Nord Stream-2, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM: nepaisant JAV spaudimo, "Nord Stream-2" bus užbaigtas

(atnaujinta 16:47 2020.01.17)
Pažymima, kad tokie JAV veiksmai yra akivaizdus nesąžiningos konkurencijos, pridengtos politizuotais šūkiais, pavyzdys

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Nepaisant JAV spaudimo, dujotiekio "Nord Stream-2" projektas bus baigtas, blaiviai mąstantiems europiečiams papildomo dujotiekio maršruto nauda yra akivaizdi, praneša RIA Novosti su nuoroda į Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešimą.

"Plačiai žinomų sankcijų įtraukimas į Amerikos gynybos išlaidų įstatymą 2020 metais — neužslėptas kišimasis į Europos reikalus. Kai kurie JAV senatoriai net priėjo iki tiesioginių grasinimų konkretiems rangovams, susijusiems su "Nord Stream-2" statyba", — sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijoje, atsakant į žurnalistų klausimus per spaudos konferenciją apie Rusijos diplomatijos rezultatus 2019 metais.

Teigiama, kad JAV tikslas, be abejo, nėra rūpinimasis Europos energetiniu saugumu, o brangių amerikiečių SGD "prastūmimas" į Europos rinką.

Pažymima, kad tokie JAV veiksmai yra akivaizdus nesąžiningos konkurencijos, pridengtos politizuotais šūkiais, pavyzdys.

"Nepaisant nuolatinio spaudimo, "Nord Stream-2" bus užbaigtas tiesti. Blaiviai mąstantiems europiečiams bus naudinga sukurti papildomą dujotiekio maršrutą. Nors yra šalių, norinčių dirbti užjūrio "šeimininkams" pakenkiant savo piliečių interesams", — pridūrė Rusijos užsienio reikalų ministerijoje.

"Nord Stream-2" statybos

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

Dujotiekio tiesimui aktyviai priešinasi Ukraina, kuri baiminasi, jog praras pajamas iš Rusijos dujų tranzito, nemažai Europos šalių, įskaitant Lenkiją, Latviją ir Lietuvą, taip pat JAV, kurios siekia eksportuoti į Europą savo suskystintas gamtines dujas.

Dujotiekį daugiausia remia Vokietija ir Austrija, kurios mano, kad projektas sustiprins Europos energetinį saugumą. Berlynas ir Viena taip pat atkreipia dėmesį į Rusijos, kaip tiekėjos, patikimumą. Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra grynai komercinis projektas.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2 statyba, JAV, Rusija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (408)
Dar šia tema
Politologas: siekdamos izoliuoti kitas šalis, JAV izoliuoja save
Lenkų profesorė įvardijo neapykantos Rusijai ištakas
Ledynas ir vanduo

Mokslininkai atrado naują vandens sudėtį

(atnaujinta 18:29 2020.09.18)
Nors vanduo, kaip cheminė medžiaga, yra labai plačiai paplitęs, jo sudėtis vis dar nėra iki galo suprantama. Mokslininkai kartais tai vadina slėpiningiausia medžiaga Žemėje

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Vandens aušinimas — tai du skysčiai viename. Tokią išvadą padarė amerikiečių mokslininkai, atlikę pirmuosius skysto vandens matavimus, esant temperatūrai, gerokai žemesnei už įprastą užšalimo tašką. Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale "Science".

Nors vanduo, kaip cheminė medžiaga, yra labai plačiai paplitęs, jo sudėtis vis dar nėra iki galo suprantama. Mokslininkai kartais tai vadina slėpiningiausia medžiaga Žemėje.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Пресс-служба АФК "Система"

Faktas tas, kad vanduo nėra panašus į kitus skysčius — užšaldamas jis plečiasi ir nesitraukia kaip visi, tačiau jo tankis mažėja. Todėl ledas ne skęsta, o plūduriuoja paviršiuje. Vanduo turi aukštą virimo temperatūrą ir yra puikus tirpiklis, todėl įvairiomis sąlygomis jame ištirpsta dauguma organinių ir neorganinių medžiagų. Galiausiai, jis turi didžiulį paviršiaus įtempimo koeficientą. Dėl visų šių unikalių savybių vanduo tapo gyvybės Žemėje pagrindu.

Vanduo turi dar vieną įdomią savybę — užšąla labai "nenoriai". Jei kiti skysčiai į kietą būseną pereina palaipsniui, iškart po to, kai kertamas užšalimo taškas, vanduo "priešinasi" iki paskutiniųjų. Kad vanduo pradėtų kietėti, jam visada reikia kristalizacijos branduolių — mineralinės ar organinės kilmės suspenduotų dalelių.

JAV Energetikos departamento Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų nacionalinės laboratorijos (PNNL) tyrėjai nusprendė patikrinti, iki kokios temperatūros vanduo išliks skystas.

Yra žinoma, kad vanduo gali būti gerokai atvėsusių lašelių pavidalu debesyse net esant labai žemai temperatūrai, o tada, kai iš viršaus, iš aukštesnių ir šaltesnių sluoksnių, į šiuos debesis patenka smulkių ledo dulkių, lašeliai akimirksniu kristalizuojasi ir ledo trupinių pavidalu krenta ant žemės (kruša).

Laboratorijos mokslininkai lazeriu sunaikino ploną ledo plėvelę, sukurdami peraušintą skystą vandenį, o paskui, naudodami infraraudonųjų spindulių spektroskopiją, stebėjo visus mažiausius jo virsmų etapus nuo 135 iki 245 kelvinų temperatūros — nuo minus 138 iki minus 28 laipsnių Celsijaus.

Ant fazinių būsenų "užšalimo rėmų" mokslininkai pamatė, kad aušinant vanduo kondensuojasi į tankaus skysčio fazę, kuri ir toliau egzistuoja kartu su įprasto skysčio faze. Didelio tankio skysčio dalis greitai sumažėja, kai temperatūra nukrenta nuo 190 iki 245 Kelvinų.

"Mes parodėme, kad skystas vanduo esant labai žemai temperatūrai yra ne tik santykinai stabilus, bet ir egzistuoja dviem struktūrinėmis formomis", — pranešime spaudai sakė tyrimo bendraautoris Gregas Kimmelis, atsakydamas į klausimą, ar visada kristalizuojasi peraušintas vanduo. "Atsakymas yra neigiamas", — patvirtino jis.

Tyrėjai pirmieji eksperimentiškai įrodė, kad pervėsintas vanduo gali būti stabilios dviejų fazių skysčio ir skysčio būsenos, o fazių santykis skiriasi priklausomai nuo temperatūros. Anksčiau buvo manoma, kad hipotermijos metu vanduo laikui bėgant neišvengiamai sukietėja.

Tegai:
mokslininkai, vanduo
Dar šia tema
Mokslininkai įvardijo neįprastą veiksnį, ilginantį gyvenimo trukmę
Atrastas būdas, kaip nugalėti bakterijas be antibiotikų
Kembridžo hercogienė Keitė Midlton

Keitė Midlton davė slaptą ženklą Megan Markl

(atnaujinta 18:20 2020.09.18)
Socialinių tinklų vartotojai mano, kad Kembridžo hercogienė atgailavo dėl savo veiksmų ir pasiilgo varžovės

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Princo Viljamo žmona Keitė Midlton padarė netikėtą gestą princo Hario žmonos Megan Markl atžvilgiu: slapta hercogienės žinutė sujaudino karalystės gerbėjus.

Neseniai būsima karalienė oficialiai apsilankė populiarioje Londono konditerijoje, kur kartu su vyru iškepė bandelių. Midlton gerbėjus nustebino ne tik originalia apranga, bet ir specialiu aksesuaru, primenančiu apie jos maištingąją varžovę.

Tinkle aptariamas netikėtas Keitės Midlton poelgis: Didžiosios Britanijos karalienės numylėtinė neva davė slaptą ženklą Megan Markl.

Socialinių tinklų vartotojai susidarė tokią nuomonę dėl Kembridžo hercogienės papuošalų, kuriuos ji pasirinko tą dieną. Reikalas tas, kad auskarai iš rožinių krištolų buvo nupirkti iš jos varžovės mėgstamiausio juvelyrikos prekės ženklo ir neša tam tikrą žinutę.

"Auskarai iš rodochrozito turi gydomųjų savybių ir kalba apie meilę ir atjautą. Šis akmuo taip pat padeda susidoroti su praradimo skausmu", — pažymėjo leidinio "Hello!" šaltinis.

Ir kol Midlton bando suvokti savo klaidas, princas Haris rūšiuoja dovanas po savo gimtadienio ir prisimena, kaip linksminosi prieš susitikęs su Megan Markl.

Tegai:
Didžioji Britanija, Megan Markle, karališkoji šeima, Keitė Midlton
Temos:
Karališkosios naujienos
Degalinė Circle K, archyvinė nuotrauka

Vilniuje benzinas ir dyzelinas buvo pigiausi tarp Baltijos šalių sostinių

(atnaujinta 10:54 2020.09.19)
Tuo pačiu metu brangiausias benzininis kuras buvo parduodamas Talino degalinėse, o dyzelinis — Rygoje

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Vilniuje 95 klasės benzino kainos per savaitę sumažėjo 0,9 proc. — iki 1,106 euro už litrą, o dyzelino — dviem procentais, iki 0,956 euro už litrą. Apie tai praneša Sputnik Latvija su nuoroda į Latvijos žiniasklaidą.

Rygoje, "Circle K" degalinėse, tos pačios markės benzino kaina sumažėjo 0,4 proc. ir pasiekė 1,134 euro už litrą. Dyzelinis kuras atpigo 0,5 proc. — iki 1,024 euro už litrą.

Taline benzinas buvo brangiausias Baltijos šalyse. Praėjusią savaitę jo kaina buvo 1,259 euro už litrą. Tuo pačiu dyzelinas kainuoja 0,999 euro už litrą.

Vilniuje ir Rygoje automobilių dujų kainos nesikeitė ir siekė atitinkamai 0,503 ir 0,535 euro. Estijos sostinėje dujų kainos sumažėjo 0,7 proc. — iki 0,57 euro už litrą.

Tegai:
Baltijos šalys, degalinė, dujos, benzinas
Dar šia tema
Kaip pasikeitė benzino kainos Baltijos šalyse per savaitę
Ekonomistai papasakojo, kaip pandemija paveikė Lietuvos eksportą
Tarp Baltijos šalių elektros kainos labiausiai atpigo Lietuvoje