Nord Stream-2 statybos, archyvinė nuotrauka

Vokietijoje iškritikavo naujas sankcijas prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 16:20 2020.02.05)
Korporacijos "Fitch Ratings" skyriaus vadovas Dmitrijus Marinčenko neatmetė, kad žinios apie naujas sankcijas gali būti spekuliacijos

VILNIUS, vasario 5 — Sputnik. Vokietijos užsienio reikalų ministerija, komentuodama informaciją apie galimas naujas JAV sankcijas prieš dujotiekio projektą "Nord Stream-2", pareiškė, kad Berlynas atmeta bet kokius eksteritorialius apribojimus.

Anksčiau Vokietijos verslo laikraštis "Handelsblatt" pranešė, kad JAV gali įvesti naujas sankcijas projektui, jei Rusija bandys užbaigti dujotiekio tiesimą. Naujos sankcijos gali būti priimtos jau vasario arba kovo mėnesį, jų taikiniais gali tapti investuotojai arba įmonės, kurios dujotiekiu gaus rusiškas dujas.

"Vokietijos URM neužsiima spekuliacijomis. Vyriausybė palaiko ryšius su Amerikos partneriais visais svarbiais dvišaliais ir tarptautiniais klausimais. Vyriausybės pozicija yra gerai žinoma — ji iš principo atmeta bet kokias  sankcijų formas", — komentavo laikraštį agentūra RIA Novosti.

Savo ruožtu Vokietijos energetikos ministerijoje pridūrė, kad įstaiga stebi įvykių raidą JAV, tačiau jų nekomentuoja.

JAV senate nėra įsitikinimo naujų sankcijų įvedimu. Tokį požiūrį išreiškė RIA Novosti demokratų senatorius, Užsienio reikalų komiteto narys Benas Kardinas. Jo kolega Krisas Kunsas pažymėjo, kad JAV senatas didžiąja dalimi priešinasi "Nord Stream-2" dujotiekiui, tačiau administracija nustatys konkrečių sankcijų įvedimą.

Kaip RIA Novosti paaiškino korporacijos "Fitch Ratings" skyriaus vadovas Dmitrijus Marinčenko, galimos papildomos JAV sankcijos negalės užkirsti kelio dujotiekio užbaigimui, tačiau gali padaryti nebeįmanomą tolesnį jo funkcionavimą. Jis taip pat neatmetė, kad žinios apie naujas sankcijas gali būti spekuliacijos, ypač atsižvelgiant į tai, kad Rusijai ir Ukrainai sudarius tranzito sutartį, JAV turi mažiau argumentų sugriežtinti sankcijų Rusijai režimą.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

Dujotiekio tiesimui aktyviai priešinasi Ukraina, kuri baiminasi, jog praras pajamas iš Rusijos dujų tranzito, nemažai Europos šalių, įskaitant Lenkiją, Latviją ir Lietuvą, taip pat JAV, kurios siekia eksportuoti į Europą savo suskystintas gamtines dujas.

Dujotiekį daugiausia remia Vokietija ir Austrija, kurios mano, kad projektas sustiprins Europos energetinį saugumą. Berlynas ir Viena taip pat atkreipia dėmesį į Rusijos, kaip tiekėjos, patikimumą. Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra tik komercinis projektas.

JAV prezidentas Donaldas Trampas gruodžio 20 dieną patvirtino gynybos biudžetą 2020 metams, kuriame numatytos sankcijos "Nord Stream-2" ir "Turkish Stream" projektams. Vašingtonas reikalavo, kad rangovai nutrauktų statybas.

Iš įmonių, kurios dalyvavo šiose statybose, JAV pareikalavo nedelsiant nutraukti darbą. Šveicarijos kompanija "Allseas" nedelsdama sustabdė savo dalyvavimą projekte.

Anot Rusijos prezidento Vladimiro Putino, dujotiekio tiesimo ir paleidimo darbai turėtų būti baigti iki 2020 metų pabaigos arba iki kitų metų pirmojo ketvirčio. Jis pabrėžė, kad Maskva galės savarankiškai nutiesti dujotiekį, nepritraukdama užsienio partnerių, vienintelis klausimas yra laikas.

Tegai:
Nord Stream-2, Rusija, sankcijos, Vokietija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (366)
Dar šia tema
Vokietijos verslo sąjungos vadovas mano, kad reikalingas suartėjimas su Rusija
JAV pakomentavo Rusijos dujų tranzitą per Ukrainą
Ekspertas: jokios JAV gudrybės neapsaugos Ukrainos kaip tranzitinės šalies statuso
Gitanas Nausėda

Nausėda kviečia ES lyderius įvertinti situaciją Baltarusijoje

(atnaujinta 17:37 2020.08.10)
Jo teigimu, nepavykus Baltarusijoje užtikrinti saugių, laisvų ir sąžiningų rinkimų, įvykusieji negali būti vertintini kaip demokratiški ir skaidrūs

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda palaikė Lenkijos premjero Mateušo Maroveckio kreipimąsi į aukščiausių ES institucijų — Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos — lyderius Ursulą von der Leyen ir Charlesą Michelį, raginant ES skirti atitinkamą dėmesį nerimą keliančiai padėčiai Baltarusijoje ir palaikyti Baltarusijos žmonių lūkesčius ir viltis, praneša Prezidentūra.

"Šiame etape būtina tarptautinės bendruomenės, ES parama Baltarusijos žmonėms, siekiantiems permainų savo šalyje. Remiu Lenkijos Premjero Mateuszo Morawieckio siūlymą surengti neeilinį ES viršūnių susitikimą dėl situacijos Baltarusijoje. Baltarusijos piliečių siekiai nusipelno tinkamo ES ir Vakarų sostinių dėmesio", — teigė Nausėda.

Pabrėžiama, kad naktį, iš rugpjūčio 9 į 10 dieną, Lietuvos ir Lenkijos vadovai kreipėsi į Baltarusijos valdžią, ragindami masinių protestų akivaizdoje laikytis demokratinių standartų, gerbti žmogaus ir piliečių teises, susilaikyti nuo jėgos panaudojimo.

Tačiau iš sekmadienio į pirmadienį, naktį, paskelbus preliminarius Baltarusijos Prezidento rinkimų rezultatus, nuaidėjo protestų ir susirėmimų su policija banga. Pažymima, kad tūkstančiai protestuotojų suimti ir dešimtys sužeisti.

Nausėdos teigimu, nepavykus Baltarusijoje užtikrinti saugių, laisvų ir sąžiningų rinkimų, įvykusieji negali būti vertintini kaip demokratiški ir skaidrūs.

"Rinkimuose nebuvo gerbiamos piliečių teisės, žodžio ir saviraiškos laisvės. Raginu Baltarusijos valdžią paleisti visus taikius protestuotojus, žurnalistus, pilietinės visuomenės atstovus, sulaikytus rinkimų metu, ir drauge su Lenkijos lyderiais kreipiuosi į ES institucijų vadovus, ragindamas aukščiausiu lygiu reaguoti į padėtį Baltarusijoje", — pabrėžė Prezidentas.

Tegai:
rinkimai, Baltarusija, ES, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Lietuvos URM išreiškė požiūrį į Baltarusijos prezidento rinkimus
Baltijos šalys ir Lenkija paragino ištirti rinkimus Baltarusijoje
Balsų skaičiavimas Baltarusijos prezidento rinkimuose

Baltijos šalys ir Lenkija paragino ištirti rinkimus Baltarusijoje

(atnaujinta 15:16 2020.08.10)
Baltijos šalių ir Lenkijos politikai mano, kad Europos Sąjungos vadovybė turėtų atkreipti dėmesį į Baltarusijoje įvykusius įvykius ir, galbūt, įvesti sankcijas

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Baltijos šalių ir Lenkijos politikai pateikė savo vertinimą dėl praėjusių rinkimų Baltarusijoje, po kurių įvyko protestas.

Lietuvos URM reakcija

Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje pareiškė, kad rinkimai neatitiko Baltarusijos tarptautinių įsipareigojimų ir visuotinai pripažintų demokratinių standartų bei nebuvo laisvi ir sąžiningi.

Kaip pabrėžė užsienio reikalų ministerijoje, kad "perteklinės jėgos panaudojimas prieš taikius demonstrantus yra griežtai smerktinas ir nepriimtinas". Be to, Lietuvoje pasipiktinę dėl to, kad tarptautiniams ir nepriklausomiems rinkimų stebėtojams nebuvo leista dirbti, o Baltijos šalies raginimai surengti "skaidrią rinkimų aplinką" tariamai buvo ignoruojami.

Taip pat URM pažymėjo, kad branduolinio kuro pakrovimas į Astravo atominės elektrinės pirmąjį reaktorių įvyko prieš pat prezidento rinkimus, o tai rodo, kad elektrinės paleidimo procesas buvo projektuojamas pagal rinkimų tvarkaraštį, o ne pagal saugumo reikalavimų įgyvendinimą.

Lietuvos Seimo narių reakcija

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Žygimantas Pavilionis socialiniame tinkle Facebook teigė, kad dabartinio Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos pasitraukimas po viso to, kas įvyko, yra tik laiko klausimas.

Anot Pavilionio, Lietuvos žurnalistai turėtų pabandyti gauti "tikrą informaciją" apie tai, kas vyksta kaimyninėje šalyje. Antra, būtina aukščiausiu lygiu pasitarti su visais sąjungininkais Vakaruose. Trečia, pasak seimo nario, reikėtų nedelsiant vykti į Minską su "geriausiais sąjungininkais Vakaruose" ir reikalauti "tuoj pat nutraukti smurtą".

Tuo tarpu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Laurynas Kasčiūnas savo Facebook puslapyje parašė, kad greičiausiai prievartos naudojimas įvairiu mastu nesiliaus ir artimiausiomis dienomis ar savaitėmis. Nebuvo ir nėra jokio dialogo su visuomene.

"Asmenys, kurie įsivėlė į rinkimų klastojimo organizavimą ir represijas turi sulaukti individualių sankcijų (kuo platesnis ratas), tiek turime svarstyti galimybę įvesti atitinkamas ekonomines sankcijas bendrovėms ir asmenims, kuriais remiasi režimas. Visa tai turi vykti Europos Sąjungos bendru sutarimu", — tvirtina Kasčiūnas.

buvusi finansų ministrė, Seimo narė Ingrida Šimonytė Facebook pažymėjo, kad yra nemažai požymių, rodančių, kad daugelis protestuotojų tikrai neturi ko prarasti "išskyrus savo grandines".

"[Dabartinis Baltarusijos prezidentas Aleksandras] Lukašenka vagia ateitį iš Baltarusijos jaunimo. <...> Gaila, kad sunku tikėtis, jog kažkas persijungs ir jėgos struktūrų galvose, bet tai labiausiai priklausys nuo žmonių skaičiaus", — teigė Šimonytė.

Latvijos reakcija

Latvijos prezidentas Egilis Levitas paragino Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) ištirti Baltarusijos prezidento rinkimų kampaniją. Apie tai pranešė prezidento administracijos spaudos tarnyba.

"Kviečiu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją ir kitas kompetentingas tarptautines organizacijas, konsultuojantis su visomis suinteresuotomis šalimis, ištirti neseniai vykusį rinkimų procesą — priešrinkiminę kampaniją, rinkimų rezultatus, balsavimo rezultatų apibrėžimą ir įvykius po to", — teigė Latvijos vadovas.

Pasak Levito, Baltarusijos valdžia privalo išlaisvinti per šiuos rinkimus sulaikytus asmenis ir gerbti visas žmogaus bei pilietines teises ir laisves, įskaitant žodžio, spaudos, susirinkimų ir asociacijų laisvę.

Lenkijos reakcija

Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Maroveckis paragino surengti neeilinį ES viršūnių susitikimą dėl padėties Baltarusijoje, susijusios su jėgos panaudojimų prieš respublikos piliečius.

Lenkijos vyriausybės pranešime teigiama, kad Lenkija yra atsakinga už savo artimiausius kaimynus. Todėl premjeras Mateušas Maroveckis laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'ui Micheliui ir Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen paragino sušaukti neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą dėl įvykių Baltarusijoje.

Rinkimai ir riaušės Baltarusijoje

Baltarusijos prezidento rinkimai vyko sekmadienį. Preliminariais duomenimis, Lukašenka surinko 80,23 proc. balsų.

Antroje vietoje su aštuoniais procentais balsų Svetlana Tichanovskaja. Tuo tarpu Svetlanos Tikhanovskajos būstinė teigė nepripažįstanti CRK rezultatų, pažymėdama, nes visų respublikos regionų rinkimų apylinkių duomenys parodė, kad jai skirta 70–80 proc.

Vakar, pasibaigus balsavimui, Minske ir kituose dideliuose miestuose prasidėjo masiniai nesankcionuoti protestai. Protestuotojai Baltarusijos sostinės centre iš šiukšlių dėžių statė barikadas. Policija panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir svaiginančias granatas bei išstūmė protestuotojus iš miesto centro. Vykdant veiksmus yra aukų, keli žmonės išvežti į ligoninę.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, prezidento rinkimai, Lenkija, Baltijos šalys, Baltarusija