Varšuva, archyvinė nuotrauka

Ekspertas pakomentavo Lenkijos karo reparacijų reikalavimus

(atnaujinta 20:41 2020.01.25)
Anksčiau lenkų politikas Jaroslavas Kačinskis pareiškė, kad jo šalies reikalavimai atlyginti žalą už karą neturi senaties termino

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Lenkijos reikalavimai atlyginti žalą po Antrojo pasaulinio karo yra susiję su valstybės noru paversti istoriją politika, RIA Novosti komentavo tarptautinės stebėjimo organizacijos CIS-EMO vykdomasis direktorius Stanislavas Byšokas.

Taip jis pakomentavo Lenkijos valdančiosios partijos "Įstatymas ir teisingumas" lyderio Jaroslavo Kačinskio žodžius, kad Rusija, kaip ir Vokietija, privalo sumokėti Lenkijai kompensaciją už karo metais padarytą žalą.

"Kai politikai pradeda nagrinėti istoriją, pati istorija virsta politika. Praeities įvykiai pradedami aiškinti moderniai, o šiuolaikinės valstybės ir tautos tariamai tampa moraliai ir materialiai kaltos ir atsakingos už vyriausybių ir šalių, kurių šiandien nėra pasaulio žemėlapyje, vykdytą politiką", — sakė Byšokas.

Anot jo, Lenkija yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kurioje istorija oficialiu lygmeniu laikoma viena iš valstybės politikos krypčių.

"Lenkijos Tautos atminties institutas užtikrina, kad švietimo įstaigose ir tam tikru mastu visuomenės ir politinėse tribūnose būtų girdimas tik "teisingas" dabartinės Varšuvos istorinės politikos požiūriu praeities įvykių, įskaitant Antrąjį pasaulinį karą, jo prielaidų ir pasekmių aiškinimas", — teigė ekspertas.

Šiuo požiūriu, jo manymu, Kačinskio ar Lenkijos prezidento Andžejaus Dudos revizionistiniai teiginiai visiškai atitinka oficialią istorinę liniją.

"Pagal tokias interpretacijas Lenkija tapo pagrindine dviejų totalitarinių režimų — nacių ir sovietų — teritorinių ir ideologinių ambicijų auka, todėl ji neva turi teisę neribotą laiką po karo reikalauti reparacijų ir tomis apimtimis, kurias nustato pati Varšuva", — pridūrė Byšokas.

Tačiau, anot jo, pinigų Lenkija vis tiek negaus, o valdantysis elitas patvirtins savo atsidavimą "teisingam" nacionalinio išsivadavimo aiškinimui apie Lenkijos istorinę tapatybę.

Varšuvos reikalavimai

Pagal Potsdamo konferencijos sprendimus Lenkija gaudavo reparacijas iš tos dalies, kurią TSRS kaip nugalėtoja gaudavo iš Vokietijos. Reparacijų mokėjimas nutrauktas 1954 metais bendru Maskvos ir Varšuvos susitarimu.

Tačiau 2018 metų spalį Duda pareiškė, kad žalos atlyginimo iš Vokietijos klausimas vis dar neišspręstas. Arkadiušo Mularčiko vadovaujama parlamentinė reparacijų grupė įvertino, kad Antrojo pasaulinio karo metu Lenkijai padaryta žala sudarė daugiau nei trilijoną dolerių. Berlynas atsakė, kad jau sumokėjo gana dideles kompensacijas ir nieko daugiau neketina mokėti.

Be to, Lenkijos valdžia taip pat pareiškė pretenzijas Rusijai, nes, jų manymu, Lenkija atsisakė VDR išmokų, patirdama Sovietų Sąjungos spaudimą. Rusijos politikai pažymėjo, kad Varšuva negaus jokių reparacijų iš Maskvos, nes ji neturi tokių teisių tai daryti.

Praėjusią savaitę Lenkijos užsienio reikalų ministerija pareikalavo teisių į kai kuriuos Rusijoje saugomus meno kūrinius. Tuo metu laikinasis kultūros ministras Vladimiras Medinskis teigė, kad Rusijoje kultūros vertybių grąžinimo klausimas nesvarstomas, o meno kūriniai, perduoti kompensacinės restitucijos įgyvendinimo pagrindu, yra šalies nuosavybė.

Tegai:
reparacija, Antrasis pasaulinis karas, Vokietija, Rusija, Lenkija
Dar šia tema
Profesorius: Lenkija siekia "nusiplauti rankas" Antrojo pasaulinio karo istorijoje
Riešutai

Įvardyta saugi riešutų dienos norma

(atnaujinta 10:35 2021.04.19)
Mokslininkai iš daugelio šalių patvirtino faktą, kad reguliarus riešutų vartojimas 60–70 metų žmonėms žymiai sumažina aterosklerozės ir kitų širdies ligų riziką

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Per dieną žmogus turėtų suvartoti ne daugiau kaip 60 gramų riešutų, apie tai AiF pasakojo Federalinės mitybos ir biotechnologijos tyrimų centro mitybos specialistė, medicinos mokslų kandidatė Natalija Denisova.

Kaip paaiškino ekspertas, norma yra 30-50 gramų riešutų, o daugiau nei 60 gramų — "papildomos kalorijos". "Šimtas gramų riešutų yra 500–600 kilokalorijų, o tai gali iššaukti nemalonius virškinimo trakto sutrikimus", — perspėjo ji.

Anot jos, per dieną rekomenduojama suvartoti pavyzdžiui, migdolus ar lazdyno riešutus — 10–12 vnt., kedro riešutus — valgomąjį šaukštą.

Kaip pažymėjo ji, riešutai, nepaisant to, kad yra riebalų, sugeba sumažinti "blogojo" cholesterolio kiekį. Taigi mokslininkai iš daugelio šalių patvirtino faktą, kad reguliarus riešutų vartojimas 60–70 metų žmonėms žymiai sumažina aterosklerozės ir kitų širdies ligų riziką.

Tuo pačiu metu omega-3, kuris laikomas naudingiausiu širdžiai ir kraujagyslėms, kiekio lyderis yra graikinis riešutas.

Tegai:
sveikata, lazdyno riešutai
Temos:
Medicina ir sveikata
Marsas

NASA bepilotis sraigtasparnis sėkmingai atliko pirmąjį skrydį Marse video

(atnaujinta 16:44 2021.04.19)
Pranešime pažymima, kad pirmojo skrydžio duomenys pasiekė Žemę praėjus kelioms valandoms po jo pabaigos

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Nepilotuojamas NASA sraigtasparnis "Ingenuity" sėkmingai užbaigė pirmąjį bandomąjį skrydį Marse, rodo transliacija NASA svetainėje.

​Pirmasis "Ingenuity" bandomasis skrydis Marse buvo atidėtas kelis kartus.

"Ingenuity" yra pirmasis skrydis — pirmasis lėktuvo su varikliu skrydis kitoje planetoje", — Twtter rašė NASA.

Pirmojo skrydžio duomenys pasiekė Žemę praėjus kelioms valandoms po jo pabaigos.

Sraigtasparnis "Ingenuity" į Marsą atvyko vasarį ir yra "Perseverance" roverio misijos dalis. NASA duomenimis, roveris stebės sraigtasparnio bandymą ir perduos vaizdus bei kitus duomenis, gautus bandomojo skrydžio į Žemę metu.

Tegai:
Marsas, NASA
Vėjo elektrinės

Lietuva atsinaujinančios energetikos projektams skyrė beveik 10 mln. eurų

(atnaujinta 14:32 2021.04.19)
Iš viso parama buvo skirta 37 projektams, kuriuos įgyvendinus Lietuvoje papildomai atsiras daugiau nei 21 MW suminės įrengtosios galios mažų vėjo elektrinių ir daugiau nei 5 MW suminės įrengtosios galios mažų saulės elektrinių

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo skyrė beveik 10 mln. eurų elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių mažos galios elektrinių plėtrai, praneša ministerijos dpaudos tarnyba.

Pažymima, jog projektai finansuojami iš atsinaujinančių energijos išteklių statistinių perdavimų Liuksemburgui.

"Atsinaujinanti energetika yra mūsų ateitis, į kurią investuojame jau šiandien. Džiugu, kad šią viziją palaiko gyventojai bei verslas ir vis dažniau pasinaudoja galimybe gauti finansavimą", — pareiškė energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Iš viso parama buvo skirta 37 projektams. Numatoma, kad įgyvendinus šiuos projektus Lietuvoje papildomai atsiras daugiau nei 21 MW suminės įrengtosios galios mažų vėjo elektrinių ir daugiau nei 5 MW suminės įrengtosios galios mažų saulės elektrinių.

Iš viso teigiamai įvertinta buvo 126 paraiškos, kurių bendra prašoma suma siekia daugiau nei 22 mln. eurų, iš jų 89 proc. paraiškų prašoma paramos saulės elektrinių įrengimui, 11 proc. vėjo elektrinėms.  

Paraiškas teikti ir gauti finansavimą galėjo labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, ūkininkai ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos.

Lietuva yra išsikėlusi ambicingus atsinaujinančios energetikos tikslus, yra siekiama, kad AEI dalis galutiniame elektros suvartojimo balanse 2030 metais sudarytų 50 proc., o 2050 metais — 100 proc.

Tegai:
atsinaujinantys energijos šaltiniai, energetika, Lietuva
Dar šia tema
"Ignitis grupė" priėmė sprendimą plėsti Kruonio HAE
Gyventojai "nuskurs": kodėl kainos Lietuvoje kils be BelAE energijos