Aušvico koncentracijos stovykla

JAV ambasada Aušvico išlaisvinimą priskyrė JAV armijai

(atnaujinta 12:28 2020.01.29)
Sulaukusi kritikos, diplomatinė atstovybė pripažino klaidą, tačiau tekstas socialiniame tinkle taip ir nebuvo ištaisytas

VILNIUS, sausio 29 — Sputnik. JAV ambasada Danijoje savo Twitter paskyroje paskelbė, kad Aušvico nacių koncentracijos stovyklą "išlaisvino" Amerikos kariuomenė.

Po socialinių tinklų vartotojų kritikos diplomatinė atstovybė pripažino klaidą, tačiau tekstas taip ir nebuvo ištaisytas.

​Rusijos ambasada JAV tai pavadino gėdingu istorijos perrašymu.

Raudonoji armija 1945 metų sausio 27 dieną išlaisvino Aušvicą. Ši koncentracijos stovykla, kurioje nuo 1941 iki 1945 metų žuvo apie 1,4 milijono žmonių, įskaitant apie 1,1 milijono žydų, tapo vienu pagrindinių Holokausto simbolių.

Tegai:
koncentracijos stovykla, Aušvicas, JAV, Vokietija, Raudonoji armija, fake news
Dar šia tema
Pagrindinė Holokausto pamoka, apie kurią pamiršo politikai
Kaliningrado srityje vyko "Gyvybės maršas" Holokausto aukoms atminti — video
"Der Spiegel" Aušvico išlaisvinimą priskyrė JAV armijai
Sputnik Estija vadovė Jelena Čeryševa, archyvinė nuotrauka

Čeryševa: Europos pozicija "Sputnik Estija" atžvilgiu yra nusikalstama tyla

(atnaujinta 18:02 2020.07.07)
Estijos valdžia ir toliau riboja "Sputnik Estija" veiklą, pažeisdama žodžio laisvės principus. Apie tai tarptautinėje konferencijoje "Pasaulis žiniasklaidos akimis 2020 metais" kalbėjo redakcijos vadovė Jelena Čeryševa

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Renginyje dalyvavo Amerikos ir Europos "Sputnik" redakcijų atstovai. Be jų, konferencijoje pranešimus skaitė Rusijos užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir spaudos departamento direktorė Marija Zacharova, laisvai samdoma Kanados žurnalistė Eva Bartlett ir šveicarų rašytojas Guy Mettanas.

Viena pagrindinių konferencijos diskusijų temų buvo sistemingas spaudimas "Sputnik" atstovybėms Baltijos šalyse. Pasak Jelenos Čeryševos, "Sputnik Estija" tapo ryškiausių kovos su kitaip mąstančiais Baltijos regione pavyzdžiu.

"Mes pajutome administracinį spaudimą, ekonominę blokadą, politinę cenzūrą ir galiausiai baudžiamojo persekiojimo grėsmę, — savo kalboje sakė Čeryševa. — Tik Estijos policija gali sau leisti laisvai aiškinti Europos sankcijas, taikydama asmenines ES sankcijas Rusijos valstybinei žiniasklaidai".

Visų pirma, Jelena Čeryševa priminė, kad nuo 2020 metų sausio 1 dienos "Sputnik Estija" svetainė veikia ypatinguoju režimu. Agentūros darbuotojams teko išeiti iš darbo, nes valstybės Policijos ir sienos apsaugos departamentas jiems atsiuntė laiškus su ultimatumu: jei žurnalistai tęs bendradarbiavimą su MIA "Rossija segodnia", jiems bus iškelta baudžiamoji byla pagal straipsnį "Europos sankcijų nesilaikymas". Pažeidimais Estijos valdžios institucijos laiko 2014 metais MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui paskelbtas asmenines sankcijas. Tačiau pati agentūra iki šiol nėra įtraukta į jokį sankcijų sąrašą.

Pasak Čeryševos, ją gąsdina Europos požiūris "Sputnik Estija" atžvilgiu. "Briuselis tyli — ir tai nusikalstama tyla, — sakė žurnalistė. — Apskritai, jis atleidžia rankas kitoms šalims, kurios pradeda tyrinėti Estijos patirtį uždraudžiant Sputnik".

Vienintelis dalykas, kurį sugebėjo pasiekti agentūros redakcija, tai gauti prieigą prie mokesčių mokėjimų. "Tai yra, mes ir toliau mokame mokesčius Estijos valstybei, — pabrėžė Jelena Čeryševa. — Tuo pat metu mokesčių departamentas visiškai uždarė prieigą prie mūsų įmonės elektroninės aplinkos. Tikiuosi, kad MIA "Rossija segodnia" ras išeitį, nes dabar svarbu sakyti tiesą būtent nacionalinėmis kalbomis".

Žurnalistas ir politologas Armenas Gasparianas mano, kad Europos struktūrų reakcija į leidinio blokavimą rodo, kad Baltijos šalyse nėra žodžio laisvės. "Vakaruose buvo girdėti tik nereikšmingi balsai dėl "Sputnik Estija", kad tai nepriimtina, — sakė Gasparianas. — Bet aš nematau didelio masto veiksmų šia tema".

Pasak eksperto, Europos organizacijos pasirinko nesikišimo poziciją tik todėl, kad kalbama apie Rusijos žiniasklaidą.

"Sputnik" persekiojimas daugelyje šalių tapo formalumu. Gal tada mes neteisingai suprantame žodžio laisvę? Gal reikėtų papildyti šią sąvoką, kad žodžio laisvė yra sąlyginis bet kokios tiesos ignoravimas iš mūsų pusės?" — baigdamas kalbą paklausė Gasparianas.

Gaspariano žodžius patvirtina faktas, kad "Sputnik" redakcija Prancūzijoje vis dar nėra akredituota prezidento žiniasklaidos komandoje ir negali lankytis Eliziejaus rūmuose. Apie tai pranešė agentūros atstovė Marija Lipatova.

"Tačiau reikia pažymėti, kad mes pirmieji iš prancūziškai kalbančių žiniasklaidos priemonių pradėjome kalbėti apie koronavirusą ir, nepaisant pandemijos, tęsėme darbą, — teigė žurnalistė. — "Sputnik" korespondento filmuotą medžiagą savo pranešimams vėliau pasiimdavo pagrindinės Prancūzijos nacionalinės žiniasklaidos priemonės".

Marija Lipatova taip pat pridūrė, kad "Sputnik France" nuolat kaltinama melagingų žinių skleidimu, nors agentūra skelbia Rusijos politikų pareiškimų vertimus į prancūzų kalbą. Nepaisant to, agentūros auditorija auga. "Be to, mes užsitarnaujame kolegų, kurie cituoja "Sputnik France", pasitikėjimą", — teigė Lipatova.

Konferencija "Pasaulis žiniasklaidos akimis 2020 metais" skirta dabartinei žurnalistikos būklei Rusijoje ir pasaulyje analizuoti. Dėl koronaviruso pandemijos liepos 7 dieną renginys vyko tarptautiniame "Rossija segodnia" multimedijiniame spaudos centre nuotoliniu būdu.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Rusijos žiniasklaida, Sputnik
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis — išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
"Estijos stiliaus žodžio laisvė — grėsmė žiniasklaidai": apie "Sputnik Estija" situaciją
Koronavirusas

JT įvardijo du scenarijus pasauliui po koronaviruso pandemijos

(atnaujinta 16:36 2020.07.07)
Anot Antonijaus Gutereso, dabar sunku pasakyti, kuria kryptimi juda pasaulis, tačiau jis ragina daryti viską, kas įmanoma, ir pasiruošti blogiausiam

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. JT generalinis sekretorius Antonijas Guteresas švedų leidiniui "Aftonbladet" papasakojo apie du scenarijus, kurie laukia pasaulio po koronaviruso pandemijos.

Pirmasis, optimistinis variantas, reiškia, kad šalys susitvarkys su esama padėtimi. Šiaurės šalys parengs sėkmingą atkūrimo planą, o besivystančioms bus teikiama pagalba.

Tuo pačiu metu Guteresas išreiškė viltį, kad koronaviruso vakcina pasirodys per devynis mėnesius ir bus prieinama visiems. Jo manymu, jei įvykiai vystysis tokiu būdu, o ekonomika pradės atsigauti, tada po dvejų ar trejų metų pasaulis galės grįžti į normalią padėtį.

Jei valstybės nekoordinuos savo veiksmų, galimas pesimistinis scenarijus, mano JT generalinis sekretorius. Jo nuomone, atsiras naujų viruso protrūkių, o padėtis besivystančiose šalyse blogės.

Ši tikimybė taip pat įmanoma, kai prasideda nuožmi konkurencija dėl vakcinos ir ji tiekiama šalims, kurios turi daugiau ekonominių galimybių.

"Jei šis scenarijus išsipildys, pamatysime, kaip auga segregacija, populizmas ir ksenofobija", — pabrėžė jis.

Be to, jo manymu, tokiu atveju kiekviena šalis gyvens savarankiškai, o pasaulis nesugebės susivienyti ir spręsti bendras problemas.

Dėl to, perspėja generalinis sekretorius, gali kilti visuotinė depresija, kuri truks mažiausiai 5–7 metus, kol bus suformuota "nauja norma".

Koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Пресс-служба мэрии Москвы

Anot jo, dabar sunku pasakyti, kuria kryptimi juda pasaulis, tačiau jis ragina daryti viską, kas įmanoma, ir pasiruošti blogiausiam. Pandemija turėtų parodyti, kad elgesį reikia pakeisti, o atsiskyrimas dabar yra pavojingas visiems, pažymi generalinis sekretorius.

Jis įsitikinęs, kad susidoroti su globaliais sunkumais įmanoma tik padedant stipresnėms visuotinio valdymo ir tarptautinio bendradarbiavimo institucijoms, kurių metodai, jo manymu, turėtų būti peržiūrėti, kad JT ir jos organai, Pasaulio bankas, TVF ir regioninės organizacijos glaudžiau bendradarbiautų.

JT generalinis sekretorius paragino pasaulio vadovus susivienyti, kad būtų išspręstos taikos problemos ir suteikta galimybė tarptautinėms organizacijoms veikti. Tai, pasak jo, leis "sėkmingai išlaikyti didžiausią mūsų laikų išbandymą".

Koronavirusinės infekcijos pandemija COVID-19 išplito beveik visame pasaulyje. Naujausiais PSO duomenimis, iš viso yra 11,4 milijono užsikrėtusių žmonių, iš kurių 534 tūkstančiai mirė. Daugiausia atvejų JAV, Brazilijoje ir Indijoje.

Tegai:
JT Generalinė Asamblėja, Antonio Guterresas, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mokslininkas priėjo prie netikėtų išvadų apie koronaviruso kilmę
Siekiama intensyvesnio Lietuvos ir Lenkijos regioninio bendradarbiavimo
Vilnius

EK gerina šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę

(atnaujinta 18:31 2020.07.07)
Europos Komisijos nuomone, kitais metais tikėtinas dalinis atsigavimas — šalies BVP augs 6,7 procento

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Europos Komisijos (EK) vasaros prognozėse numatoma, kad Lietuvos ekonomika šiais metais smuks mažiau, nei prognozuota pavasarį — 7,1 proc., rašoma Vyriausybės tinklalapyje, skirtame kovai su COVID-19.

Automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Tuo tarpu gegužę Europos Komisija numatė 7,9 proc. smukimą.

EK nuomone, 2021 metais tikėtinas dalinis atsigavimas — BVP augs 6,7 proc. Kaip ir pavasarį, EK prognozuoja, kad reikšmingas energijos kainų smukimas lems, kad infliacija šiais metais sudarys 0,8 proc., o dėl numatomo naftos kainų padidėjimo ir visuminės paklausos atsigavimo kitais metais tikimasi, kad infliacija sieks 1,5 proc.

Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad šiemet šalies ekonomika dėl su koronaviruso krize susijusio šoko susitrauks 7 proc., o BVP kitais metais augs 5,9 proc. (2019 metais jis siekė 3,9 proc.). Vėliau BVP vidutiniškai galėtų augti po 2,6 proc. per metus.

Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė atliko Finansų ministerijos parengto 2020–2023 metų ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir išvadoje nurodė, kad jis yra tinkamas valdžios sektoriui priskiriamiems biudžetams rengti.

Tegai:
ekonomika, Lietuva, Europos Komisija
Dar šia tema
Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą
Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis — išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija