Makronas ir Zelenskis, archyvinė nuotrauka

Makronas ir Zelenskis aptarė Paryžiaus susitarimų įgyvendinimą

(atnaujinta 13:13 2020.01.13)
Telefoninis pokalbis tarp Prancūzijos lyderio Emanuelio Makrono ir Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenksio įvyko sausio 11 dieną, šeštadienį

VILNIUS, sausio 13 — Sputnik. Prancūzijos ir Ukrainos prezidentai Emanuelis Makronas ir Vladimiras Zelenskis telefonu aptarė gruodžio mėnesį vykusio "Normandijos ketverto" viršūnių susitikimo metu pasiektų susitarimų įgyvendinimą, praneša RIA Novosti su nuoroda į Eliziejaus rūmuose pirmadienį paskelbtą pranešimą.

Abiejų lyderių telefoninis pokalbis įvyko sausio 11 dieną, šeštadienį.

Normandijos ketverto susirinkimas Paryžiuje, 2019 m. gruodžio 9 d., archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Никольский

"Pokalbis taip pat tapo proga aptarti tolimesnius veiksmus po viršūnių susitikimo "Normandijos formatu", kuriais siekiama išspręsti konfliktą Rytų Ukrainoje", — rašoma pranešime.

Dokumente pažymima, kad Makronas ir Zelenskis "aptarė pirmuosius pasiektus rezultatus, visų pirma kalinių mainus, įvykusius gruodžio 29 dieną. Taip pat pažymėjo, kad svarbu užtikrinti, jog konflikto zonoje turėtų būti nutrauktas susišaudymas".

"Normandijos formatas" — diplomatinė Vokietijos, Rusijos, Prancūzijos ir Ukrainos atstovų grupė situacijai Donbase išspręsti. Šis derybų dėl Ukrainos formatas egzistuoja nuo 2014 metų birželio. Tuomet, minėdami sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje 70-metį, keturių šalių vadovai pirmą kartą aptarė konflikto Donbase sureguliavimą.

Gruodžio 9 dieną įvyko pirmasis "Normandijos ketverto" viršūnių — Vladimiro Putino, Angelos Merkel, Emanuelio Makrono ir Vladimiro Zelenskio — susitikimas per trejus metus. Po jo vyko Rusijos ir Ukrainos prezidentų derybos.

Kitas susitikimas "Normandijos formatu" turėtų įvykti po keturių mėnesių.

Tegai:
Emanuelis Makronas, Prancūzija, Vladimiras Zelenskis, Ukraina
Dar šia tema
Putinas nepasveikino Baltijos šalių prezidentų su Naujaisiais metais
Buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė pasakė apie "įtrūkius" NATO viduje
Putinas ir Makronas kalbėjosi telefonu
Vakcina Sputnik V

"Sputnik V" yra veiksmingas ir gyvūnų vakcinacijai, pareiškė Guncburgas

(atnaujinta 09:07 2021.04.16)
Gyvūnus reikia vakcinuoti ne tik siekiant juos apsaugoti, bet ir kad sustabdytų viruso cirkuliaciją tarp žmonių ir gyvūnų, mano Gamalėjaus tyrimų centro vadovas

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Vakcina "Sputnik V" gali gerai apsaugoti nuo koronaviruso ir gyvūnus, tačiau pirmiausia reikia paskiepyti žmones, RIA Novosti pareiškė Rusijos sveikatos ministerijos Gamalėjaus nacionalinio epidemiologinių ir mikrobiologinių tyrimų centro direktorius Aleksandras Gincburgas.

Argentinos prezidentas skiepijamas Sputnik V vakcina nuo COVID-19
Пресс-служба администрации президента Аргентины

"Esu daugiau nei įsitikinęs, kad "Sputnik V" apsaugos ir gyvūnus, ir gerai apsaugos, tačiau pirmiausia reikia skiepyti žmones", — pasakė Gincburgas.

Jis pažymėjo, kad gyvūnus reikia skiepyti ne tik jų apsaugai, bet ir tam, kad sustabdytų viruso cirkuliaciją tarp žmonių ir gyvūnų.

Gamalėjaus centre "Sputnik V" buvo išbandytas su gyvūnais, visi ikiklinikiniai tyrimai buvo atlikti su jais, todėl galima drąsiai teigti, kad šis preparatas veikia, pabrėžė Guncburgas.

"Kitas klausimas, kad specialiai gyvūnams pagaminta vakcina yra daug pigesnė nei mūsų ir tuo pačiu metu taip pat veikia", — pridūrė Guncburgas.

Šiuo metu Rusijoje yra užregistruotos trys vakcinos COVID-19 profilaktikai — tai preparatai "Sputnik V", "EpiVacCorona" ir "CoviVac". Pirmoji ir antroji vakcinos jau patvirtintos skiepyti vyresnius nei 60 metų žmones, tačiau "CoviVac" kol kas patvirtinta vartoti žmonėms nuo 18 iki 60 metų. Kaip balandžio pradžioje pranešė Rusijos sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraška, šio preparato tyrimai vyresniems nei 60 metų žmonėms dar vykdomi.

Visos trys vakcinos numato dviejų preparato komponentų įvedimą. Taigi, antroji injekcija "Sputnik V" turi būti atlikta po trijų savaičių, antrą "EpiVacCorona" skiepą galima atlikti po diejų-trijų savaičių, o "CoviVac" injekcijos atliekamos su dviejų savaičių intervalu.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
Rusija, koronavirusas
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Jūra, archyvinė nuotrauka

Prie Vakarų Afrikos užgrobtame laive buvęs lietuvis išlaisvintas

Mėnesį įkaitu buvęs lietuvis jūreivis ir visa įgula keliauja namo, dabar grėsmės jų gyvybei nėra

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Po mėnesį trukusių derybų išlaisvinta užgrobto laivo įgula, kurioje buvo ir Lietuvos pilietis, rašoma Vyriausybės kanceliarijos pranešime žiniasklaidai.

Kovo 12 dieną su Maltos vėliava plaukęs laivas, priklausantis vienai Nyderlanduose registruotai bendrovei, buvo užpultas prie Vakarų Afrikos krantų. Dalis šio laivo įgulos narių, tarp kurių buvo ir Lietuvos pilietis, buvo pagrobti.

Gavus pirminius duomenis apie įvykį, Lietuvoje nedelsiant buvo pradėti visi tokiems atvejams numatyti veiksmai ir būtinos procedūros. Pagrobto piliečio šeima buvo informuota apie incidentą, su ja buvo palaikomas nuolatinis ryšys. Dėl pagrobtųjų išlaisvinimo glaudžiai bendradarbiavo Lietuvos ir tarptautinės institucijos.

Šiuo metu išlaisvinta įgula keliauja namo. Pranešama, kad igulos nariams grėsmės gyvybei nėra.

Tegai:
Afrika
Dar šia tema
Kaune planuojama atverti Nemuną laivybai per visą Lietuvą
Ekskavatorius

Teisiamas saugojamame piliakalnyje, Šilalės rajone, lobio ieškojęs vyras

(atnaujinta 10:17 2021.04.16)
Vietinis gyventojas kaltinamas nacionalinės reikšmės paminklo suniokojimu, skaičiuojama, kad kultūros paveldui padaryta žala siekia daugiau nei 93 tūkst. eurų

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje 33-ejų metų Šilalės rajono gyventojas kaltinimas nacionalinės reikšmės paminklo — Vedrių piliakalnio — suniokojimu, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Ikiteisminis tyrimas dėl saugomų teritorijų ar gamtos paveldo objektų sunaikinimo arba suniokojimo buvo pradėtas po to, kai praėjusių metų birželį saugomoje piliakalnio papėdės gyvenvietės teritorijoje aptikta maždaug metro gylio bei 40 ir 12 metrų ploto iškasta duobė.

Tyrimo duomenimis, saugomoje teritorijoje esantis, ekskavatoriais iškastas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso kaltinamajam. Įtariama, kad neteisėti juodžemio kasybos darbai galėjo nepataisomai sudarkyti nacionalinės reikšmės paminklą. Tyrimo metu nustatyta, kad iškasto kultūrinio sluoksnio vietoje rasta ir galimai archeologinių radinių — lipdytos keramikos, molio tinko, degusių akmenų.

Specialistų teigimu, šis piliakalnis archeologams galėjo atskleisti daug informacijos apie I–II tūkstantm. pr. čia gyvenusių žmonių kasdienybę. Skaičiuojama, kad kultūros paveldui padaryta žala siekia daugiau nei 93 tūkst. eurų.

Pažymėtina, kad nors kaltinamasis kasybos darbus atliko jam priklausančioje teritorijoje, tačiau pastaroji yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir turi paminklo statusą. Šio paminklo vertingoji savybė yra kultūrinis sluoksnis, kurį naikinti ar kitaip žaloti draudžiama. Tokioms saugomoms teritorijoms yra taikomi griežti apribojimai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą.

Baudžiamasis kodeksas už didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių sunaikinimą ar sugadinimą numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Tegai:
kultūros paveldas, Lietuva