Teisėjo plaktukas

Buvęs "Siemens" vadovas kalėjo du mėnesius vietoje 15 metų

(atnaujinta 11:43 2020.01.28)
"Siemens" korupcijos skandalas tapo vienu ryškiausių Graikijoje ir pasaulyje — Vokietijos koncernas kaltinamas 1997 metais papirkęs politikus ir padaręs Graikijai dviejų milijardų eurų žalą

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Buvęs "Siemens Hellas" vadovas Prodromosas Mavridis, nuteistas 2019 metų gruodį 15 metų kalėti už pinigų plovimą, buvo paleistas po dviejų mėnesių kalėjimo, praneša Atėnų naujienų agentūra "AMNA".

Prodromosas sausio 24 dieną pateikė prašymą paleisti, pasiteisinęs sveikatos būkle.

Teismas patenkino jo prašymą dėl paleidimo nustatydamas ribojamąsias sąlygas — jam draudžiama išvykti iš šalies, jis privalo kartą per mėnesį pasirodyti policijos nuovadoje, esančioje gyvenamojoje vietoje.

Graikijos teismas 2019 metų pabaigoje vienbalsiai pripažino kaltais 22 iš 54 kaltinamųjų korupcijos byloje, kai 1997 metais Vokietijos įmonė "Siemens" papirko valdininkus, kad sudarytų daug milijardų dolerių vertės sutartis. Teismas nustatė, kad 69 milijonų eurų kyšiai yra įrodyti. 27 kaltinamieji buvo išteisinti dėl persekiojimo laikotarpio pabaigos, o penki buvo pripažinti nekaltais.

Kalėjimo bausmes gavo 12 "Siemens" atstovų, 6 Graikijos telekomunikacijų bendrovės "OTE" atstovai ir dar keturi žmonės — verslininkai ir bankininkai. Kai kurie bylos figūrantai pasislėpė Vokietijoje, Berlynas atsisako juos išduoti.

Buvęs centrinės bendrovės "Siemens" vadovas Heinrichas fon Pyreris 2005 metais buvo priverstas atsistatydinti, jis už akių nuteistas 15 metų.

"Siemens" korupcijos skandalas tapo vienu ryškiausių Graikijoje ir pasaulyje — Vokietijos koncernas kaltinamas papirkęs politikus ir padaręs Graikijai 2 milijardų eurų žalą. "Siemens" 1997 metais išleido dešimtis milijonų eurų kyšius iš "juodosios kasos", kad gautų skaitmeninės įrangos tiekimo Graikijos telekomunikacijų bendrovės "OTE" automatizuotos telefonijos centrams sutartis.

Tarp 64 kaltinamųjų buvo buvę ministrai, buvęs "Siemens Hellas" generalinis direktorius Michaelis Christoforakosas, besislepiantis Vokietijoje, buvusi "OTE" valdyba, 13 Vokietijos piliečių, buvę centrinės bendrovės atstovai ir bankininkai. Teisminio nagrinėjimo metu dešimt kaltinamųjų mirė. Dar 80 žmonių kaltinimai buvo atsiimti.

Be to, įmonė buvo apkaltinta valdininkų papirkimu ruošiantis 2004 metų Vasaros olimpinėms žaidynėms Atėnuose, kad galėtų laisvai gauti dideles vyriausybės sutartis, kurių vertė siekia 1,3 milijardo eurų. Iš "juodosios kasos" kyšiai buvo duodami už sutartis dėl geležinkelio įrangos tiekimo.

Bendrovė "Siemens" taip pat aprūpino armiją telekomunikacijų įranga ir dalyvavo jos modernizavime pagal programą "Hermes 2" 1999 metais.

Tyrimas dėl Graikijos valdininkų papirkimo dėl 1997 metų sutarties gavimo buvo pradėtas prieš 13 metų. Teismui jis buvo pateiktas 2015 metais, tačiau teismo posėdžių pradžia ilgą laiką buvo atidedama. Teismo procesas truko trejus metus.

Tegai:
Vokietija, Graikija, korupcija
Dar šia tema
Lietuvos ligoninėse pacientai verčiami mokėti net už nemokamas paslaugas
Teismas įpareigojo Baką sumokėti baudą už žalą "MG Baltic" įvaizdžiui
Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo procese nustatyta korupcijos rizikų
Praha, archyvinė nuotrauka

Čekijos premjeras atsakė į JAV raginimą nebendradarbiauti su Rusija AE klausimu

(atnaujinta 19:12 2020.08.13)
Anksčiau valstybės sekretorius teigė, kad "Rusijos pozicijų stiprinimas" Čekijos strateginėje infrastruktūroje gali susilpninti respublikos saugumą

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Čekija neketina iš anksto nieko šalinti iš konkurso dėl naujo energetinio bloko Dukovanio atominėje elektrinėje statybų, ketvirtadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas Andrejus Babišas, komentuodamas prieš dieną Prahoje paskelbtus JAV valstybės sekretoriaus Maiko Pompėjo pareiškimus apie tai, kad Rusijos pozicijos stiprinimas respublikos strateginėje infrastruktūroje galėtų susilpninti jos saugumą.

"Mes veikiame kaip Europos Sąjungos narė. Kaip ir visada vykstant tokiems konkursams, kyla įvairių konsorciumų. Pagal Europos Sąjungos taisykles mes negalime [iš anksto] nieko šalinti. Aš jam [Pompėjui] tai aiškiai paaiškinau ir manau, kad jis suprato", — cituoja RIA Novosti Babišą.

Trečiadienį Prahoje viešėjęs JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas per bendrą spaudos konferenciją su ministru pirmininku Babišu teigė, kad Rusijos pozicijos sustiprinimas Čekijos strateginėje infrastruktūroje gali susilpninti respublikos saugumą. Tuo tarpu, pasak Pompėjo, JAV yra pasirengusios padėti Čekijai dalyvaudamos statant naują atominės elektrinės energetinį bloką ir tiekdamos įvairių rūšių energijos žaliavas.

Anksčiau, liepos 28 dieną, Čekijos energetikos įmonės "ČEZ" generalinis direktorius Danielius Benešas paskelbė apie tai, kad šių metų gruodį bus skelbiamas konkursas naujo energetinio bloko statybai Dukovanio AE (respublikos pietryčiuose), statyba turėtų prasidėti 2029 metais, 2036 metais — turėtų būti baigtos šešių milijardų eurų vertės bloko statybos.

2018 metų pradžioje šešios įmonės pateikė paraiškas dalyvauti konkurse dėl naujo energetinio bloko pastatymo: "Rosatom", amerikiečių "Westinghouse", Kinijos "China General Nuclear Power", Prancūzijos "EDF", Pietų Korėjos "KHNP" ir bendras Prancūzijos "Areva" ir Japonijos "Mitsubishi Atmea" projektas.

Pasak Benešo, kuri įmonė ČEZ yra projekto investuotoja, Čekijos vyriausybė gali paskelbti jau konkurso metu arba paskutiniame jo etape, kad nori saugumo tikslais ką nors pašalinti iš kandidatų. Anksčiau Prahos "Deník N", remdamasis savo šaltiniais Čekijos vyriausybėje, rašė, kad Rusijos ir Kinijos įmonės gali būti pašalintos.

Tegai:
atominė elėktrinė (AE), Čekija, JAV, Rusija
Protestai Minske

Prisiminė apie žodžio laisvę. Žiniasklaida Lietuvoje kreipėsi į kolegas Baltarusijoje 

Jie pažymėjo, kad XXI amžiaus Europoje negali būti vietos areštams ir smurtui prieš žiniasklaidos narius

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuvos žiniasklaidos redaktoriai išreiškė solidarumą su Baltarusijoje persekiojamais žurnalistais ir siūlo pagalbą.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasidalino pareiškimu, kurio tekstas buvo paskelbtas keturiomis kalbomis: baltarusių, rusų, lietuvių ir anglų.

"Mes smerkiame Baltarusijos valdžios vykdomą žurnalistų persekiojimą, taip pat prieigos prie interneto apribojimą, kitas kliūtis, trukdančias atlikti savo pareigas. XXI amžiaus Europoje negali būti vietos žurnalistams areštuoti ir smurtauti prieš juos", — teigiama pranešime.

Lietuvos žurnalistai paragino kaimyninės šalies valdžią nutraukti veiksmus siekiant persekioti žiniasklaidos atstovus, pažeidžiančius visuomenės teisę gauti informaciją. Jie taip pat pasiūlė savo pagalbą ir sukurtą turinį nemokamai nepriklausomoms Baltarusijos žiniasklaidos priemonėms.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais VRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka padidėjo 80,08 proc., Svetlana Tikhanovskaya — antroje vietoje su 10,09 proc.

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir kitomis dienomis. Padėtis stabilizuota.

Buvo užfiksuota daugybė prievartos prieš žurnalistus atvejų.

Įvairiomis dienomis buvo pranešta, kad tarp užpultų žurnalistų Baltarusijoje buvo "Sputnik", BBC Rusijos tarnybos žurnalistai, sulaikyti du "Onliner" portalo darbuotojai. Taip pat buvo sulaikyta daug spaudos atstovų, įskaitant Rusijos žiniasklaidą. Sulaikymo metu prieš juos buvo panaudota fizinė jėga. Kai kuriems išėjus į laisvę jiems buvo uždrausta atvykti į Baltarusiją penkeriems metams.

Tuo tarpu apie protestus visuomenę aktyviai informavo populiarūs Baltarusijos "Telegram" kanalai "Nexta“ ir "Nexta Live", žinomi dėl savo opozicinės orientacijos. Prasidėjus protestams, pastarųjų sekėjų skaičius labai išaugo. Be to, patys autoriai yra kaimyninėje Lenkijoje ir būtent iš ten jie nušviečia įvykius.

Anksčiau interviu Sputnik Lietuva politinis analitikas Aleksandras Nosovičius teigė, kad Lenkija vaidina aktyviausią vaidmenį organizuodama masinius protestus, o tai, kas vyksta Baltarusijoje, yra koordinuojama "Telegram" kanalais. Kalbėdamas apie Lietuvą, jis pažymėjo, kad respublikoje yra dislokuota visa Baltarusijos opozicijos mokymo bazė. Anot jo, Lietuvai kišimasis į kitų šalių vidaus reikalus yra norma.

Tegai:
protestai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Pompėjas neatmetė sankcijų Baltarusijai įvedimo  
Baltarusijos CRK paskelbė balsavimo rezultatus Minske
Analitikas: Lietuvoje išskleista tikra Baltarusijos opozicijos pasirengimo bazė
BelAE

URM: po įvykių Baltarusijoje, ES turi raginti šalį sustabdyti AE paleidimą

(atnaujinta 20:30 2020.08.13)
Lietuva taryboje sieks eilinį kartą politiniu lygmeniu atkreipti ES partnerių ir institucijų dėmesį į prasidėjusio Astravo atominės elektrinės (AE) paleidimo "keliamas grėsmes"

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Penktadienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vaizdo konferencijos būdu dalyvaus neeilinėje Užsienio reikalų taryboje (URT), apie tai pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

"URT bus derinami galimi Europos Sąjungos (ES) veiksmai Baltarusijos atžvilgiu po rugpjūčio 9 dienos prezidento rinkimų, kurių rezultatai buvo akivaizdžiai suklastoti. Iškart po rinkimų prasidėję taikūs Baltarusijos gyventojų protestai buvo pradėti malšinti brutalia jėga, dėl kurios keletas tūkstančių protestuotojų buvo suimti, kalėjimuose prieš juos naudojamas smurtas. Lietuva ir visa ES ragino Baltarusijos valdžią nedelsiant baigti politiškai motyvuotą oponentų persekiojimą, paleisti visus neteisėtai suimtuosius ir gerbti žmogaus teises ir laisves. Nesikeičiant situacijai Baltarusijoje, ES svarstys priemonių (sankcijų) įvedimą ES lygmeniu", — rašoma pranešime.

Lietuva taryboje sieks eilinį kartą politiniu lygmeniu atkreipti ES partnerių ir institucijų dėmesį į prasidėjusio Astravo atominės elektrinės (AE) paleidimo "keliamas grėsmes", akcentuos bendros ES pozicijos dėl elektros importo iš "nesaugių" AE ribojimo svarbą, būtinybę stiprinti avarinę parengtį regione.

Atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusį politinį nestabilumą Baltarusijoje, ES turi raginti Baltarusiją "sustabdyti AE pirmojo bloko paleidimo procesą".

Lietuvos Prezidentūra, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui.

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską dėl "nesaugios statybos" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Tegai:
Užsienio reikalų ministerija, Linas Linkevičius, Baltarusija, Astravo AE
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuvos URM išreiškė požiūrį į Baltarusijos prezidento rinkimus
Lietuvos energetikos ministerija kreipėsi į EK imtis iniciatyvos dėl BelAE saugumo
Prisiminė apie žodžio laisvę. Žiniasklaida Lietuvoje kreipėsi į kolegas Baltarusijoje