Lavrovas įvertino "Brexit" pasekmes Europos Sąjungai
(atnaujinta 11:22 2020.02.10)
Rusijos URM vadovo teigimu, Britanija, net būdama Europos Sąjungos narė, visada laikėsi atskirai ir visada stengėsi žaisti savo žaidimą
VILNIUS, vasario 10 — Sputnik. Vargu ar Europos Sąjunga smarkiai nukentės dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš sąjungos, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas interviu leidiniui "Rossijskaja gazeta".
Didžioji Britanija pasitraukė iš Europos Sąjungos sausio 31 dieną 23:00 (Vasario 1 dieną 1:00 Lietuvos laiku) ir užbaigė pusketvirto metų trunkantį procesą. Po "Brexit" prasideda pereinamasis laikotarpis, kurio metu Londonas turės susitarti su kitomis šalimis dėl bendradarbiavimo formatų visose srityse.
"Britai Europos Sąjungoje visada laikėsi atskirai ir visada stengėsi žaisti savo žaidimą — tai taip pat faktas. Jie gavo ekonominę ir komercinę naudą, tačiau politiškai laikėsi atstumo ir stengėsi prastumti savo interesus Europos Sąjungoje ir Vašingtono interesus (čia nėra ko slėpti). Todėl ne šiaip sau jie nedalyvavo daugelyje procesų, vykusių ES. Šis atskiras kelias buvo matomas net tada, kai Didžioji Britanija buvo Europos Sąjungos narė. Todėl nemanau, kad ES smarkiai nukentės nuo "Brexit", — pasakė Lavrovas.
"Jei tai padės jai (ES — Sputnik) tapti vientisesniu susivienijimu, stiprinti savo nepriklausomybę bei savarankiškumą ne rusofobijos pagrindu (Londonas vaidino reikšmingą vaidmenį, kad taip ir būtų), mes tik pasidžiaugsime tokia tendencija", — pažymėjo ministras.
Maskvos ir Londono santykiai per pastaruosius kelerius metus pablogėjo dėl vadinamosios Skripalių bylos. Anglijos mieste Solsberyje 2018 metų kovo 4 dieną, anot Didžiosios Britanijos valdžios teiginių, buvo apnuodyti buvęs GRU karininkas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija, tai išprovokavo didelį tarptautinį skandalą. Londonas mano, kad Rusijos valstybė dalyvavo Skripalių apnuodijime A234 medžiaga, Maskva tai kategoriškai neigia. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas 2018 metų gegužę pareiškė, kad Skripalių byla byra mūsų akyse dėl to, kad trūksta kokių nors Rusijos kaltės įrodymų. Britanijos pusė nepateikė jokių dokumentų apie tyrimą ir neleido Skripaliams bendrauti su žiniasklaida.
Tegai:
Kol mirtis mus išskirs: paaiškėjo paskutinis princo Filipo noras
(atnaujinta 21:33 2021.04.12)
Nujausdamas savo išėjimą, 99 metų Edinburgo hercogas pasikvietė savo pirmagimį princą Čarlzą ir kreipėsi į jį su labai asmenišku prašymuVILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Mirusysis Didžiosios Britanijos karalienės vyras princas Filipas nujautė savo mirtį: mirties patale jis išsakė savo paskutinį norą sūnui Čarlzui.
©
REUTERS / Pool / Oli Scarff
Keletą mėnesių princas Filipas bandė kovoti už savo gyvybę. Hercogas persirgo COVID-19, po to jam buvo atlikta sudėtinga širdies operacija, mėnesį jis praleido ligoninėje. Tuo metu jį aplankė sūnus Čarlzas, kuris su ašaromis išėjo iš ligoninės. Balandžio 9 dieną Jos Didenybės vyras mirė, o Didžiojoje Britanijoje buvo paskelbtas nacionalinis gedulas.
Dabar paaiškėjo tėvo ir sūnaus susitikimo detalės: per atvirą pokalbį princas Filipas išsakė savo paskutinį norą princui Čarlzui.
Anot artimų šaltinių, hercogas paprašė įpėdinio pasirūpinti jo gyvenimo meile — Elžbieta II, kai jo nebebus šalia. Tokiu būdu jis priminė sūnui, kad netrukus jam teks prisiimti atsakomybę už visą šeimą.
Kaip pranešė leidinys "The Sun", karalienės vyras svajojo palikti gyvenimą namuose, artimųjų rate. Taip ir atsitiko: hercogas tyliai mirė savo miegamajame, o žmona buvo su juo iki paskutinio atodūsio, prisimindama jų begalinės meilės istoriją.
"National Interest" įvertino karo tarp Rusijos ir Ukrainos tikimybę
(atnaujinta 18:54 2021.04.12)
Konfliktas Donbase tęsiasi septynerius metus, aukomis tapo apie 13 tūkst. žmonių. Padėtis paaštrėjo šių metų vasarį, Savarankiškai pasiskelbusios respublikos mano, kad Kijevas rengia plataus masto puolimą, traukdamas naujus karius į kontaktinę linijąVILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Žurnalo "National Interest" apžvalgininkas Markas Episkoposas paaiškino, kodėl Rusijai ir Ukrainai yra nuostolinga smogti pirmomis karo Donbase atveju.
Kaip pabrėžė žurnalistas, šiandien nėra jokių objektyvių ženklų, rodančių, kad Rusija planuoja siųsti karius į šį regioną, nes tokiu būdu ji pažeistų Minsko susitarimus ir jai taip pat grėstų naujos sankcijos ir "karinės pasekmės". Todėl, pasak Episkoposo, Rusijos karių judėjimas turėtų būti suvokiamas tik kaip signalas apie Maskvos pasirengimą reaguoti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių puolimą Ukrainos rytuose.
Kijevas mąsto maždaug ta pačia kryptimi, mano straipsnio autorius. Jei Ukraina panorės jėga išspręsti konfliktą savarankiškai nepriklausomomis paskelbusiose respublikose, ji rizikuoja likti be JAV ir Europos paramos. Šiuo atveju Kijevo valdžia pakartos strategines Tbilisio klaidas, dėl kurių 2008 metais kilo ginkluotas konfliktas Pietų Osetijoje.
Taigi, jei viena iš šalių pirma pradės karą, jis atsidurs nepalankioje padėtyje: nepaisant dabartinio eskalavimo, geopolitiniai Maskvos ir Kijevo skaičiavimai nepasikeitė, padarė išvadą ekspertas.
Padėtis Ukrainos rytuose
Konfliktas Donbase tęsiasi septynerius metus, aukomis tapo apie 13 tūkst. žmonių. Konflikto sureguliavimo klausimas aptariamas kontaktinės grupės susitikimuose Minske. Jos dalyviai priėmė kelis dokumentus dėl ugnies nutraukimo, tačiau susišaudymai tęsiasi.
Padėtis paaštrėjo šių metų vasarį: įvyko pasikėsinimas į Donecko Liadies respublikos Liaudies milicijos bataliono vadą, Ukrainos saugumo pajėgos apšaudė minosvaidžiu Gorlovką ir Donecko pakraštį, suintensyvėjo kovos. Savarankiškai pasiskelbusios respublikos mano, kad Kijevas rengia plataus masto puolimą, traukdamas naujus karius į kontaktinę liniją. Kovo mėnesį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Ruslanas Chomčakas pavadino šį scenarijų galimu, tačiau vėliau pareiškė, kad Kijevo valdžia nesvarsto konflikto sprendimo jėga.
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau pareiškė, kad dabar konflikto zonoje prasideda susišaudymai, dėl kurių sprendimus Ukrainos lauko vadai priima vietoje be aukštesnės vadovybės pritarimo.
Tegai:
Išdavė signalizacija: prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos sulaikyti užsieniečiai
(atnaujinta 21:35 2021.04.12)
Trims jaunuoliams už pažeidimus gresia daugiau nei 900 eurų bauda ir deportavimas į gimtinę VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Šri Lankos gyventojai buvo aptikti puskilometrio atstumu nuo Baltarusijos valstybinės sienos, praneša Baltarusijos pasienio komiteto spaudos tarnyba.
Užsieniečius išdavė apsaugos signalizacija. Smurgainio pasieniečiai nedelsiant išvyko pagal aliarmą, o tarnybinis šuo buvo paleistas sekti pėdsakus. Netrukus Baltarusijos pasieniečiai sulaikė tris jaunuolius. Dokumentų tie neturėjo.
Vaikinai sugebėjo paaiškinti, kad jie yra Šri Lankos piliečiai ir ketina patekti į ES šalis ieškodami geresnio gyvenimo.
Vyksta tyrimas. Už bandymą neteisėtai kirsti sieną užsieniečiams bus skirta bauda iki 2900 Baltarusijos rublių (daugiau nei 900 eurų). Taip pat bus keliamas jų deportavimo į gimtinę klausimas.
Šis atvejis su Šri Lankos piliečiais nėra pirmas nuo mėnesio pradžios. Taigi balandžio 1 dieną netoli Baltarusijos ir Lietuvos pasienio kontrolės punkto "Benyakoniys" automobilyje buvo sulaikyti vyras ir trys merginos. Jie taip pat neturėjo oficialių dokumentų. Dabar svarstomas jų išsiuntimo klausimas.
O Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje balandžio pradžioje buvo sulaikyti 21 metų Etiopijos pilietė ir 31 metų Eritrėjoоу gimusi moteris, kurios vyko į ES. Jos taip pat bus grąžintos į gimtinę.