Varšuva, archyvinė nuotrauka

Lenkijos URM paskelbė apie pergalę "istoriniame ginče" su Rusija

(atnaujinta 11:29 2020.02.03)
Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Čaputovičius pabrėžė, kad Rusijos prezidento kalba per pasaulinį Holokausto aukų atminimo forumą Jeruzalėje "buvo ne visiškai antilenkiška"

VILNIUS, vasario 3 — Sputnik. Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Čaputovičius mano, kad Lenkija laimėjo "istorinį ginčą su Rusija", o dabar atėjo laikas normalizuoti santykius tarp šalių.

Marija Zacharova, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Виталий Белоусов

"Aš taip pat manau, kad mes tikrai laimėjome šį istorinį ginčą su Rusija. Rusija pamėgino įpiršti savo istorijos interpretaciją, tačiau tai nepavyko", — sakė jis interviu "PAP".

Čaputovičius pažymėjo, kad "prezidento Vladimiro Putino kalba Jad Vašem [per pasaulinį Holokausto aukų atminimo forumą Jeruzalėje — Sputnik] buvo ne visiškai antilenkiška".

Putinas, pasisakydamas Jeruzalėje, pareiškė, kad Holokaustas buvo ir liks gili žaizda, tragedija, kuri visada liks atmintyje, o šiuolaikinių ir būsimų politikų pareiga — apginti Antrojo pasaulinio karo didvyrių vardą ir gerbti tiesą ir teisingumą.

"Dabar mes turime stengtis nuraminti savo emocijas ir normalizuoti savo santykius, nes, nepaisant visų nesutarimų, mes juk esame kaimynai", — sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras.

Gruodžio viduryje Vladimiras Putinas paskelbė, kad Lenkija yra tarp šalių, kurios pradėjo sąmokslą su nacistine Vokietija, o Rusija turi dokumentus, patvirtinančius tokias derybas.

Visų pirma, valstybės vadovas papasakojo, kaip Lenkijos ambasadorius Trečiajame Reiche Juzefas Lipskis pažadėjo pastatyti paminklą Adolfui Hitleriui už planus išsiųsti žydus į Afriką. Putinas jį išvadino "antisemitine kiaule".

Varšuva nepripažino šio fakto, ir Rusijos ambasadorius buvo iškviestas į šalies užsienio reikalų ministeriją. Putino žodžiai sukėlė pasipiktinimą tarp Lenkijos valdžios institucijų, kurios bando dėl karo apkaltinti TSRS, remdamosi Molotovo ir Ribentropo paktu.

Tegai:
Antrasis pasaulinis karas, istorija, Rusija, Lenkija
Dar šia tema
Estijos parlamentas apkaltino Rusiją bandymu "perrašyti istoriją"
Ekspertas: Lietuvai neužtenka drąsos, kad blaiviai pažvelgtų į savo istoriją
Lenkijos URM paskelbė, kad turi teisę reikalauti iš Rusijos karinių reparacijų
Курицы

Lenkijoje nustatytas dar vienas paukščių gripo protrūkis

(atnaujinta 15:07 2020.12.03)
Aplink ligos židinį nustatytos būtinosios apsaugos ir stebėsenos zonos, ūkyje pradėti paukščių gaišinimo, valymo ir dezinfekavimo darbai

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Trečiadienį naujas didelio patogeniškumo (H5N8 potipio) paukščių gripo protrūkis nustatytas Lenkijos Sedlcės apskrityje įsikūrusiame komercinių paukščių ūkyje, kuriame laikyta daugiau kaip 117 tūkst. mėsinių kalakutų, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Audinės, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Андрей Александров

VMVT duomenimis, tai jau antras toks didelis nuo šios ligos nukentėjęs Lenkijos paukštininkystės ūkis per pastarąją savaitę. Dėl viruso šiemet šalyje sunaikinta daugiau kaip 1,6 mln. paukščių.

Pranešama, kad ši liga patvirtinta staiga nugaišus daugiau nei tūkstančiui laikomų paukščių ir ištyrus jų gaišenų mėginius. Lenkijos veterinarijos specialistai jau ėmėsi visų būtinų priemonių, kad virusas neišplistų iš ūkio, o gyvi paukščiai, paukštiena ar šalutiniai gyvūniniai produktai iš protrūkio vietos nepatektų į rinką.

Aplink ligos židinį nustatytos būtinosios apsaugos ir stebėsenos zonos, ūkyje pradėti paukščių gaišinimo, valymo ir dezinfekavimo darbai. Taip pat vykdomas epizootinis tyrimas, aiškinantis, kaip virusas pateko į ūkį. Tai jau 34 didelio patogeniškumo paukščių gripo protrūkis, patvirtintas Lenkijos naminių paukščių laikymo vietose 2020 metais.

Tegai:
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), paukščių gripas, Lenkija
Dar šia tema
Lietuvoje įvertinta didelio patogeniškumo paukščių gripo protrūkio rizika
Patarta, į ką atkreipti dėmesį perkant šviežią žuvį
Didelio atgarsio sulaukę tyrimai dėl nelegalių augintinių veisėjų pasiekė teismą
Vilnius

Ekspertas: jei ne Rusija, Vakarai būtų pamiršę Baltijos šalis

(atnaujinta 15:07 2020.12.03)
Baltijos šalys, susidūrusios su neigiamu savo ekonomikos vystymusi, gali atkreipti Vakarų valstybių dėmesį tik pareiškimais apie mitinę Maskvos grėsmę, mano ekspertas Pavelas Feldmanas

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Baltijos šalys NATO viduje bando būti "pagrindinės rangovės" santykius su Rusija sunkinančių klausimų srityje, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos tautų draugystės universiteto Strateginių tyrimų ir prognozių instituto direktoriaus pavaduotojas, politikos mokslų kandidatas Pavelas Feldmanas.

"Neigiamos savo ekonomikos plėtros — gyventojų nuskurdimo, pramonės sunaikinimo — sąlygomis joms nelieka nieko kito, kaip tik pritraukti didesnių Vakarų partnerių, visų pirma Jungtinių Amerikos Valstijų, dėmesį į klausimus, susijusius su tariamu karinio saugumo užtikrinimu Rytų Europoje, Baltijos šalyse, pietuose. Nors iš tikrųjų šioms šalims negresia jokia Rusijos "grėsmė". Jiems šis nuolatinis įtampos eskalavimas yra tiesiog jų pačių ekonomikos išgyvenimo gilioje depresijoje garantas", — pareiškė jis.

Feldmanas pažymėjo, kad Lietuva, Latvija ir Estija neturi ką pasiūlyti Vakarų Europai ir JAV.

"Jei Baltijos šalys šios "siaubingai pavojingos Rusijos akivaizdoje" nebūtų pozicionavusios savęs kaip Vakarų forposto, tada, tikriausiai, jos apskritai nebūtų įdomios Vakarams, nes neturi ką pasiūlyti nei Vakarų Europai, nei Jungtinėms Amerikos Valstijoms. <...> Jei ne Rusija, jos vargu ar sulauktų tiek dėmesio", — apibendrino jis.

Anksčiau Lietuva kartu su Čekija, Latvija ir Slovakija paskelbė "būtinybę NATO glaudžiau bendradarbiauti su partneriais Juodosios jūros regione — Ukraina ir Sakartvelu".

Laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas Linas Linkevičius atkreipė dėmesį į glaudesnio bendradarbiavimo su Ukraina ir Gruzija poreikį.

Tegai:
NATO, Rusija, JAV, Baltijos šalys
Dar šia tema
NATO pareiškė apie Rusijos "agresyvios politikos" tęsimą
Ukraina papasakojo apie stojimo į NATO sąlygas  
Irena Degutienė, archyvinė nuotrauka

Ypatinga pensija "ypatingus nuopelnus"? Kuo išgarsėjo buvusi Lietuvos Seimo pirmininkė

(atnaujinta 16:00 2020.12.03)
Kadenciją baigusi Vyriausybė, vadovaujama Sauliaus Skvernelio, priėmė konformistinį sprendimą skirti valstybinę pensiją buvusiai Seimo pirmininkei (2009–2012 metais) Irenai Degutienei. Kuo gi pagarsėjo ilgametė buvusi Seimo narė?

Per praėjusius Seimo rinkimus tarp partijos "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD) pastebėta keistenybė. Konservatorių sąraše autorius nerado Irenos Degutienės pavardės. Tačiau prieš ketverius metus ji kartu su Landsbergiu Jaunesniuoju buvo partijos kandidatų sąrašo priekyje. Tiesa, finišo tiesiojoje vidiniame partijos reitinge buvo tik ketvirta. Tačiau galiausiai konservatoriai ją pasiuntė į atsakingą vicepirmininko postą nuo opozicijos valdant Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS).

Senąją gvardiją — į pensiją

Po šiltos Seimo pirmininko pavaduotojos kėdės atsėdėjusi dar vieną parlamentinių įgaliojimų kadenciją (2016–2020), ilgametė VIP konservatorė Irena Degutienė buvo... išsiųsta į pensiją. Bet ji dar ne tokia sena: 71 metai yra gražiausias politiko amžius. Pavyzdžiui, 78 metų Džo Baidenas netrukus gali tapti didžiųjų JAV prezidentu.

Taigi, kas nutiko, kad konservatoriai atsisakė tokios patyrusios politikės? Tai paprasta. Jaunosios atžalos, vadovaujamos vainikuoto anūko Gabrieliaus Landsbergio, nustūmė į užkampį senąją gvardiją, kuri anksčiau taip pat bandė patraukti nemirtingąjį Vytautą Landsbergį nuo didžiosios politikos.

Prisiminkime, kad tai įvyko 2000-ųjų pradžioje. Konservatorių partijos garbės pirmininkas, "pirmasis faktinis nepriklausomos Lietuvos vadovas" Vytautas Landsbergis buvo išsiųstas į garbės tremtį pirmosiose naujai į Europos Parlamentą iš Lietuvos atvykusių Europos parlamentarų gretose. O prie partijos vairo stojo ambicingas Andrius Kubilius. Jo komandoje tada buvo jauni ir energingi to meto politikai, tokie kaip Rasa Juknevičienė, Irena Degutienė, Audronius Ažubalis, Ingrida Šimonytė ir kiti. Tada visi jie tapo ministrais pirmojoje Kubiliaus vyriausybėje 1999–2000 metais, kai atsistatydino ministras pirmininkas Rolandas Paksas, o vėliau — 2008–2012 metų vyriausybėje.

Partijos auksas

Būtent Kubiliaus vyriausybės ministrai išgarsėjo didžiausiais sukčiavimais Lietuvos ekonomikoje. Visų pirma, 1999 metais didžiausia regione Mažeikių naftos perdirbimo gamykla buvo pusvelčiui atiduota "American Williams International". Būtent dėl ​​šio neskaidraus susitarimo premjero postą paliko "kylanti konservatorių žvaigždė" Rolandas Paksas, kuriam konservatoriai vis tiek neatleido tos išdavystės.

O "antrojo atėjimo" į Ministrų kabinetą metu Kubiliaus vyriausybė jau buvo įvykdžiusi keletą šimtmečio aferų. Iš pradžių buvo apkarpytas padirbto projekto biudžetas, skirtas naujos Visagino AE statybai vietoje uždarytos Ignalinos. Ant Pietų Korėjos platformos padėtas SGD terminalo "Independence" pagrindas. O vėliau po peiliu buvo pakištas vienas didžiausių tuo metu komercinių bankų Lietuvoje — "Snoras". Tokiu būdu, matyt, jie ženkliai papildė konservatorių "skrynias partijos auksu".

Ir visose šimtmečio aferose mirgėjo Irenos Degutienės vardas. Iš pradžių kaip darbo ir socialinės apsaugos ministrės (1996–2000), vėliau — Seimo pirmininkės 2009–2012 metais. Būtent vadovaujant Degutienei Seimas užfiksavo savotišką "Snoro" bankroto įstatymų peržiūros greičio rekordą. Vos per kelias valandas Finansų ministerijos, kuriai vadovavo dabartinė Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, paruošti įstatymai buvo apsvarstyti ir priimti per tris svarstymus. Jie nenuilstamai dirbo net naktimis. Konservatoriai labai mėgsta "naktines reformas".

Tylenė rekordininkė

Būtent tada Irena Degutienė išgarsėjo visoje šalyje. Jos sūnus verslininkas, neaišku kokio verslininkiško instinkto paskatintas, likus vos kelioms valandoms iki bankroto paskelbimo sugebėjo iš "Snoro" banko atsiimti savo įmonės pinigus. O Degutienės vyrui tą pačią akimirką pavyko sutvarkyti Santariškių klinikų, kuriose jis dirbo vieno filialo vadovu, pinigus. Prasidėjęs skandalas galėjo pasiųsti į teisiamųjų suolą Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, kuri, kaip spėjama, galėjo pasidalinti slapta informacija apie artėjantį "Snoro" bankrotą.

Valdantiesiems konservatoriams šiaip ne taip pavyko nutildyti skandalą. O Generalinėje prokuratūroje, kur atitinkamą prašymą pateikė partijos "Tvarka ir teisingumas" deputatas Petras Gražulis, byla, matyt, buvo "užraukta". Pats Gražulis iki šiol žagsi nuo prisiminimų apie tą politinės karjeros momentą. O dabar Lietuvos generalinė prokuratūra prašo jau dabartinio Seimo panaikinti Seimo nario Gražulio teisinę neliečiamybę.

Tai buvo konservatorių triukas atimti deputato Gražulio, kuris įtariamas prekyba poveikiu, imunitetą. Įdomu, ar jie atims iš jo neliečiamybę, ar ne?

Savų didvyrių nepalieka

Bet grįžkime prie Irenos Degutienės ir senosios konservatorių gvardijos. Į garbės tremtį Europos Parlamente konservatorių jaunimas išsiuntė buvusį ministrą pirmininką Andrių Kubilių ir buvusią gynybos ministrę (2008–2012 m.) Rasą Juknevičienę. Atokiau nuo vidaus piniginių reikalų. O buvusiai Seimo pirmininkei Irenai Degutienei senatvės pensijai buvo paskirta kukli 232 eurų valstybinė pensija. Matyt, už tylą dėl tų "ypatingų nuopelnų" papildant "partijos aukso" atsargas.

Pažymėtina, kad buvęs Seimo pirmininkas (2016–2020 m.) Viktoras Pranckietis taip pat prašė skirti Degutenei skirti valstybinę pensiją. Seimo narys Pranckietis — jau ne "valstietis", o valdantysis liberalas. Iš tiesų politikoje nėra žodžio "išduoti", yra žodis "numatyti". Žiūrėk, galbūt kada nors konservatoriai prisimins, kaip Pranckietis didvyriškai kišo pagalius į ratus tų, kurie jį delegavo į Seimo pirmininko postą. Gal ir jam senatvėje atskils valstybinė pensija.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
valstybinė pensija, Irena Degutienė