Lenkijos išlaisvinimas, kariai renkasi gynybinį tašką prieš prasidedant mūšiui už Varšuvą, archyvinė nuotrauka

Politologas įvardijo istorinę Lenkijos neapykantos Rusijai priežastį

(atnaujinta 12:30 2020.01.17)
Politologas Pavelas Danilinas pabrėžė, kad sąžiningi Lenkijos istorikai niekada dėl šio įvykio nekaltino TSRS ir Rusijos

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Šiuolaikiniai Lenkijos politikai nekenčia Rusijos ir TSRS, taip pat menkina arba neigia faktą, kad Varšuvą išlaisvino Raudonoji armija, dėl nesąžiningų rusofobų istorikų spekuliacijų, paremtų iš piršto laužtomis problemomis, interviu laikraščiui "Parlamentskaja gazeta" pareiškė istorikas ir teisininkas, politinės analizės centro vadovas Pavelas Danilinas.

"Varšuvos išlaisvinimas jiems yra spekuliatyvi tema. Aršūs rusofobai istorikai kalba apie tai, kad sovietų kariuomenė tariamai sąmoningai sustojo artėdama prie Lenkijos sostinės ir laukė, kol bus numalšintas Krajovos armijos sukilimas mieste. Sąžiningi istorikai puikiai žino, kad sovietų kariuomenė atliko daugybę puolamųjų operacijų ir pasiekė Sovietų Sąjungos sieną gana pavargusi", — sakė jis.

Danilinas paaiškino, kad tuo metu reikėjo papildyti atsargas, nes nepakako turimų jėgų šturmuoti gana didelį ir gerai sustiprintą miestą. Be to, ekspertas pabrėžė, kad Krajovos armijos pasirodymas nebuvo sutartas su sovietų vadovybe.

"Tai buvo lenkų nacionalistų, norėjusių perimti Varšuvos kontrolę Londono naudai, išsišokimas. Tiksliau, šį sukilimą rėmė ir palaikė ten ištremta Lenkijos vyriausybė", — pridūrė Danilinas.

Eksperto teigimu, ši operacija buvo sumanyta ne tam, kad padėtų Raudonajai armijai išlaisvinti Lenkijos sostinę, o tam, kad sovietų kariuomenė patektų į Varšuvą, kurią tremtyje kontroliavo Lenkijos vyriausybė.

"Būtent ši nedarna lėmė, kad sukilimas buvo numalšintas. Šiandien lenkai kaltina Rusiją dėl šio sutriuškinimo", — padarė išvadą politologas.

Jis taip pat pabrėžė, kad sąžiningi Lenkijos istorikai niekada dėl šio įvykio nekaltino TSRS ir Rusijos.

Anksčiau Rusijos Federacijos gynybos ministerija išslaptino dokumentus apie Varšuvos išlaisvinimą 1944 metais. Tarp jų, be kita ko, yra medžiagos apie fašistų žiaurumus Lenkijoje ir apie Krajovos armijos padalinių teroristinę veiklą Raudonosios armijos užnugaryje Lenkijoje, Baltarusijoje ir Lietuvoje 1944–1945 metais. Rusijos gynybos ministerija pažymi, kad publikacija skirta istorinei tiesai apsaugoti, kovoti su istorijos klastojimu ir bandymais peržiūrėti Antrojo pasaulinio karo rezultatus.

Tegai:
Antrasis pasaulinis karas, Raudonoji armija, istorija, Lenkija, Rusija
Dar šia tema
EP apkaltino Rusiją "iškraipant" Antrojo pasaulinio karo istoriją
Ekspertas: Lenkija sovietų kareivius pavertė "okupantais"
Valensa paragino Lenkiją pripažinti tiesą apie tai, kas išlaisvino Aušvicą
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda

Rusijos pokštininkai JT generalinio sekretoriaus vardu kalbėjosi su Lenkijos prezidentu

(atnaujinta 15:54 2020.07.15)
Pokalbyje Vovanas ir Leksusas palietė Antrojo pasaulinio karo temą, taip pat gimtųjų Lenkijos teritorijų problemą

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Rusijos pokštininkai Vladimiras Kuznecovas ir Aleksejus Stoliarovas (Vovanas ir Leksusas) JT generalinio sekretoriaus Antonijaus Guterešo vardu paskambino Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai. Jie paskelbė pokalbį YouTube kanale.

Sekmadienį Lenkijoje vyko antrasis prezidento rinkimų turas, Duda laimėjo ir buvo išrinktas antrai kadencijai. Vovanas ir Leksusas paskambino jam JT generalinio sekretoriaus vardu, pretekstu pasveikinti su pergale rinkimuose.

Pokalbio metu jie palietė Antrojo pasaulinio karo temą. Duda sakė: "Mes turime diskusiją su ponu Putinu apie istoriją, jis apkaltino mus pradėjus Antrąjį pasaulinį karą", — pranešė RIA Novosti.

Lenkijos vadovas taip pat pabrėžė, kad nors Rusija svariai prisidėjo prie pergalės prieš fašizmą, ji "okupavo" Lenkiją. Atsakydamas "generalinis sekretorius" priminė Lvovą, kadaise Lenkijos miestą, tapusį Ukrainos dalimi, į kurį Duda atsakė, kad "tai yra skirtingi dalykai suprantant istoriją" ir "tai buvo draugiška dovana".

Po to Vovanas ir Leksusas generalinio sekretoriaus vardu pasiūlė Lenkijos vadovui "grąžinti" Lvovą ir kitus miestus. Duda kelis kartus paklausė, ką pašnekovas turėjo omenyje, ir paskui pasipiktinęs sušuko: "Ne, tai Ukraina! Ne, ne, ne, Lenkijoje apie tai nėra diskusijų. Dabar ji yra Ukrainos dalis ir taškas. Ne, ne, ne".

Kalbėdamas apie koronaviruso pandemiją ir situaciją Lenkijoje, prezidentas teigė, kad pandemija neturėjo jokios įtakos rinkimų eigai.

"Sunku pasakyti, kas yra pagrindinis koronaviruso atvejų [Lenkijoje — Sputnik], šaltinis, nes mes turime daug žmonių iš Ukrainos, bet apskritai mes turime ne tiek daug atvejų", — padarė išvadą jis.

Po to pokštininkai pažadėjo Lenkijos slaptosioms tarnyboms papasakoti, kaip jie sugebėjo paskambinti valstybės vadovui.

"Duda iki pokalbio pabaigos buvo tikras, kad kalba su JT Generaliniu Sekretoriumi. Kaip šiandien sužinojome iš Lenkijos žiniasklaidos, ryte Lenkijos prezidento kanceliarija patvirtino mūsų įrašo tikrumą. Jie tiria, kaip "atsitiktiniams žmonėms" pavyko susisiekti su valstybės vadovu. Tegul skambina mums — ir mes jiems pranešime apie tai", — RIA Novosti pasakojo Kuznecovas.

Anot radijo stoties RMF FM, Lenkijos slaptosios tarnybos atliks Kuznecovo ir Stoliarovo pokalbio auditą.

"Prezidento rūmai informavo specialiąsias tarnybas apie pavojingą pokštą, kurį rusai padarė prieš prezidentą Dudą", — sakoma pareiškime.

Tegai:
pokštas, Andrzejus Duda, Lenkija, Rusija
Dar šia tema
Nausėda vyks į Žalgirio mūšio metinių minėjimą Lenkijoje
Lietuva — tarp ES antilyderių pagal mirčių keliuose skaičių
Talinas

Estijos gynybos ministras išvadino Rusiją prieše

(atnaujinta 16:50 2020.07.15)
Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos telkti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Estijos gynybos ministras Jüris Luikas, kreipdamasis į tarnybą kariuomenėje, išvadino Rusiją prieše ir paragino kareivius būti pasirengusius ginti šalį nuo "Rusijos grėsmės", praneša RIA Novosti.

"Estijai reikia parengtos kariuomenės, kuri sugebėtų apginti mūsų šalį. Kiekvienas apmokytas Estijos karys yra dar vienas kareivis, su kuriuo turi susidurti mūsų priešas", — sakė Luikas.

Ministras mano, kad Estijos gynybos plėtra turėtų parodyti oponentams, kad agresijos atveju jie gali prarasti daugiau nei laimėti, o šalis galės apsiginti prieš atvykstant sąjungininkams. "Be abejo, mes esame mažesni nei rytinė kaimynė, tačiau mūsų pajėgų pakanka, kad priešui būtų aišku, jog čia nederėtų kišti nosies", — sakė jis.

Gynybos ministerijos vadovas priminė, kad Estijoje dislokuotas tarptautinis NATO batalionas, kuriam vadovauja Jungtinė Karalystė.

"Mūsų sąjungininkai stovi šalia mūsų. Jie Estijoje siekia labai svarbaus tikslo — apsaugoti Estiją ir visą NATO bei parodyti, kad Estija daugiau niekada nebus palikta viena", — pabrėžė jis.

Pranešimus apie "Rusijos grėsmę" periodiškai skelbia Vakarų politikai, dažniausiai iš Baltijos šalių ir Lenkijos.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos telkti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų.

Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" bei kursto antirusišką isteriją.

Tegai:
"Rusijos grėsmė", Rusija, Estija
Dar šia tema
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo iš ES
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Premjeras: ketvirtadienį bus svarstomas saugių kelionių ir apsaugos priemonių klausimas

(atnaujinta 19:25 2020.07.15)
Ministras pirmininkas teigė, kad būtina imtis maksimalių prevencijos priemonių tam, kad nebūtų sustabdytas šalies gyvenimas dar keliems mėnesiams

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pranešė, kad rytoj, bus svarstomas saugių kelionių ir apsaugos priemonių klausimas.

"Tik grįžome iš Lenkijos. Buvau nuolat operatyviai informuojamas apie situaciją Lietuvoje ir matau, jog keliolikos COVID-19 užsikrėtusių užsieniečių atvejis verčia skubiai reaguoti. Ryt iš pat ryto renkasi Vyriausybės COVID-19 komitetas. Svarstysime saugių kelionių ir apsaugos priemonių klausimus", — savo Facebook rašė premjeras.

Pasak jo, taip pat bus išklausyta specialistų ir operatyviai imtasi būtinų sprendimų.

"Privalome imtis maksimalių prevencijos priemonių, nes nebenorime dar keliems mėnesiams sustabdyti šalies gyvenimo", — pabrėžė ministras pirmininkas.

Lietuvoje per parą patvirtintas 21 koronavirusinės infekcijos atvejis, pasveiko 1582, mirė 79.

Tegai:
Lietuva, koronavirusas, Saulius Skvernelis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
SAM: Kaune nustatyta 18 COVID-19 užsikrėtusių žmonių, atvykusių iš Uzbekistano
Rusijoje išrašyta pirmoji vakciną nuo COVID-19 išbandžiusių žmonių grupė
Dar vienam "Maximos" sandėlio darbuotojui diagnozuota COVID-19