JT generalinis sekretorius Antonijus Guterešas

JT generalinis sekretorius paragino JAV išspręsti vizų diplomatams klausimą

(atnaujinta 12:47 2020.02.05)
Rugsėjį JAV neišdavė vizų 18 diplomatų iš Rusijos, norinčių dalyvauti dabartinėje JT Generalinės asamblėjos sesijoje

VILNIUS, vasario 5 — Sputnik. Reikėtų išspręsti klausimą dėl Amerikos vizų išdavimo įvairių šalių diplomatams, ketinantiems dalyvauti JT darbe Niujorke, praneša RIA Novosti su nuoroda į JT generalinį sekretorių Antonijų Guterešą.

Anot jo, nepaprastai svarbu sukurti "sklandžią vizų išdavimo sistemą".

"Yra situacijų, kai dėl nacionalinio saugumo priežasčių gali būti pasiteisinimas dėl kokių nors apribojimų. Tačiau tai, ką mes matome, turėtų būti normalizuota — mums reikia normalių JT veikimo sąlygų, o tai reiškia, kad vizos turi būti išduodamos reguliariai", — pasakė Guterašas.

Rugsėjį JAV neišdavė vizų 18 diplomatų iš Rusijos, norinčių dalyvauti dabartinėje JT Generalinės asamblėjos sesijoje, įskaitant delegacijų narius, dirbančius Pirmajame ir Šeštajame organizacijos komitetuose, kurie atitinkamai spręs nusiginklavimo ir teisinius klausimus.

Rusijos Federacijos nuolatinio atstovo pirmasis pavaduotojas organizacijoje Dmitrijus Polianskis, atsižvelgdamas į tai, JAV vizų politikos pagrindu pasiūlė atidėti Pirmojo komiteto sesijas iš Niujorko į Vieną ar Ženevą.

Be to, JAV taiko diplomatų judėjimo apribojimus kai kuriose valstijose. Visų pirma, liepos viduryje JAV smarkiai apribojo daugiau nei 10 Niujorke gyvenančių Irano diplomatų ir jų šeimų judėjimo laisvę.

Paskutinis toks atvejis fiksuotas, kai kai atsisakyta išduoti vizą Irano užsienio reikalų ministrui Mohammadui Javadui Zarifui po incidento su generolo Kasemo Soleimanio nužudymu. Irano užsienio reikalų ministras norėjo atvykti į JT dalyvauti Saugumo tarybos posėdyje.

JAV, kaip šalis, kurioje yra JT, privalo pateikti vizas visiems JT valstybių narių diplomatams, nors šio įsipareigojimo periodiškai nepaisoma. Anksčiau Zarifas gaudavo Amerikos vizą kelionei į JT, tačiau jo judėjimas JAV buvo griežtai kontroliuojamas.

Tegai:
viza, JAV, JT Generalinė Asamblėja
Dar šia tema
PSO ekspertas: Kinija epidemijos pradžioje nuslėpė koronaviruso atvejus
Pelosi suplėšė Trampo kalbą Kongrese — video
Protestai JAV

Pentagonas išsiuntė į Vašingtono apylinkes 1,6 tūkst kareivių

(atnaujinta 10:19 2020.06.03)
Anot Pentagono atstovo, kariškiai yra parengties būsenoje, tačiau neteikia pagalbos civilinėms institucijoms

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Vašingtono apylinkėse, kur kilo protestai dėl afroamerikiečio Džordžo Floido mirties, buvo dislokuota apie 1,6 tūkst. karių, praneša Reuters, su nuoroda į Pentagono atstovą Jonathan'ą Hoffman'ą.

"Kariai yra dislokuoti sostinės regiono karinėse bazėse, bet ne pačiame Vašingtone", — agentūra citavo Hoffman'ą.

Anot Pentagono atstovo, kariškiai yra parengties būsenoje, tačiau neteikia pagalbos civilinėms institucijoms.

Anksčiau buvo pranešta, kad antradienio vakarą, nepaisydami komendanto valandos, prie Baltųjų rūmų susirinko protestuotojai, skanduojantys įvairius šūkius, įskaitant raginimus atsistatydinti JAV prezidentui Donaldui Trampui.

Pats Baltųjų rūmų vadovas savo "Twitter" paskyroje Vašingtoną pavadino "saugiausia vieta Žemėje". Policijos duomenimis, Amerikos sostinėje dėl pirmadienio nakties riaušių sudegė viena teisėsaugininkų transporto priemonė, sužeisti du teisėsaugos pareigūnai, buvo sulaikyta apie 300 žmonių.

JAV protestai

Riaušės Amerikos miestuose kilo po afrikiečio Džordžo Floido mirties Mineapolyje sulaikymo metu. Internete pasirodė filmuota medžiaga, kuri parodė, kad vyrui buvo uždėti antrankiai, jis pargriautas ant žemės, o vienas iš teisėsaugos pareigūnų jam keliu prispaudė kaklą.

Sulaikytasis kelis kartus pasakė, kad negali kvėpuoti, vėliau nutilo. Jis mirė intensyvios terapijos skyriuje. Oficialios teismo medicinos išvados patvirtina, kad Floidas mirė nuo smaugimo.

Buvo atleisti keturi policininkai, vienas iš jų apkaltintas neatsargiu gyvybės atėmimu. Vašingtone ir kituose šalies miestuose kilus protestams buvo paskelbta komendanto valanda.

Tegai:
protestai, JAV
Dar šia tema
Puškovas paaiškino, kodėl JAV pradėjo "byrėti"
Peskovas pakomentavo riaušes JAV
ES diplomatijos vadovas pakomentavo afroamerikiečio Floyd'o mirtį JAV
JAV policija guminėmis kulkomis šovė į "Sputnik" prodiuserę — video
Vikingų laikų kapvietės likučiai, aptikti remonto metu namuose Norvegijoje

Norvegai savo namuose po grindimis rado vikingų kirvį

(atnaujinta 10:12 2020.06.03)
Archeologų teigimu, šis radinys gali būti datuotas nuo 950 iki 1050 metų, panašu, kad šeima aptiko bronzos ar vikingų amžių kapavietę

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Sutuoktiniai iš Norvegijos, remontuodami savo namą Budės priemiestyje šalies šiaurėje, rado vikingų laikų stiklo karoliuką ir geležinį kirvį, praneša vietos leidinys "The Local".

Manoma, kad radinių amžius siekia tūkstantį metų.

1914 metais pastatyto namo savininkai karantino metu pradėjo remontą nuimdami grindis. Darbo metu jie susidūrė su keistu daiktu.

"Iš pradžių pagalvojome, kad radome ratą iš mažo žaislinio automobilio, — pasidalijo Marianne Christiansen. — Tik vėliau supratome, kas tai buvo".

​Į vietą atvykęs archeologas Martinus Hauglidas paaiškino, kad pora, matyt, aptiko bronzos ar vikingų amžių kapavietę.

"Artefaktai buvo aptikti po akmenimis, kurie savo forma primena piramidę. Tarp įdomių objektų: kirvis, kuris gali būti datuotas nuo 950 iki 1050 m., ir to paties laiko tamsiai mėlyno stiklo karoliukas", — pažymėjo jis.

Jis sakė niekada negirdėjęs, kad tokios kapvietės būtų rastos tiesiai po moderniais namais, nors užsiima kasinėjimais jau beveik 30 metų.

"Jie atliko puikų darbą: nedelsiant pranešė apie radinį, kai tik įtarė, kad tai gali būti kažkas senovinio", — pagyrė archeologas Kristiansenus.

Norvegijoje veikia įstatymas, pagal kurį visi daiktai nuo 16 amžiaus ir senesni būtinai turi būti saugomi.

Karoliukas ir kirvis jau buvo nusiųsti į Trumsės universiteto muziejų, o namuose toliau dirba archeologų komanda.

Tegai:
archeologai, vikingai, Norvegija
Dar šia tema
Archeologai rado bronzos amžiaus kapus, išklotus auksu
Baltijos jūros dugne archeologai atrado Renesanso laikų laivą
Britanijoje aptikti tariamų vampyrų skeletai
Po uragano į Škotijos pakrantę išmestas paslaptingo padaro skeletas
Vezuvijaus rūstybė. Kas iš tikrųjų pražudė Pompėjos gyventojus
Nord Stream-2 statybos, archyvinė nuotrauka

"Nord Stream-2" likimas bus nuspręstas kitą savaitę

(atnaujinta 11:23 2020.06.03)
Didžiausia "Nord Stream-2" problema šiuo metu yra ES dujų direktyva, pagal kurią reikalaujama, kad dujų tiekėja ir dujotiekio savininkė būtų skirtingos įmonės, o nepriklausomas tiekėjas turėtų aprūpinti 50 % pumpuojamo kuro

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. "Gazprom" direktorių valdyba aptars priemones, skirtas reaguoti į Vakarų sankcijas prieš bendrovės projektus, pirmiausia "Nord Stream-2". "Nord Stream-2" jau pateikė ieškinį dėl aštuonių milijardų eurų Europos Sąjungai, kuri neteisėtai atsisakė pašalinti "Nord Stream-2" iš Dujų direktyvos taikymo srities. Kokias dar problemas dar turi išspręsti aukščiausi dujų valdybos vadovai — RIA Novosti medžiagoje.

Be variantų

Nuotolinis direktorių valdybos posėdis numatytas birželio 11 dieną. Darbotvarkėje numatytas klausimas "Vakarų sankcijų įtaka "Gazprom" grupei 2019–2020 metais ir reagavimo priemonės". Kadangi pagrindinis šios politikos rezultatas yra gerai žinomas  — "Nord Stream-2" paleidimo atidėjimas bent metams, daugiausia bus aptartos dujotiekio užbaigimo galimybės.

Siekdama įvykdyti projektą per Rusijos prezidento nustatytą terminą (vėliausiai 2021 metų pirmąjį ketvirtį), bendrovė "Gazprom"  turi kuo greičiau pateikti Danijos energetikos agentūrai (DEA) atnaujintą statybos planą. Direktorių valdyba ketina patvirtinti šį planą.

Akivaizdu, kad nebus užsienio rangovų. Vamzdžiai bus tiesiami "Akademik Čerskij" ir "Fortuna" laivų, kurie dabar yra Vokietijos Mukrano uoste, pagalba.

Praėjusią savaitę Rusijos vamzdžių klojėjai pasikeitė vietomis: "Akademik Čerskij" švartavosi prie trečiosios prieplaukos, kur anksčiau stovėjo "Fortūna". Čia yra sandėliai su vamzdžiais ir kitomis medžiagomis "Nord Stream -2". "Fortūna" savo ruožtu, užėmė "Akademik Čerskij" vietą.

Laivas Akademik Čerskij, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Михаил Голенков

Taigi, "Akademik Čerskij" yra pasirengęs bet kada pradėti krauti vamzdžius. Tačiau vargu ar tai įvyks birželį. Net jei "Gazprom" jau kitą savaitę pateiks atnaujintą darbo planą Danijos energetikos agentūrai, akivaizdu, kad danai neskubės jo svarstyti.

Prisiminkite, kad būtent DEA  iki paskutiniųjų vilkino leidimo tiesti dujotiekį.  Greičiausiai danai vėl atidės svarstymą iki liepos mėnesio, kai Danijos Bornholmo salos rajone prasidės menkių nerštas ir bet kokie jūriniai darbai bus uždrausti dviem mėnesiams.

Panašu, kad "Gazprom" gali tikėtis aiškumo tik rugsėjį. Iki to laiko du tiekimo laivai — "Ivana Sidorenko" ir "Ostap Šeremet" turėtų priartėti prie statybų vietos iš Tolimųjų Rytų. Jie pristatys vamzdžius ir medžiagas.

Šie laivai  gegužės 15 dieną išplaukė iš Vladivostoko ir dabar artėja prie Indijos Kochi uosto, iš kur jie greičiausiai keliaus į Sueco kanalą. Tokiu atveju galima tikėtis, kad jie atplauks į Baltijos jūrą rugpjūčio pradžioje.

Grąžinkit aštuonis milijardus

Didžiausia "Nord Stream-2" problema šiuo metu yra ES dujų direktyva, pagal kurią reikalaujama, kad  dujų tiekėja ir dujotiekio savininkė būtų skirtingos įmonės, o nepriklausomas tiekėjas turėtų aprūpinti 50% pumpuojamo kuro.

T. y., "Gazprom" galės panaudoti tik pusę dujotiekio pajėgumų, o tai bent du kartus padidins projekto atsipirkimo laiką.

Gegužės 15 dieną Vokietijos federalinė tinklų agentūra atsisakė patenkinti "Nord Stream 2 AG" prašymą atleisti dujotiekį nuo šių apribojimų, o gegužės 20 dieną ES Aukščiausiasis teismas Liuksemburge atmetė bendrovės apeliaciją.

Vis dėlto buvo žengtas svarus žingsnis prieš Europos biurokratus. Pasak "Gazprom Export" generalinio direktoriaus patarėjo Andrejaus Konoplianiko, "Nord Stream-2" pateikė ieškinį ES tarptautiniame arbitraže.
Teismo ieškinyje pagrįstai teigiama, kad praėjusių metų ES trečiosios dujų direktyvos pakeitimai pažeidžia Energetikos chartiją dėl investicijų apsaugos, nes atgaline data nuvertina investicijas į projektą. Iš tiesų, priėmus galutinį sprendimą dėl dujotiekio tiesimo, buvo nustatyti nauji apribojimai, specialiai skirti "Nord Stream-2".

Ieškinio suma yra aštuoni milijardai eurų. Tai yra, kiek jie išleido projektui. Kitaip tariant, jei ES neperžiūrės savo pozicijos dėl "Nord Stream-2" ir Dujų direktyvos, Briuselis turės atlyginti "Gazprom" ir jos partneriams visas išlaidas.

Žinoma, tam reikia laimėti bylą. Tačiau "Nord Stream-2" tokia tikimybė yra labai didelė, nes procesas vyks ne Europoje, o tarptautiniame Toronto teisme.

"Toronto pasirinkimas silpnina neigiamos nuomonės dėl "Nord Stream-2" ir Rusijos dujų poveikį arbitražo teismui ir leidžia teisėjams tikėtis būtino neutralumo, kuris skiria tarptautinius teismus nuo nacionalinės jurisdikcijos teismų", — pažymi Andrejus Konoplianik straipsnyje, paskelbtame laikraštyje "Vedomosti".

Žinoma, "Nord Stream-2" bus baigtas bet kokiu atveju. "Teisinė statybų leidimų išdavimo sistema skiriasi nuo ES dujotiekių eksploatavimo taisyklių", — RIA Novosti sakė "Nord Stream 2 AG" spaudos tarnyba. T. y., Laukdama Toronte esančių teisėjų verdikto, "Gazprom" gali saugiai nutiesti vamzdžius.

Naujos grėsmės

Po to, kai Šveicarijos "Allseas" pasitraukė iš projekto dėl amerikiečių sankcijų, JAV ir jų draugai iš Europos ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" sustojo amžiams.

Tačiau kai "Akademik Čerskij" atplaukė į Mukraną, "Nord Stream-2" priešininkai pradėjo kalbėti apie naujų sankcijų poreikį. JAV senatoriai Ted Cruz ir Djinn Shahin rengiasi pristatyti dar vieną įstatymo projektą Kongresui, kad galutinai palaidotų projektą, praėjusią savaitę pranešė "Reuters". Krusas gegužę perspėjo, kad bet kokie statybose dalyvaujantys laivai bus baudžiami.

Be to, pasak vokiečių laikraščio "Handelsblatt", Vašingtonas ketina įvesti sankcijas už bendradarbiavimą su "Gazprom" įmonėms, užsiimančioms giliavandenių vamzdynų priežiūra, taip pat rusiškų dujų pirkėjams.

Šias grėsmes ir galimybes jas apeiti kitą savaitę taip pat svarstys "Gazprom" direktorių valdyba. Vienas iš žingsnių siekiant sumažinti riziką jau žinomas — "Akademik Čerskij" buvo perduotas iš "Gazpromflot" mažai žinomam Samaros šiluminės energijos turto fondui (STIF), kuriam amerikiečiai negali daryti jokios įtakos.

Sankcijos "Nord Stream-2" investuotojams — "Engie", OMV, "Shell", "Uniper", "Wintershall" — yra mažai tikėtinos ir beprasmės. Viena vertus, projektas buvo beveik visiškai finansuotas: iki gegužės pradžios "Uniper" iš 950 pervedė 700 milijonų eurų, mėnesio pabaigoje "Wintershall" įvykdė visus savo įsipareigojimus.

Kita vertus, sankcijos didelėms Europos bendrovėms smarkiai pablogins ir be to įtemptus Vašingtono santykius su Senuoju pasauliu. Donaldas Trampas greičiausiai neišdrįs.

Tiesą sakant, vieninteliai Kruzo ir Shakhino šansai įgyvendinti naujas sankcijas yra jų įtraukimas į gynybos biudžeto įstatymą, kaip ir pernai. Todėl "Gazprom" gyvybiškai svarbu pabaigti statybas iki sausio mėnesio.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Gazprom, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijoje iškritikavo naujas sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Ukraina su JAV aptaria priemones prieš "Nord Stream-2"
Trampas priskyrė sau sankcijų "Nord Stream-2" idėją