JAV vėliava, archyvinė nuotrauka

Politologas: siekdamos izoliuoti kitas šalis, JAV izoliuoja save

(atnaujinta 16:52 2020.01.15)
Vašingtonas bando daryti spaudimą ne tik savo konkurentams, bet ir sąjungininkams, kurie pradeda nuo jo tolti, mano politologas Michailas Smolinas

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Vašingtono politika sąjungininkų atžvilgiu verčia šias šalis artėti prie Rusijos ar Kinijos, sakė politologas, istorijos mokslų kandidatas Michailas Smolinas interviu Sputnik radijui.

"Man atrodo, kad JAV, vykdydama agresyvią politiką tiek savo sąjungininkų, tiek konkurentų atžvilgiu, verčia šias šalis užmegzti ryšius arba su Kinija, arba su Rusija, arba su kai kuriais kitais alternatyviais politinio pasaulio centrais. Tai sudaro ne šių pasaulio šalių izoliaciją, o priešingai — JAV izoliaciją, nes kai toks Vašingtono spaudimas vykdomas keliais vektoriais, natūralu, jog JAV nelieka tikrų sąjungininkų", — sakė politologas.

Smolino manymu, Merkel atvykimas į Rusiją rodo, kad Vokietija nesutinka su Vašingtono spaudimu ir tai, kad kartu su Rusija jie ieško papildomų galimybių užbaigti "Nord Stream-2" statybą ir parengti kokią nors bendrą politinę darbotvarkę.

Anksčiau Vokietijos laikraščio "Der Tagesspiegel" žurnalistas teigė, kad Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kelionė į Maskvą, kur ji vedė derybas su prezidentu Vladimiru Putinu, rodo, kad pasaulis negali išsiversti be Rusijos.

Žurnalistas pabrėžė, kad susitikimo metu abi šalys patvirtino savo įsipareigojimą sudaryti branduolinį susitarimą su Iranu ir užbaigti dujotiekio "Nord Stream-2" statybas.

Tegai:
Vokietija, JAV
Dar šia tema
Kaip bandymas nutraukti "Nord Stream-2" tiesimą tapo nauja Trampo klaida?
Lenkijos premjeras pripažino, kad sankcijos nesustabdys "Nord Stream-2"
Merkel Maskvoje: Europos politinės galios centras pasislenka į Rytus
Aleksejus Navalnas

Vokietija neatmetė, kad ES lyderiai aptars situaciją su Navalnu

(atnaujinta 14:23 2020.09.18)
Paklaustas, ar Berlynas nesulaukė Rusijos atsakymo, kurio vyriausybė pareikalavo anksčiau, oficialus Vokietijos ministrų kabineto atstovas sakė: "Mes raginome Rusiją paaiškinti, kas nutiko, šis kreipimasis tebegalioja"

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Oficialus Vokietijos ministrų kabineto atstovas Štefenas Zeibertas (Steffen Seibert) neatmetė, kad ES šalių vadovai gali aptarti situaciją su Aleksejumi Navalnu kitą savaitę vyksiančiame ES Tarybos posėdyje, praneša RIA Novasti.

Paskelbdamas apie būsimą ES Tarybos posėdį rugsėjo 25 dieną, Zeibertas teigė, kad užsienio politikos klausimų bloke pagrindinės temos bus santykiai su Turkija ir Kinija.

"Aš įvardijau jums paskelbtas temas. Kaip įprasta ES Taryboje, likus savaitei iki posėdžio negali būti baigtinio sąrašo. Galima apsvarstyti kitas temas, kaip dažnai atsitinka. Negaliu pasakyti, kurias iš jų, mes pamatysime", — sakė jis, atsakydamas į klausimą, kodėl Navalno tema nėra įtraukta į darbotvarkę.

Jis pridūrė, kad Berlynas tęsia konsultacijas su kolegomis Europoje šia tema. Paklaustas, ar Berlynas nesulaukė Rusijos atsakymo, kurio vyriausybė pareikalavo anksčiau, Zeibertas sakė: "Mes raginome Rusiją paaiškinti, kas nutiko, šis kreipimasis tebegalioja".

Navalnas rugpjūčio 20 dieną buvo paguldytas į ligoninę Omske, kai sunegalavo lėktuve. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau, pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas lėktuvu buvo nugabentas į Vokietiją. Po to Vokietijos vyriausybė, remdamasi karo gydytojų pateiktomis išvadomis, paskelbė, kad Navalnas neva buvo apnuodytas "Novičiok" grupės medžiaga. Vėliau Vokietijos vyriausybė pranešė, kad šalies ekspertų išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, be to, Cheminio ginklo draudimo organizacija (OPCW), Berlyno prašymu, atlieka savo tyrimus. Šiuo atžvilgiu Kremlius pareiškė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija vis dar laukia Vokietijos atsakymo į oficialų paklausimą dėl šios situacijos.

Navalno hospitalizavimo dieną prokuratūra ir policija pradėjo atlikti patikrinimus. Rusijos ambasada Berlyne teigė, kad tikisi, jog Vokietija kuo greičiau atsakys į Generalinės prokuratūros rugpjūčio 27 dienos prašymą suteikti teisinę pagalbą Navalno byloje. Prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad tyrimo veiksmai dėl padėties su Navalnu de facto yra vykdomi, tačiau jei pasitvirtins nuodingos medžiagos buvimas, tyrimas bus atliekamas ir de jure.

Rugsėjo 7 dieną Berlyno "Šaritė" klinika pranešė, kad Navalno būklė pagerėjo, jis buvo išvestas iš komos ir atjungtas nuo dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato. Antradienį Navalnas paskelbė savo pirmąją nuotrauką po to, kai išėjo iš komos, ir pranešė, kad sugebėjo visą dieną kvėpuoti pats. 

Tegai:
Rusija, Aleksejus Navalnas, ES, Vokietija
Dar šia tema
Zacharova pažadėjo sąžiningai reaguoti į sankcijas Rusijai
Tichanovskaja paragino JT ŽTT nedelsiant įsikišti į situaciją Baltarusijoje
Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja paragino JT ŽTT nedelsiant įsikišti į situaciją Baltarusijoje

(atnaujinta 14:35 2020.09.18)
Opozicijos lyderė taip pat pareiškė, kad yra pasirengusi palaikyti dialogą su Baltarusijos valdžia ir ieškoti taikaus krizės sprendimo

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Padėtis Baltarusijoje reikalauja neatidėliotino tarptautinio įsikišimo, per skubias JT Žmogaus teisių tarybos derybas dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje sakė buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja, praneša RIA Novosti

Tichanovskaja taip pat paragino leisti atvykti į Baltarusiją ir laisvai judėti JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių klausimais.

"Mes reikalaujame, kad tarptautinei stebėjimo misijai būtų leista užfiksuoti režimo piktadarybes. Galiausiai mes reikalaujame laisvų ir sąžiningų rinkimų, kad Baltarusijos piliečiai galėtų laisvai pasirinkti savo vyriausybę pagal mūsų šalies įstatymus", — sakė Tichanovskaja.

Ji taip pat pareiškė, kad yra pasirengusi palaikyti dialogą su Baltarusijos valdžia ir ieškoti taikaus krizės sprendimo.

"Mūsų reikalavimai yra paprasti ir visiškai atitinka visas pagrindines tarptautines normas. Mes reikalaujame nedelsiant nutraukti smurtą prieš civilius. Mes reikalaujame nedelsiant paleisti visus politinius kalinius", — sakė Tichanovskaja.

Ženevoje vyksta 45-oji JT Žmogaus teisių tarybos sesija, kurioje aptariama situacija Baltarusijoje. Ją pradėti pareikalavo Vokietija, veikdama Europos Sąjungos vardu.

Rusijos, Baltarusijos, Venesuelos ir KLR atstovai pasisakė už šio įvykio nutraukimą, nurodydami taisyklių pažeidimus.

Padėtis Baltarusijoje

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos Lukašenka laimėjo šeštą kartą — CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Anksčiau Minsko valdžia ne kartą pareiškė, kad protesto akcijos Baltarusijoje derinamos iš užsienio, ir kaltino Vakarų šalis tiesioginiu kišimusi į padėtį respublikoje.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų