Didžioji Britanija, Londonas

Ekspertė įvertino JK ir ES santykių perspektyvas po "Brexit"

(atnaujinta 11:33 2020.02.01)
Ekspertė priminė, kad Didžioji Britanija priėmė įstatymą dėl išstojimo iš ES, pagal kurį nenumatoma pratęsti derybų

VILNIUS, sausio 31 — Sputnik. Londonas ir Europos Sąjunga gali nesuspėti suderinti sutarties dėl savo tolimesnių santykių po to, kai Didžioji Britanija pasitrauks iš ES iki liepos 1 dienos — būtent iki to laiko Britanija gali paskelbti apie būtinybę pratęsti pereinamąjį laikotarpį, pareiškė Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Britų studijų centro vadovė Jelena Ananjeva RIA Novosti.

"Šiais metais, kol vyks derybos, viskas bus gana ramu, tačiau reikalas tas, kad derybos dėl susitarimo turėtų būti baigtos iki liepos 1 dienos, o ne iki gruodžio pabaigos. Atitinkamai šio susitarimo tekstas paaiškės iki liepos 1 dienos" — sakė ekspertė.

Ananjeva priminė, kad Didžioji Britanija priėmė įstatymą dėl išstojimo iš ES, pagal kurį nenumatoma pratęsti derybų. "Tai reiškia, kad susitarimas turėtų būti sudarytas iki liepos 1 dienos, nes nuo liepos 1 dienos šio susitarimo ratifikavimas turėtų vykti 27 ES šalių ir Didžiosios Britanijos parlamentuose, ir visa procedūra turėtų baigtis gruodžio 31 dieną. Ar šalims pavyks susitarti dėl susitarimo per keturis mėnesius? Tokios derybos paprastai tęsiasi metų metus", — pabrėžė ekspertė.

Anot jos, Didžiosios Britanijos spaudoje jau pasirodė klišė "nešvarus skubotas susitarimas" — "tai yra, pagal kai kuriuos pagrindinius parametrus ir, akivaizdu, su kažkokia galimybe persvarstyti, tačiau kol kas tai nežinoma".

Tuo tarpu Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Boriso Džonsono pozicija šalies viduje yra stabili, nes konservatorių partija laimėjo gruodžio rinkimus su dideliu pranašumu, pažymėjo Ananjeva.

"Jis nesitiks su jokia opozicija parlamente, nes opozicija yra silpna. Opozicija išsakys savo nuomonę, tačiau tai neturės įtakos balsavimui parlamente. Džonsono derybinė pozicija ES apima žodžius "Brexit be susitarimo", bet jau be susitarimo dėl būsimų santykių su ES. Kiek ES pasiduos Džonsonui — tai vis dar didelis klausimas", — sakė ji.

"Kai paaiškės susitarimo tekstas, Didžiojoje Britanijoje gali vykti tam tikri politiniai protestai, bet ne už parlamento sienų", — teigė ekspertė. Be to, britai pajus susitarimo poveikį nuo 2021 metų sausio 1 dienos, pridūrė ji.

Didžioji Britanija pasitrauks iš ES sausio 31 dieną 23:00 valandą. Po to iki gruodžio mėnesio truks pereinamasis laikotarpis, kurio metu šalys derėsis dėl tolimesnių santykių.

Pagal abiejų šalių patvirtintas "skyrybų susitarimo" sąlygas pereinamasis laikotarpis gali būti pratęstas vieną kartą iki dvejų metų. Jungtinės Karalystės turi pateikti prašymą iki šių metų liepos 1 dienos. Tačiau tokiu atveju Britanija turės toliau mokėti įmokas į ES biudžetą, kam kategoriškai priešinasi Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas.

Tegai:
santykiai, ES, Brexit, Didžioji Britanija
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš" (175)
Dar šia tema
Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos vadovai pasirašė "Brexit" susitarimą
Britanijos vyriausybė švęs "Brexit" pirmajame jį palaikusiame mieste
Rusija nori naujo prekybos susitarimo su Britanija
Gydytoja apžiūri pacientą, archyvinė nuotrauka

Britų mokslininkai išsiaiškino, kad COVID-19 gali sukelti širdies ligas

(atnaujinta 22:43 2020.07.14)
Pažymima, kad apie galimą virusinių kvėpavimo takų infekcijų poveikį širdžiai buvo žinoma jau anksčiau, tačiau mokslininkai nustebo sužinoję, kad tokiai daugybei pacientų, sergančių COVID-19, sutriko širdies veikla

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Britų mokslininkai padarė išvadą, kad naujo tipo koronavirusinė infekcija gali neigiamai paveikti širdį ir sukelti patologinius jos funkcijos pokyčius, pranešė "Sky News".

Edinburgo universiteto, kurio tyrimas buvo paskelbtas "European Heart Journal", kardiologijos žurnale, mokslininkai ištyrė 1261 pacientą, sergantį koronavirusu, iš 69 šalių. Jie nustatė, kad 55 % atvejų pacientams buvo nustatyti patologiniai širdies veiklos pokyčiai, o kas septintam pasireiškė sunkios disfunkcijos požymiai.

Pažymima, kad dauguma pacientų (901 žmogus) nepatyrė širdies problemų prieš užsikrėsdami koronavirusu. Tarp šios grupės pacientų patologiniai pokyčiai buvo užregistruoti 46 % žmonių, o sunkūs širdies veiklos sutrikimai — 13 % atvejų.

"COVID-19 yra sudėtinga, multisisteminė liga, galinti stipriai paveikti įvairias kūno dalis, įskaitant širdį. Mūsų darbas parodė, kad šie nuskaitymai [echokardiogramos — Sputnik] yra svarbūs — jie padėjo pagerinti pacientų, kuriems tai atlikta, gydymą", — sakė tyrimo grupės vadovas profesorius Markas Dvekas (Mark Dweck).

Jis pažymėjo, kad apie galimą virusinių kvėpavimo takų infekcijų poveikį širdžiai buvo žinoma jau anksčiau, tačiau mokslininkai nustebo sužinoję, kad tokiai daugybei pacientų, sergančių COVID-19, sutriko širdies veikla.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,9 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 569 tūkst. žmonių.

Tegai:
Didžioji Britanija, koronavirusas, širdis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO dar negavo oficialaus laiško iš JAV dėl išėjimo iš organizacijos
Lietuvoje per parą nustatytas tik vienas koronaviruso atvejis
Rygos uostas, archyvinė nuotrauka

Pirmąjį šių metų pusmetį krovinių tranzitas per Latviją sumažėjo beveik 54 %

(atnaujinta 18:50 2020.07.14)
Krovinių tranzitas geležinkeliu per Latviją per pirmąjį 2020 metų pusmetį sumažėjo beveik 54 %, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai; perkrovimas uostuose sumažėjo 30 %

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Latvijoje geležinkeliu pervežtų prekių kiekis per pirmus šešis šių metų mėnesius sumažėjo 47,2 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, — iki 11,563 mln. tonų, praneša Sputink Latvija su nuoroda į šalies Ryšių ministeriją.

Geležinkelis

Tarptautinių pervežimų geležinkeliu apimtis sudarė 10,925 mln. tonų, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 48,7 proc., o vidinių pervežimų apimtys padidėjo 5,7 proc. — iki 638 tūkst. tonų.

Tranzitinių krovinių apimtis sudarė 9,042 mln. tonų (-53,9 proc.), importuotų krovinių — 1,701 mln. tonų (+9,1 proc.), eksportinių — 182 tūkst. tonų (+32,2 proc.).

2019 metais, palyginti su 2018 metais, krovinių pervežimo geležinkeliu apimtis Latvijoje sumažėjo 15,8 % ir sudarė 41,492 mln. Per pirmuosius šešis 2019 metų mėnesius krovinių pervežimas geležinkeliu sudarė 18,611 mln. tonų.

Uostai

Latvijos uostai per pirmuosius šešis 2020 metų mėnesius perkrovė 22,628 mln. tonų krovinių, tai yra 30,1 proc. mažiau nei pernai pirmąjį pusmetį.

Daugiausia Latvijos uostuose perkrauta birių krovinių — 10,51 mln. tonų, tai yra 43,2 proc. mažiau nei per pirmuosius šešis 2019 metų mėnesius. Akmens anglių perkrovimas sudarė 2,129 mln. tonų (4,6 karto mažiau), grūdų ir jų produktų — 2,186 mln. tonų (-6,4 proc.), birių cheminių krovinių — 1,038 mln. tonų (-10,4 proc.), medienos drožlių — 1,162 mln. tonų (+17,4 proc.).

Taip pat perkrauta 6,244 mln. tonų skystų krovinių (-13,5 proc.), iš jų naftos produktai sudarė 5,909 mln. tonų (-12,7 %).

Generalinių krovinių perkrauta 5,874 mln. tonų (-12,1 %). Krovinių konteineriuose perkrauta 2,228 mln. tonų (-6,8 proc.), medienos — 1,828 mln. tonų (-21 proc.), ro-ro krovinių — 1,515 mln. tonų (-10,7 proc.).

Krovinių apyvartoje pirmauja Rygos uostas, kur sausio–birželio mėnesiais perkrauta 11,843 mln. tonų krovinių (-26,7 %). Ventspilio uosto krovinių apyvarta sudarė 6,8 mln. tonų (-41,1 proc.), Liepojos uoste perkrauta 3,085 mln. tonų krovinių (-15,6 proc.).

Pirmąjį šių metų pusmetį mažuose uostuose buvo perkrauta 899 800 tonų krovinių, tai yra 11,8 % mažiau nei per pirmąjį 2019 metų pusmetį.

Tarp mažų uostų didžiausia krova buvo Skulske — 491 000 tonų (-8 %). Mersrage krovinių apyvarta sudarė 215 700 tonų (-12,8 %), Salacgryvoje — 158 200 tonų (-21,8 %).

2019 metais Latvijos uostuose buvo perkrauta 62,379 mln. tonų krovinių, tai yra 5,7 % mažiau nei 2018 metais.

Tegai:
krovinių apyvarta, uostas, Latvija
Dar šia tema
Lietuvos vežėjai skundžiasi didžiuliais nuostoliais dėl koronaviruso
Rusijos uostų krovinių apyvarta Baltijos šalyse padidėjo, nepaisant COVID-19
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 15-osios šventės

(atnaujinta 22:45 2020.07.14)
Liepos 15 yra 196-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, nuo šios dienos iki metų galo lieka 169 dienos

Šią dieną 1410 metais Žalgirio mūšyje Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė sutriuškino Kryžiuočių ordiną, o 1933 m. Steponas Darius ir Stasys Girėnas iš Niujorko lėktuvu "Lituanica" pakilo į skrydį per Atlanto vandenyną.

Vardadienius švenčia Enrikas, Gerimantė, Henrieta, Henrikas, Herkus, Mantas, Rozalija.

Katalikai šią dieną mini Šv. Bonaventūrą. Jis buvo filosofas scholastikas, teologas, pranciškonas. 1257 metais — Pranciškonų ordino generolas, o nuo 1273 metų — kardinolas ir popiežiaus legatas Lione. Su šv. Tomu Akviniečiu laikomas vienu žymiausių visų laikų teologų. 1482 metais paskelbtas šventuoju, o 1588-aisiais — Bažnyčios mokytoju.

Tegai:
kalendorius