Raketos smūgio į Ain al-Assad oro bazę vakarų Irake pasekmės, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaidoje rašoma, kad JAV slepia informaciją apie Irano išpuolio aukas

(atnaujinta 16:06 2020.02.11)
Anksčiau Pentagono spaudos tarnyba pasakojo apie mažiausiai 109 JAV karius, patyrusius smegenų traumas per Irano raketų smūgį amerikiečių bazėje Irake

VILNIUS, vasario 11 — Sputnik. Vašingtonas slepia duomenis apie žuvusiųjų per Irano išpuolius prieš JAV kariuomenės vietą Irake, praneša RIA Novosti su nuoroda į Islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRG, Irano ginkluotųjų pajėgų dalis) atstovą Ramezaną Šarifą.

Anksčiau Pentagono spaudos tarnyba RIA Novosti pasakojo apie mažiausiai 109 JAV karius, patyrusius smegenų traumas per Irano raketų smūgį amerikiečių bazėje Irake.

"Žodis "žuvę" amerikiečių leidiniuose pavirto į "gavę smegenų traumą". Jie [JAV — Sputnik] nuslėpė žalą, padarytą dėl mūsų išpuolio prieš Ein al-Assad bazę", — jo žodžius citavo "Fars" agentūra.

Sausio pradžioje JAV kariškiai paleido raketas į Bagdado oro uostą, per ataką žuvo Irano revoliucinės gvardijos (IRGC) Kudso pajėgų vadas generolas Kasemas Soleimanis.

Sausio 8-ąją IRGC paskelbė apie atsakomųjų operacijų dėl Soleimanio nužudymo pradžią: Teheranas paleido "žemė-žemė" raketas į Ain al Asado bazę vakarų Irake ir į bazę Erbilyje, kur yra JAV kariuomenė.

Dėl pasikeitusios saugumo situacijos Irake operacijoje "Įgimtas ryžtas" tarnaujantys Lietuvos kariai laikinai perkelti į Kuveitą.

Generolo Kasemo Soleimanio mirtis paaštrino krizę tarp JAV ir Irano. Iranas, reaguodamas į išpuolį, paleido raketas į bazes Irake, kur yra JAV kariuomenė. Reaguodamos į šį išpuolį, JAV įvedė sankcijas 17 Irano kalnakasybos ir metalurgijos įmonių, taip pat užsienio laivams, dalyvaujantiems gaminių pirkime. Sankcijos taip pat paskirtos aštuoniems aukšto rango Irano valdininkams.

Tada kariškiai buvo priversti pripažinti, kad yra aukų. Be to, jų skaičius nuolat augo. Pentagonas tai paaiškino tuo, kad smegenų traumos simptomai gali pasirodyti ne iš karto, o pradinis kariuomenės būklės įvertinimas gali skirtis nuo galutinės diagnozės.

Irano prezidentas Hasanas Ruhanis išvakarėse sakė, kad Suleimani mirties dieną atvyko į Iraką susitikti su šios šalies ministru pirmininku — ne tam, kad būtų imtasi veiksmų prieš JAV. Iranas operaciją pavadino nusikaltimu, pažeidžiančiu tarptautinius standartus, taip pat pareiškė, kad JAV bus priverstos pripažinti nuostolius per Irano išpuolį. Be to, išpuolio dieną Irano žiniasklaidoje buvo informacijos apie dešimtis JAV karių aukų.

Tegai:
išpuolis, Pentagonas, Iranas, Irakas, JAV
Dar šia tema
JAV kontržvalgyba Rusiją pavadino viena pagrindinių grėsmių
Vokiečių laikraštis: Rusija pasinaudojo JAV sankcijų politika
Karinis konfliktas Karabache

Putinas, Trampas ir Makronas susitarė dėl pareiškimo dėl padėties Karabache

(atnaujinta 16:17 2020.10.01)
Valstybių vadovai griežtai pasmerkė įtampos eskalavimą regione ir paragino nedelsiant paskelbti paliaubas, taip pat atnaujinti derybas be išankstinių sąlygų

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Rusijos, JAV ir Prancūzijos prezidentai Vladimiras Putinas, Donaldas Trampas ir Emanuelis Makronas susitarė dėl pareiškimo dėl padėties Kalnų Karabache, jis paskelbtas Kremliaus tinklalapyje.

Rusijos vadovas apie parengtą pareiškimą kalbėjo anksčiau susitikime su nuolatiniais JT Saugumo Tarybos nariais.
Valstybių vadovai griežtai pasmerkė įtampos eskalavimą regione ir paragino nedelsiant paskelbti paliaubas bei atnaujinti derybas be išankstinių sąlygų.

Karabacho kontaktinėje linijoje padėtis paaštrėjo rugsėjo 27-osios rytą. Nepripažinta respublika pareiškė, kad Azerbaidžano kariuomenė pradėjo ugnį jos teritorijoje, įskaitant sostinę Stepanakertą. Yra civilių aukų.

Baku ir Jerevanas kaltina vienas kitą dėl eskalacijos. Azerbaidžano gynybos ministerija tvirtina, kad Armėnija pradėjo šaudymą, o Azerbaidžano pajėgos vykdo tik atsakomąsias operacijas. Tuo tarpu Jerevanas teigia, kad Karabache oro ir raketų išpuolius pradėjo Azerbaidžanas.

Военный конфликт в Карабахе
© Sputnik / Минобороны Азербайджана

Karabacho konfliktas

Konfliktas prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominis regionas paskelbė apie atsiskyrimą nuo Azerbaidžano TSR. Dėl ginkluotos konfrontacijos 1992–1994 metais Baku prarado Kalnų Karabacho ir septynių gretimų regionų kontrolę.

Nuo 1992 metų ESBO Minsko grupėje, kuriai pirmininkauja Rusija, JAV ir Prancūzija, vyksta derybos dėl taikaus konflikto sprendimo. Azerbaidžanas reikalauja išsaugoti jo teritorinį vientisumą, Armėnija gina nepripažintos Kalnų Karabacho respublikos interesus, nes ji nedalyvauja derybose.

Tegai:
Prancūzija, JAV, Rusija, Kalnų Karabachas
Įvažiavimas į Baltarusiją

Baltarusijos į ES šalis negali patekti šimtai sunkvežimių

(atnaujinta 14:37 2020.10.01)
Lenkijos kryptimi eismas laisvas. Taip pat pabrėžiama, kad link Ukrainos susidarė nedidelė spūstis

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Iš Baltarusijos į ES šalis bando išvykti daugiau kaip 460 sunkvežimių, apie tai pranešė Baltarusijos valstybės sienos komitetas.

Didesnė spūstis pastebėta Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje. 12:00 valandos duomenimis, eilėje laukia daugiau nei 360 sunkvežimių. "Kamennyj Log" kontroles punkte laukia 110 sunkvežimių, "Privalkoje" — 150. "Beniakonių" ir "Kotlovkos" kontrolės punktuose stovi atitinkamai 61 ir 40 sunkvežimių.

Eilės taip pat susiformavo prie Baltarusijos ir Latvijos sienos. Dviejuose postuose yra daugiau kaip šimtas sunkvežimių. Lenkijos kryptimi keliai laisvi.

Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje taip pat yra nedidelis kamštis. Vienintelė vieta, kurioje prisikaupė sunkvežimių, yra "Novaja Guta" patikros punktas, kuriame stovi 30 sunkvežimių.

Tegai:
pasienio kontrolės punktas, Lenkija, Lietuva, Baltarusija
Dar šia tema
Lietuvos ir Ukrainos susisiekimo ministrai aptarė bendradarbiavimą transporto srityje
Baltarusiams, gavusiems leidimą gyventi Lietuvoje, COVID-19 tyrimas nebeprivalomas
Lietuva nežino, ką Baltarusija įtraukė į sankcijų sąrašą
Президент Литвы Гитанас Науседа прибыл на саммит Европейского Союза, Бельгия, 1 октября 2020 года

ES turėtų paruošti paramą Minskui "laikotarpiui po Lukašenkos", mano Nausėda

(atnaujinta 16:28 2020.10.01)
Šalies vadovas taip pat pridūrė, kad "Rusijos ir trečiųjų šalių" kišimasis į situaciją Baltarusijoje yra nepriimtinas

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Europos Sąjunga turėtų parengti paramos Baltarusijos žmonėms planus laikotarpiui po šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos atsistatydinimo, užkertant kelią "kišimuisi" į situaciją iš "trečiųjų šalių", ketvirtadienį pareiškė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, atvykęs į ES viršūnių susitikimą.

"Turime sukurti priemones, skirtas Baltarusijos žmonėms paremti laikotarpiu po Lukašenkos. Turime įtikinti baltarusius, kad esame pasirengę jiems padėti, remti ekonomiką, išplėsti patekimą į Europos rinką, palengvinti kreditavimo galimybes, supaprastinti vizų režimą", — sakė Nausėda ir pridūrė, kad "Rusijos ir trečiųjų šalių" kišimasis į Baltarusijos įvykius yra nepriimtinas.

Nausėda taip pat išreiškė viltį, kad ES vadovai viršūnių susitikime "pagaliau sugebės įvesti sankcijas prieš Baltarusiją".

Trečiadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pokalbyje su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Šarliu Mišeliu pareiškė, kad Europos Sąjunga turi nedelsdama aktyvuoti sankcijas Baltarusijai, į sąrašą įtraukiant ir šalies prezidentą Aleksandrą Lukašenką.

Baltijos šalių sankcijos Baltarusijai

Anksčiau Lietuva, Latvija ir Estija, nelaukdamos bendro Europos Sąjungos sprendimo, patvirtino savo sankcijų sąrašą Baltarusijos pareigūnams. Į "juodąjį sąrašą" įtraukta 30 žmonių, tarp jų ir Aleksandras Lukašenka. Vėliau sąrašas išplėstas, įtraukiant į jį apie šimtą žmonių. Sankcijų sąraše yra Baltarusijos prezidento administracijos, jėgų struktūrų ir kitų institucijų vadovų ir aukšto rango pareigūnų.

Šią savaitę Baltarusija įvedė sankcijas Baltijos šalims, atsakydama į anksčiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos nustatytus apribojimus. Apie 100 pareigūnų iš kiekvienos šalies buvo įtraukti į sankcijų sąrašus, jiems draudžiama atvykti į Baltarusiją.

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis (CRK duomenimis, jis surinko daugiau kaip 80 % balsų), visoje Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą prieš protestuotojus. 

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Gitanas Nausėda, ES, Minskas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų