Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka

Lukašenka prisipažino, kad neturi mobiliojo telefono

(atnaujinta 19:39 2020.01.24)
Baltarusijos prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į neigiamą radijo bangų poveikį žmonių sveikatai ir, kartu su interneto teikiama nauda, priminė apie galimą dirbtinio intelekto pavojų

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka papasakojo, kad nesinaudoja mobiliuoju telefonu, nes žino, "kas yra saugumas", ir turi padėjėją, kuris prireikus gali atsinešti jį.

"Galbūt tai ir blogai: aš net neturiu mobiliojo telefono. Žiūriu: mano kolegos-prezidentai sėdi, baksnoja "iphonus" ir pan. Aš tuo neužsiimu. Aš žinau, kas yra saugumas. Reikalas net ne tas: aš turiu, kas tuo užsiima", — cituoja Lukašenką Sputnik Baltarusija.

Anot valstybės vadovo, jei kas nors ir paskambina jam į mobilųjį telefoną, o tai nutinka labai retai, tai adjutantas jį atneša. "Bet aš beveik juo nekalbu... Dabar jūs turite šiuos įtaisus kišenėje, ir kur bebūtumėte tie, kuriems reikia, jus mato. Ar norite to? Ne", — sakė Lukašenka.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į neigiamą radijo bangų poveikį žmonių sveikatai ir, kartu su interneto teikiama nauda, priminė apie galimą dirbtinio intelekto pavojų.

2019 metų lapkričio mėnesį Lukašenka pranešė, kad respublika testuoja valstybės lygio "slaptą" mobilųjį ryšį, tačiau kol kas jis turi nemažai trūkumų, kuriuos reikia pašalinti. Taip pat Baltarusijos saugumo taryba pažadėjo šalies vadovybei užtikrinti "uždarą" aukštos kokybės mobilųjį ryšį 2020 metais.

Tegai:
mobilieji telefonai, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Dar šia tema
Lukašenka pažadėjo neišgąsdinti kaimyninių šalių nauju gynybos planu
Kad aplenktų Lietuvą: Latvija veržiasi pumpuoti naftą į Baltarusiją
Latvija nori draugauti su Baltarusija — o Lietuva?
Praha, archyvinė nuotrauka

Čekijos premjeras atsakė į JAV raginimą nebendradarbiauti su Rusija AE klausimu

(atnaujinta 19:12 2020.08.13)
Anksčiau valstybės sekretorius teigė, kad "Rusijos pozicijų stiprinimas" Čekijos strateginėje infrastruktūroje gali susilpninti respublikos saugumą

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Čekija neketina iš anksto nieko šalinti iš konkurso dėl naujo energetinio bloko Dukovanio atominėje elektrinėje statybų, ketvirtadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas Andrejus Babišas, komentuodamas prieš dieną Prahoje paskelbtus JAV valstybės sekretoriaus Maiko Pompėjo pareiškimus apie tai, kad Rusijos pozicijos stiprinimas respublikos strateginėje infrastruktūroje galėtų susilpninti jos saugumą.

"Mes veikiame kaip Europos Sąjungos narė. Kaip ir visada vykstant tokiems konkursams, kyla įvairių konsorciumų. Pagal Europos Sąjungos taisykles mes negalime [iš anksto] nieko šalinti. Aš jam [Pompėjui] tai aiškiai paaiškinau ir manau, kad jis suprato", — cituoja RIA Novosti Babišą.

Trečiadienį Prahoje viešėjęs JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas per bendrą spaudos konferenciją su ministru pirmininku Babišu teigė, kad Rusijos pozicijos sustiprinimas Čekijos strateginėje infrastruktūroje gali susilpninti respublikos saugumą. Tuo tarpu, pasak Pompėjo, JAV yra pasirengusios padėti Čekijai dalyvaudamos statant naują atominės elektrinės energetinį bloką ir tiekdamos įvairių rūšių energijos žaliavas.

Anksčiau, liepos 28 dieną, Čekijos energetikos įmonės "ČEZ" generalinis direktorius Danielius Benešas paskelbė apie tai, kad šių metų gruodį bus skelbiamas konkursas naujo energetinio bloko statybai Dukovanio AE (respublikos pietryčiuose), statyba turėtų prasidėti 2029 metais, 2036 metais — turėtų būti baigtos šešių milijardų eurų vertės bloko statybos.

2018 metų pradžioje šešios įmonės pateikė paraiškas dalyvauti konkurse dėl naujo energetinio bloko pastatymo: "Rosatom", amerikiečių "Westinghouse", Kinijos "China General Nuclear Power", Prancūzijos "EDF", Pietų Korėjos "KHNP" ir bendras Prancūzijos "Areva" ir Japonijos "Mitsubishi Atmea" projektas.

Pasak Benešo, kuri įmonė ČEZ yra projekto investuotoja, Čekijos vyriausybė gali paskelbti jau konkurso metu arba paskutiniame jo etape, kad nori saugumo tikslais ką nors pašalinti iš kandidatų. Anksčiau Prahos "Deník N", remdamasis savo šaltiniais Čekijos vyriausybėje, rašė, kad Rusijos ir Kinijos įmonės gali būti pašalintos.

Tegai:
atominė elėktrinė (AE), Čekija, JAV, Rusija
Protestai Minske

Prisiminė apie žodžio laisvę. Žiniasklaida Lietuvoje kreipėsi į kolegas Baltarusijoje 

Jie pažymėjo, kad XXI amžiaus Europoje negali būti vietos areštams ir smurtui prieš žiniasklaidos narius

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuvos žiniasklaidos redaktoriai išreiškė solidarumą su Baltarusijoje persekiojamais žurnalistais ir siūlo pagalbą.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasidalino pareiškimu, kurio tekstas buvo paskelbtas keturiomis kalbomis: baltarusių, rusų, lietuvių ir anglų.

"Mes smerkiame Baltarusijos valdžios vykdomą žurnalistų persekiojimą, taip pat prieigos prie interneto apribojimą, kitas kliūtis, trukdančias atlikti savo pareigas. XXI amžiaus Europoje negali būti vietos žurnalistams areštuoti ir smurtauti prieš juos", — teigiama pranešime.

Lietuvos žurnalistai paragino kaimyninės šalies valdžią nutraukti veiksmus siekiant persekioti žiniasklaidos atstovus, pažeidžiančius visuomenės teisę gauti informaciją. Jie taip pat pasiūlė savo pagalbą ir sukurtą turinį nemokamai nepriklausomoms Baltarusijos žiniasklaidos priemonėms.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais VRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka padidėjo 80,08 proc., Svetlana Tikhanovskaya — antroje vietoje su 10,09 proc.

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir kitomis dienomis. Padėtis stabilizuota.

Buvo užfiksuota daugybė prievartos prieš žurnalistus atvejų.

Įvairiomis dienomis buvo pranešta, kad tarp užpultų žurnalistų Baltarusijoje buvo "Sputnik", BBC Rusijos tarnybos žurnalistai, sulaikyti du "Onliner" portalo darbuotojai. Taip pat buvo sulaikyta daug spaudos atstovų, įskaitant Rusijos žiniasklaidą. Sulaikymo metu prieš juos buvo panaudota fizinė jėga. Kai kuriems išėjus į laisvę jiems buvo uždrausta atvykti į Baltarusiją penkeriems metams.

Tuo tarpu apie protestus visuomenę aktyviai informavo populiarūs Baltarusijos "Telegram" kanalai "Nexta“ ir "Nexta Live", žinomi dėl savo opozicinės orientacijos. Prasidėjus protestams, pastarųjų sekėjų skaičius labai išaugo. Be to, patys autoriai yra kaimyninėje Lenkijoje ir būtent iš ten jie nušviečia įvykius.

Anksčiau interviu Sputnik Lietuva politinis analitikas Aleksandras Nosovičius teigė, kad Lenkija vaidina aktyviausią vaidmenį organizuodama masinius protestus, o tai, kas vyksta Baltarusijoje, yra koordinuojama "Telegram" kanalais. Kalbėdamas apie Lietuvą, jis pažymėjo, kad respublikoje yra dislokuota visa Baltarusijos opozicijos mokymo bazė. Anot jo, Lietuvai kišimasis į kitų šalių vidaus reikalus yra norma.

Tegai:
protestai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Pompėjas neatmetė sankcijų Baltarusijai įvedimo  
Baltarusijos CRK paskelbė balsavimo rezultatus Minske
Analitikas: Lietuvoje išskleista tikra Baltarusijos opozicijos pasirengimo bazė
BelAE

URM: po įvykių Baltarusijoje, ES turi raginti šalį sustabdyti AE paleidimą

(atnaujinta 20:30 2020.08.13)
Lietuva taryboje sieks eilinį kartą politiniu lygmeniu atkreipti ES partnerių ir institucijų dėmesį į prasidėjusio Astravo atominės elektrinės (AE) paleidimo "keliamas grėsmes"

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Penktadienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vaizdo konferencijos būdu dalyvaus neeilinėje Užsienio reikalų taryboje (URT), apie tai pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

"URT bus derinami galimi Europos Sąjungos (ES) veiksmai Baltarusijos atžvilgiu po rugpjūčio 9 dienos prezidento rinkimų, kurių rezultatai buvo akivaizdžiai suklastoti. Iškart po rinkimų prasidėję taikūs Baltarusijos gyventojų protestai buvo pradėti malšinti brutalia jėga, dėl kurios keletas tūkstančių protestuotojų buvo suimti, kalėjimuose prieš juos naudojamas smurtas. Lietuva ir visa ES ragino Baltarusijos valdžią nedelsiant baigti politiškai motyvuotą oponentų persekiojimą, paleisti visus neteisėtai suimtuosius ir gerbti žmogaus teises ir laisves. Nesikeičiant situacijai Baltarusijoje, ES svarstys priemonių (sankcijų) įvedimą ES lygmeniu", — rašoma pranešime.

Lietuva taryboje sieks eilinį kartą politiniu lygmeniu atkreipti ES partnerių ir institucijų dėmesį į prasidėjusio Astravo atominės elektrinės (AE) paleidimo "keliamas grėsmes", akcentuos bendros ES pozicijos dėl elektros importo iš "nesaugių" AE ribojimo svarbą, būtinybę stiprinti avarinę parengtį regione.

Atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusį politinį nestabilumą Baltarusijoje, ES turi raginti Baltarusiją "sustabdyti AE pirmojo bloko paleidimo procesą".

Lietuvos Prezidentūra, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui.

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską dėl "nesaugios statybos" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Tegai:
Užsienio reikalų ministerija, Linas Linkevičius, Baltarusija, Astravo AE
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuvos URM išreiškė požiūrį į Baltarusijos prezidento rinkimus
Lietuvos energetikos ministerija kreipėsi į EK imtis iniciatyvos dėl BelAE saugumo
Prisiminė apie žodžio laisvę. Žiniasklaida Lietuvoje kreipėsi į kolegas Baltarusijoje