske, kai sunegalavo lėktuve. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau, pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas lėktuvu buvo nugabentas į Vokietiją. Po to Vokietijos vyriausybė, remdamasi karo gydytojų pateiktomis išvadomis, paskelbė, kad Navalnas neva buvo apnuodytas "Novičiok" grupės medžiaga. Vėliau Vokietijos vyriausybė pranešė, kad šalies ekspertų išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, be to, Cheminio ginklo draudimo organizacija (OPCW), Berlyno prašymu, atlieka savo tyrimus. Šiuo atžvilgiu Kremlius pareiškė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija vis dar laukia Vokietijos atsakymo į oficialų paklausimą dėl šios situacijos.

Navalno hospitalizavimo dieną prokuratūra ir policija pradėjo atlikti patikrinimus. Rusijos ambasada Berlyne teigė, kad tikisi, jog Vokietija kuo greičiau atsakys į Generalinės prokuratūros rugpjūčio 27 dienos prašymą suteikti teisinę pagalbą Navalno byloje. Prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad tyrimo veiksmai dėl padėties su Navalnu de facto yra vykdomi, tačiau jei pasitvirtins nuodingos medžiagos buvimas, tyrimas bus atliekamas ir de jure.

Rugsėjo 7 dieną Berlyno "Šaritė" klinika pranešė, kad Navalno būklė pagerėjo, jis buvo išvestas iš komos ir atjungtas nuo dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato. Antradienį Navalnas paskelbė savo pirmąją nuotrauką po to, kai išėjo iš komos, ir pranešė, kad sugebėjo visą dieną kvėpuoti pats. 

Tegai:
Rusija, Aleksejus Navalnas, ES, Vokietija
Dar šia tema
Zacharova pažadėjo sąžiningai reaguoti į sankcijas Rusijai
Tichanovskaja paragino JT ŽTT nedelsiant įsikišti į situaciją Baltarusijoje
Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja paragino JT ŽTT nedelsiant įsikišti į situaciją Baltarusijoje

(atnaujinta 14:35 2020.09.18)
Opozicijos lyderė taip pat pareiškė, kad yra pasirengusi palaikyti dialogą su Baltarusijos valdžia ir ieškoti taikaus krizės sprendimo

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Padėtis Baltarusijoje reikalauja neatidėliotino tarptautinio įsikišimo, per skubias JT Žmogaus teisių tarybos derybas dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje sakė buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja, praneša RIA Novosti

Tichanovskaja taip pat paragino leisti atvykti į Baltarusiją ir laisvai judėti JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių klausimais.

"Mes reikalaujame, kad tarptautinei stebėjimo misijai būtų leista užfiksuoti režimo piktadarybes. Galiausiai mes reikalaujame laisvų ir sąžiningų rinkimų, kad Baltarusijos piliečiai galėtų laisvai pasirinkti savo vyriausybę pagal mūsų šalies įstatymus", — sakė Tichanovskaja.

Ji taip pat pareiškė, kad yra pasirengusi palaikyti dialogą su Baltarusijos valdžia ir ieškoti taikaus krizės sprendimo.

"Mūsų reikalavimai yra paprasti ir visiškai atitinka visas pagrindines tarptautines normas. Mes reikalaujame nedelsiant nutraukti smurtą prieš civilius. Mes reikalaujame nedelsiant paleisti visus politinius kalinius", — sakė Tichanovskaja.

Ženevoje vyksta 45-oji JT Žmogaus teisių tarybos sesija, kurioje aptariama situacija Baltarusijoje. Ją pradėti pareikalavo Vokietija, veikdama Europos Sąjungos vardu.

Rusijos, Baltarusijos, Venesuelos ir KLR atstovai pasisakė už šio įvykio nutraukimą, nurodydami taisyklių pažeidimus.

Padėtis Baltarusijoje

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos Lukašenka laimėjo šeštą kartą — CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Anksčiau Minsko valdžia ne kartą pareiškė, kad protesto akcijos Baltarusijoje derinamos iš užsienio, ir kaltino Vakarų šalis tiesioginiu kišimusi į padėtį respublikoje.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Pasienio kontrolės punktas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai

(atnaujinta 16:19 2020.09.18)
Baltarusijos lyderis priėmė absoliučiai teisingą, logišką sprendimą uždaryti sienas šioms šalims, mano ekspertas Vladimiras Kozinas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuva, Lenkija ir Ukraina destabilizuoja padėtį Baltarusijos viduje, todėl didžioji dauguma Baltarusijos gyventojų palaiko šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos sprendimą, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos karo mokslų akademijos narys, MGIMO Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas.

Pasak eksperto, ir kariniu, ir politiniu požiūriu jo priimti sprendimai dėl trijų įvardytų valstybių yra visiškai teisingi, logiški ir racionalūs.

"Nes, pirma, gali būti įvairių rūšių provokacijų iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos. Antra, gali būti jų agentų infiltracija, siekiant destabilizuoti padėtį Baltarusijos Respublikoje. Trečia, gali būti sukurti kanalai grynųjų pinigų perdavimui į įvairias destruktyvias pajėgas, kurios įsitvirtino Baltarusijos Respublikoje, siekdamos toliau destabilizuoti padėtį mūsų šalyje. Ir reiktų atsižvelgti į ketvirtą punktą: NATO valstybės narės jau sustiprino savo kariuomenę Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje", — sakė ekspertas.

Todėl, Kozino manymu, šis žingsnis — teisingas, taip pat jis pažymėjo, kad didžioji Baltarusijos dalis palaiko šį sprendimą.

Baltarusija priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų, Minske vykusiame moterų forume "Už Baltarusiją" sakė prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Prezidentas taip pat paragino Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos tautas "sustabdyti savo išprotėjusius politikus ir užkirsti kelią karui".

Tegai:
prezidento rinkimai, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Paaiškėjo Baltarusijos sienos su Lenkija ir Lietuva kontrolės stiprinimo detalės
Linkevičius pavadino Lukašenkos reakciją "neadekvačia"
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus