Iranas

Ekspertas paaiškino, kodėl Iranui palankus paaštrėjęs konfliktas su JAV

(atnaujinta 11:31 2020.01.14)
Eksperto manymu, pagrindinis Teherano tikslas — parodyti, kad islamo pasaulis, skirtingai nei JAV, žmoniškai žiūri į žmogaus gyvybę

VILNIUS, sausio 14 — Sputnik. Iranui paaštrėjęs konfliktas su JAV pasirodė esąs palankus, galimas rimtas susitaikymo procesas Persijos įlankos regione, mano Rusijos mokslų akademijos Orientalistikos instituto mokslinis direktorius akademikas Vitalijus Naumkinas.

"Iranui ši situacija aiškiai yra palanki. Jis parodė, kad yra auka. Jei Artimuosiuose Rytuose ir bijojo Irano, dabar jam simpatizuojama kaip per didelio [JAV — Sputnik] spaudimo, kurį ne visi gali išlaikyti, aukai", — cituoja jį RIA Novosti.

Naumkinas mano, kad Irano atsakomasis smūgis į bazę Irake buvo atliktas profesionaliai. Pagrindinis Teherano tikslas — parodyti, kad islamo pasaulis žmoniškai žiūri į žmogaus gyvybę, skirtingai nei JAV, sakė jis.

"Irano reputacija smarkiai išaugo. Be abejo, dėl sankcijų jam sunku. JAV tuo pasinaudojo. Galbūt iraniečiai padarys tam tikrų nuolaidų savo regione. Šiandien regiono monarchijos atstovai išsigandę ir taip pat gali derėtis su Iranu. Gali būti rimtas susitaikymo procesas Persijos įlankos regione, ypač atsižvelgiant į nelabai suprantamą JAV vaidmenį", — sakė Naumkinas.

Iranui ne viskas yra taip blogai, jei pavyks išspręsti situaciją su numuštu Ukrainos lėktuvu, pridūrė jis.

Sausio 3 dieną JAV įvykdė Irano revoliucinės gvardijos Kudso pajėgų vado Soleimanio nužudymo operaciją Irake, reaguodamas į tai, Iranas užpuolė Irako bazes, kur buvo JAV kariuomenė. Administracija paaiškino Soleimanio nužudymą tuo, kad jis rengė "neišvengiamus" išpuolius prieš JAV ambasadas.

Sausio 8-ąją IRGC paskelbė apie atsakomųjų operacijų dėl Soleimanio nužudymo pradžią: Teheranas paleido "žemė-žemė" raketas į Ain al Asado bazę vakarų Irake ir į bazę Erbilyje, kur yra JAV kariuomenė.

Dėl pasikeitusios saugumo situacijos Irake operacijoje "Įgimtas ryžtas" tarnaujantys Lietuvos kariai laikinai perkelti į Kuveitą.

Generolo Kasemo Soleimanio mirtis paaštrino krizę tarp JAV ir Irano. Iranas, reaguodamas į išpuolį, išleido raketas bazėse Irake, kur yra JAV kariuomenė. Reaguodamos į šį išpuolį, JAV įvedė sankcijas 17 Irano kalnakasybos ir metalurgijos įmonių, taip pat užsienio laivams, dalyvaujantiems gaminių pirkime. Sankcijos taip pat paskirtos aštuoniems aukšto rango Irano valdininkams.

Tegai:
konfliktas, JAV, Iranas
Dar šia tema
JAV pareiškė, kad neatšauks sankcijų Iranui, kol šis pradės derybas
Žiniasklaida: Trampas nusprendė smogti Soleimaniui prieš septynis mėnesius
Porošenkos partija paragino rasti "Rusijos pėdsaką" per nelaimę Irane
Koronaviruso testai

Paskelbta antrosios COVID-19 bangos paplitimo Europoje prognozė

(atnaujinta 21:22 2020.09.23)
Remiantis modeliavimo rezultatais, antrosios bangos pikas įvyks laikotarpiu nuo 2020 metų liepos iki 2021 metų sausio, o užsikrėtusiųjų skaičius bus dar didesnis nei per pirmąją bangą

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Mokslininkai sukūrė matematinį antrosios koronavirusinės infekcijos bangos vystymosi Europoje modelį. Prognozė daroma visam žemynui ir kiekvienai šaliai atskirai. Darbas buvo paskelbtas "Scientific Reports".

Iki šiol dešimtyje Europos šalių: Belgijoje, Bosnijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Graikijoje, Nyderlanduose, Serbijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Ispanijoje — oficialiai užfiksuota antrosios COVID-19 bangos pradžia.

Remdamiesi šiais duomenimis, taip pat infekcijos rodikliais ir sergamumu pirmosios bangos metu, matematikai iš Prancūzijos, Italijos ir Danijos, vadovaujami Giacomo Cacciapaglia iš Liono Klodo Bernaro universiteto, sukūrė modelį, kuris numato antrosios bangos dinamiką Europos šalyse.

Remiantis modeliavimo rezultatais, antrosios bangos pikas įvyks laikotarpiu nuo 2020 metų liepos iki 2021 metų sausio, o užsikrėtusiųjų skaičius bus dar didesnis nei per pirmąją bangą.

Kartu tyrėjai pažymi, kad konkretus maksimalaus infekcijos plitimo laikas kiekvienoje šalyje labai priklauso nuo tokių parametrų kaip pirminis infekcijos dažnis, infekcijos lygis, gyventojų išorinių ir vidinių kelionių skaičius ir taikomos priemonės.

Tyrėjai prognozuoja ankstesnes smailes tose šalyse, kur infekcijų lygis jau yra didžiausias. Prancūzijoje ir Norvegijoje pikas turėtų įvykti nuo rugsėjo vidurio iki pabaigos, Italijoje — spalio viduryje, Suomijoje — spalio pabaigoje, JK — lapkričio pradžioje ir Švedijoje — 2021 metų pradžioje.

Mokslininkai pažymi, kad daug kas priklausys nuo socialinio atsiribojimo priemonių, vietos infekcijos židinių kontrolės ir pasienio kontrolės, ypač jei jos bus įgyvendinamos ankstyvosiose ligos plitimo stadijose.

Net ir dabar reali epidemijos situacija kai kuriose šalyse skiriasi nuo modelio prognozių. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Danijoje ir Suomijoje sergamumo statistika pastebimai atsilieka nuo prognozės. Pasak autorių, tai reiškia, kad šių šalių valdžia imasi tinkamų priemonių, kad suvaldytų epidemiją, o piliečiai sąžiningai jų laikosi.

Tuo tarpu Kroatijoje naujų atvejų skaičius didėja kiekvieną dieną, nors, remiantis modeliavimo rezultatais, antrosios bangos piką šalis turėjo įveikti rugpjūčio pradžioje.

Tyrėjai modeliui sukurti naudojo standartinį matematinį normalizavimo grupės metodą, kuris leidžia sistemingai sekti fizinės sistemos pokyčius skirtingose ​​erdvinėse skalėse. Tyrėjų teigimu, tai leis lengvai pritaikyti modelį, kai atsiras naujų duomenų, taip pat pagal analogiją kurti modelius kitiems regionams.

Tegai:
Europa, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Dėl COVID-19 praplėstos asmens apsaugos priemonių sertifikavimo Lietuvoje galimybės
NVSC specialistai rekomenduoja darbą organizuoti nuotoliniu būdu
Sunkvežimių eilės, archyvinė nuotrauka

"Ieško pinigų": kodėl Baltarusijos muitininkai atidarinėja sunkvežimius Baltijos šalių

(atnaujinta 17:29 2020.09.23)
Įspūdingos sunkvežimių eilės prie Baltarusijos sienos su ES šalimis laikosi jau daugiau nei savaitę. Kas ir ko ieško?

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Baltarusijos sienos kirtimas dabar yra tarsi loterija: kažkas pravažiuoja per dieną, o kiti stovi po keletą dienų, rašo Sputnik Baltarusija su nuoroda į vieną iš Baltarusijos logistikos bendrovių.

Rugsėjo 10 dieną Lietuvos vežėjų asociacija "Linava" paskelbė apie Baltarusijos ketinimą nepriimti krovinių iš Baltijos šalių. Bet Baltarusija paneigė šią informaciją. Vėliau prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad šalis "priversta uždaryti valstybės sieną su Vakarais". Bet vėlgi oficialūs dokumentai šiuo klausimu nebuvo paskelbti, o kontrolės punktai toliau veikė kaip įprasta. Bet pereiti pasienio kontrolę, naujienų agentūros teigimu, iš tikrųjų tapo daug sunkiau.

"Aš konkrečiai atsakingas už dalinių krovinių gabenimą iš Vilniaus į Rusijos Federaciją, — aiškina vienos Baltarusijos logistikos kompanijos atstovas Jevgenijus. — Praėjusią savaitę siena buvo pereita, kaip sakoma, dėl geros kloties. Bet yra tokių, kurie negalėjo praeiti nuo penktadienio. Ir neaišku, nuo ko tai priklauso".

Vairuotojai sako, kad tikrinamos jų kabinos ir visos prekės iš Europos, jų nuolat klausia apie pinigus, ar jie juos vežasi su savimi. Galbūt tai sutapimas, tačiau Europos Sąjunga neseniai žadėjo skirti 53 mln. eurų protestuotojams paremti. Tuo pačiu Baltarusijos teisingumo ministerija šalyje neregistruotų fondų veiklą, kuri padeda nukentėjusiems protestų metu, laiko neteisėta. Jevgenijus patikslino, kad dabar pasienyje tikrinami beveik visi sunkvežimiai, kroviniai atidaromi pasirinktinai.

"Mano konkretūs automobiliai buvo tikrinami visaip, tik skirtingu lygmeniu: vieni buvo greitai paleisti, o kitus po kelis kartus tikrino rentgenu", — sakė agentūros pašnekovas.

Logistikos įmonės atstovo teigimu, vidutiniškai vienos mašinos prastovos diena kainuoja 100 eurų. Kadangi vėlavimas pasienyje yra laikomas nenumatyta aplinkybe ir klientas nekompensuoja šių nuostolių, daugelis įmonių savo tarifus jau padidino 100–200 eurų.

Prekes iš Baltijos šalių į Rusiją galima pristatyti tiesiogiai per Latviją, tačiau vietiniai kontrolės punktai nėra pritaikyti dideliam transporto priemonių srautui. 

Tegai:
ES, Baltarusija
Dar šia tema
Kontrolės punktai Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje dirba be pokyčių
Lukašenka pasienyje pakabino spynas
Pasienyje su Baltarusija ir Lenkija sulaikyti trys vilkikai su cigarečių kontrabanda
Lietuvos rusų dramos teatras, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 24-osios šventės

(atnaujinta 21:41 2020.09.23)
Nuo rugsėjo 24-osios iki metų galo lieka 98 dienos, dienos ilgis — 12 val. 07 min.

Rugsėjo 24 yra 267-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 268-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 98 dienos.

2020 metų rugsėjo 24 dieną saulė teka 07:07, leidžiasi 19:14, dienos ilgis — 12 val. 07 min.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1621 metais Chotine (Černovcų sr.) mirė Jonas Karolis Chodkevičius, žymus Lietuvos karvedys. Gimė 1560 metais.

1706 metais Alt-Ranštato sutartimi su Švedijos karaliumi Karoliu XII Augustas II buvo priverstas atsisakyti Lenkijos ir Lietuvos sosto ir nutraukti sąjungą su Rusija.

1917 metais Vilniuje įvyko pirmasis Lietuvos Tarybos posėdis, kuriam pirmininkavo Antanas Smetona.

1919 metais Didžioji Britanija de facto pripažino Lietuvos Vyriausybę ir Lietuvą.

1991 metais Lietuvos nepriklausomybę pripažino Turkmėnistanas.

Taip pat 1991 metais Taline trijų Baltijos valstybių ministrai pirmininkai pirmą kartą susitiko su didžiausių pasaulio finansinių organizacijų — Europos plėtros ir rekonstrukcijos, Pasaulio ir Šiaurės šalių investicijų bankų bei Tarptautinio valiutos fondo — vadovais.

1992 metais siekiant išsaugoti Labanoro girios ir jos ežerynų kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, rytinėje Lietuvos dalyje įsteigtas Labanoro regioninis parkas.

2009 metais eidamas 68-uosius metus mirė ilgametis Lietuvos rusų dramos teatro aktorius Vladimiras Jefremovas, sukūręs daug įstabių vaidmenų ir Lietuvos kine.

2010 metais Rokiškyje, ant Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko gimtojo namo Laisvės gatvėje, atidengta memorialinė lenta.

2011 metais, eidama 81-uosius metus, Vilniuje mirė pirmųjų lietuviškų filmų žvaigždė aktorė Irena Leonavičiūtė-Bratkauskienė.

Savo vardadienius šiandien švenčia Gedvilas, Gedvilė, Gedvinas, Gedvinė, Geraldas, Gerardas, Haroldas, Ramūnas, Ramunė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai