Karakorumo kalnas

Karakorumo paslaptis. Kas vyksta aukščiausioje kalnuotoje pasaulio šalyje

(atnaujinta 14:52 2020.02.09)
Karakorumo kalvagūbriai užima Pakistano, Indijos ir Kinijos sienas, prasiskverbdami į Afganistaną ir Tadžikistaną. Tai yra aukščiausia kalnuota Vidurinės Azijos teritorija

VILNIUS, vasario 9 — Sputnik.  Vienintelė vieta planetoje, kuriai įtakos nepadarė globalinis atšilimas — Karakorumo kalnagūbris aukštumoje Azijoje. Čia ledynai, skirtingai nuo visų kitų Žemėje, nemažėja, o auga. Mokslininkai kalba apie unikalų geografinių ir oro sąlygų derinį. Kas laukia Karakorumo ateityje — RIA Novosti medžiagoje.

Didžiuliai ledynai suglumino mokslininkus

Karakorumo kalvagūbriai užima Pakistano, Indijos ir Kinijos sienas, prasiskverbdami į Afganistaną ir Tadžikistaną. Tai yra aukščiausia kalnuota Vidurinės Azijos teritorija.

Šviesiojo Kristaus Prisikėlimo bažnyčia Kryme
© Sputnik / Александр Андреев

Čia nuolat vyksta seisminiai sukrėtimai, žemės drebėjimai, katastrofiškos lavinos, nuošliaužos.

13 700 Karakorumo ledynų yra 30 procentų visos aukštumos Azijos ledo. Šios vietovės neįprastumas atkreipė dėmesį XX amžiaus pradžioje. Tyrėjai atkreipė dėmesį į staigų, greitą ledynų progresą. Vieni juos laikė cikliškais, kiti — atsitiktiniais. Vieni įtarė ryšį su katastrofiškais upių potvyniais, kuriuos sukėlė ledyninių ežerų proveržiai. Tais metais ledynai buvo tiriami tik lauko sąlygomis.

Praėjusio dešimtmečio duomenys rodo, kad nors dėl planetos atšilimo visi planetos ledynai pradėjo tirpti, Karakoramo ledynas išliko stabilus arba net šiek tiek paaugo. 2005 metais Kanados tyrinėtojas Kennethas Hewittas tai pavadino anomalija.

Ледники Каракорум
© Nature Geoscience
Karakorumo ledynai yra Vidurinėje Azijoje. Tai yra aukščiausias kalnas po Himalajų pasaulyje

Daugelis buvo skeptiški. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) 2007 metais ataskaita, kurioje užklupta erzinanti klaida pripylėžibalo į ugnį. Buvo teigiama, kad Himalajų ledynai išnyks iki 2035 metų. Tačiau paaiškėjo, kad data buvo iškraipyta nepatikimo šaltinio. Tiesą sakant, tai buvo apie 2350 metai.

Anomalija po padidinamuoju stiklu

Karakorumo ledyną pradėjo aktyviai tyrinėti. Palydovinių stebėjimų ir archyvinių vaizdų analizės dėka buvo galima atskleisti jų neįprasto elgesio paslaptis.

Svarbiausias ledyno parametras — masės balanso pokytis. Aukštumoje jis auga dėl sniego, pamažu virsiančio ledu. Pagal savo svorį jis slenka žemyn šlaitu ir tirpsta, užgriūdamas upes ir ežerus. Jei ledynas auga greičiau nei ištirpsta, masės balansas yra teigiamas. Jei priešingai, tai neigiamas.

Prancūzijos mokslininkai, palyginę 2000–2008 metų vaizdus, parodė, kad Karakorumo ledynai šiek tiek padidino savo masę: 0,11 metro per metus vandens ekvivalente. Tai yra, masės balansas, kuris yra teigiamas.

Экологическая ситуация в Клайпеде
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Visi planetos ledynai, išskyrus Antarkties ir Grenlandijos ledynus, per metus nuo 1961 iki 2016 metų prarado apie 500 kilogramų kvadratiniam metrui. O centrinė Karakorumo dalis priaugo po 120 kilogramų. Tokius duomenis cituoja Šveicarijos, Nyderlandų ir JK mokslininkai sausio 6 dieną paskelbtoje apžvalgoje.

Iš tikrųjų teigiamas masės balansas stebimas tik rytinėje Karakorumo dalyje ir kalnuotosios Kunluno šalies vakaruose. Ten ledynai slenka pastoviu greičiu ar net greičiau nei anksčiau. Likusioje aukštumos Azijoje jų greitis mažėja.

Pateikta daug hipotezių dėl Karakorumo anomalijos. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje buvo pasiūlyta, kad vasarą virš šių kalnų ir Vakarų Pamyrę susidarytų šalto oro sūkurys, sukuriantis šaldytuvo efektą ir silpninantis musonus.

Kitas galimas paaiškinimas yra sniegingos XX amžiaus žiemos, ypač nuo 1960 metų. Taip yra dėl padidėjusios drėgmės, kurią savo ruožtu sukėlė drėgni orai šiaurės vakarų Kinijoje.

Karakorumo ledynų specifika yra beveik trečdalis padengta iki pusantro metro storio uolienų fragmentais. Tai labai trukdo tyrimams.

Nuotraukose jie gali būti klaidingai susieti su įprastu žemės paviršiumi, sunku nubrėžti formą ir apskaičiuoti ledyno plotą, todėl reikia fiksuoti pokyčius. Sunku atlikti tyrimus lauko sąlygomis ir montuoti įrangą. Nuolaužos, kai kurių mokslininkų teigimu, taip pat sulaiko saulės šilumą ir neleidžia tirpti.

Unikalių ledynų likimas

Vis dar neaišku, kodėl ledynų greitis Karakorume yra padidėjęs. Mokslininkai nurodo unikalią geografinę vietą ir ypatingas klimato sąlygas. Tokie Alpių ledynai dažnai praranda stabilumą dėl temperatūros svyravimų jų bazėje, vandens slėgio ar šių veiksnių derinio.

Yra duomenų, kad ledynų susibūrimai Karakorame tapo dažnesni. Tai sutampa su šiltėjančia atmosfera ir padidėjusia drėgme. Frankas Paulas iš Ciuricho universiteto (Šveicarija) anksčiau nusprendė aptikti ledyninio keršto pėdsakų. Ištyręs istorinius žemėlapius ir ataskaitas, septintojo dešimtmečio palydovinius vaizdus, jis nustatė, kad ledyno greitis čia stebimas mažiausiai du šimtus metų. Tai reiškia, kad anomalijos istorija yra daug ilgesnė, nei buvo manoma.

Окончание ледника Шишпер в мае 2019 года имеет четкие признаки свежего продвижения, аномалия Каракорума
© Nature Research
Šišporo ledynas 2019 metų gegužę. Karakorumo anomalija

Karakorumo ledynai yra svarbus vietinių upių, ežerų šaltinis. Milijonų žmonių gyvenimas regione priklauso nuo to. Ledynai ypač svarbūs sausrų metu. Tačiau kiek laiko truks anomalija priešinantis globaliam atšilimui? Palyginę 1861–2100 metų klimatą apibūdinančius modelius, amerikiečių tyrinėtojai parodė, kad Karakorumo sezoninis ciklas skiriasi nuo likusios Vidurinės Azijos: žiemą ten kaupiasi ledynai, o pavasarį ir vasarą, prasidėjus musoniniams orams, jie neištirpsta dėl šalčio. Tai tęsis iki amžiaus pabaigos.

Tegai:
Afganistanas, Kinija, Indija, Pakistanas, mokslo tyrimai, kalnai
Dar šia tema
Mirtina injekcija. Gydytojai, tapę serijiniais maniakais
Moksleivis — smaugikas: jauniausio TSRS maniako istorija
Įvažiavimas į Baltarusiją

Baltarusijos į ES šalis negali patekti šimtai sunkvežimių

(atnaujinta 14:37 2020.10.01)
Lenkijos kryptimi eismas laisvas. Taip pat pabrėžiama, kad link Ukrainos susidarė nedidelė spūstis

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Iš Baltarusijos į ES šalis bando išvykti daugiau kaip 460 sunkvežimių, apie tai pranešė Baltarusijos valstybės sienos komitetas.

Didesnė spūstis pastebėta Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje. 12:00 valandos duomenimis, eilėje laukia daugiau nei 360 sunkvežimių. "Kamennyj Log" kontroles punkte laukia 110 sunkvežimių, "Privalkoje" — 150. "Beniakonių" ir "Kotlovkos" kontrolės punktuose stovi atitinkamai 61 ir 40 sunkvežimių.

Eilės taip pat susiformavo prie Baltarusijos ir Latvijos sienos. Dviejuose postuose yra daugiau kaip šimtas sunkvežimių. Lenkijos kryptimi keliai laisvi.

Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje taip pat yra nedidelis kamštis. Vienintelė vieta, kurioje prisikaupė sunkvežimių, yra "Novaja Guta" patikros punktas, kuriame stovi 30 sunkvežimių.

Tegai:
pasienio kontrolės punktas, Lenkija, Lietuva, Baltarusija
Dar šia tema
Lietuvos ir Ukrainos susisiekimo ministrai aptarė bendradarbiavimą transporto srityje
Baltarusiams, gavusiems leidimą gyventi Lietuvoje, COVID-19 tyrimas nebeprivalomas
Lietuva nežino, ką Baltarusija įtraukė į sankcijų sąrašą
Angela Merkel

Navalnas papasakojo apie susitikimo su Merkel įspūdžius

(atnaujinta 13:52 2020.10.01)
Rusijos tinklaraštininko Aleksejaus Navalno teigimu, Vokietijos kanclerė Angela Merkel apie su juo susijusį įvykį žino daugiau nei jis pats

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Aleksejus Navalnas, interviu Vokietijos savaitraščiui "Spiegel" komentuodamas Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vizitą į ligoninę, teigė, kad ji apie su juo susijusį įvykį žino daugiau nei pats jis.

"Durys atsidarė, įėjo mano gydytojas ir Merkel. Tai buvo privatus susitikimas, šeimos rate dalyvavo mano žmona Julija ir mano sūnus Zacharas. Aš negaliu jums nieko pasakyti apie detales, bet mes nieko neaptarėme, kas slapta ar sensacinga. Vizitas buvo gestas. Mane nustebino, kaip gerai ji žino Rusiją ir mano atvejį. Ji žino kai kurias detales geriau už mane. Ji tikrai giliai supranta, kas vyksta Rusijoje. Ir kai su ja kalbiesi, supranti, kodėl ji taip ilgai buvo valdžios viršūnėje Vokietijoje. Aš jai padėkojau už jos rūpestingumą, ir ji pasakė: "Aš padariau tik tai, kas buvo mano pareiga", — sakė Navalnas.

Aleksejus Navalnas sunegalavo rugpjūčio 20 dieną lėktuve, skridusiame iš Tomsko į Maskvą. Lėktuvas skubiai nusileido Omske, o tinklaraštininkas buvo išvežtas į ligoninę. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių labai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas buvo nugabentas į Berlyno "Šaritė" kliniką. Po kelių dienų Vokietijos valdžia paskelbė, kad jis esą buvo apsinuodijęs "Novičiok" grupės medžiaga. Vokietijos vyriausybė taip pat pranešė, kad šias išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, o Berlyno prašymu Cheminio ginklo draudimo organizacija atlieka dar vieną tyrimą.

Maskva išsiuntė Berlyno laboratorijai prašymą pateikti išsamesnės informacijos apie analizės rezultatus, tačiau atsakymo nebuvo. Tuo tarpu prokuratūra ir policija pradėjo tyrimą tą dieną, kai Navalnas buvo paguldytas į ligoninę.

Kita vertus, vienas iš "Novičiok" kūrėjų Leonidas Rinkas išreiškė abejonę, kad tinklaraštininkas buvo apnuodytas būtent šia medžiaga — anot jo, Navalnas neturėjo atitinkamų simptomų. Be to, yra žinoma, kad Vokietijos žvalgybos tarnyba BND turėjo prieigą prie "Novičiok" nuo 1990-ųjų, jį tyrė apie 20 Vakarų valstybių, o Rusija 1992 metais sustabdė plėtrą cheminio ginklo srityje ir 2017 metais sunaikino tokių medžiagų atsargas, tai patvirtino ir Cheminio ginklo draudimo organizacija.

Tegai:
Rusija, Angela Merkel, Aleksejus Navalnas
Dar šia tema
"Spiegel": Merkel slapta aplankė Navalną "Šaritė" klinikoje
Merkel Navalno situaciją pavadino tarptautine problema
Gydytojas

SAM pateikė rekomendacijas gydymo įstaigoms dėl apsaugos priemonių rezervo kaupimo

(atnaujinta 14:50 2020.10.01)
Ketvirtadienio duomenimis, Lietuvoje patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius siekia 4784, 92 žmonės mirė

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją šalyje ir padidėjusią riziką medicinos darbuotojams užsikrėsti COVID-19 infekcija, paskelbtos rekomendacijas gydymo įstaigoms dėl apsaugos priemonių rezervo kaupimo, rašo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Tam, kad gydymo įstaigos dirbtų nepertraukiamai, rekomenduojama sukaupti ir laikyti apsaugos priemonių atsargas ne trumpesniam kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpiui. Ne mažiau kaip 20 proc. mėnesinio apsaugos priemonių poreikio savo pavaldumo gydymo įstaigoms rekomenduojama kaupti ir savivaldybėms.

Taip pat rekomendacijose pateikti per mėnesį sunaudojamų apsaugos priemonių vidurkiai vienai stacionaro lovai ir vienam ambulatorines paslaugas teikiančios gydymo įstaigos darbuotojui.

Ministerijoje priminta, kad įstatymai įpareigoja darbdavį užtikrinti darbuotojų aprūpinimą apsaugos priemonėmis ir nustatyti jų naudojimo tvarką.

Iš viso Lietuvoje patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius siekia 4784, 92 žmonės mirė. Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 91 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejis.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuviai išgelbėjo turizmo sezoną Latvijoje
Estijos URM vadovas paragino atkurti "Baltijos burbulą"
Vienam iš "Lietuvos geležinkelių" konduktorių nustatytas koronavirusas