Kariniai sraigtasparniai

JAV gali pritaikyti sankcijas Meksikai dėl Rusijos sraigtasparnių

(atnaujinta 12:09 2020.02.14)
Vizito metu Rusijos užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad į Meksiką vienu metu buvo pristatyta apie 50 sraigtasparnių Mi-8 ir Mi-17

VILNIUS, vasario 14 — Sputnik. JAV neatmeta, kad Meksikai įsigijus Rusijos karinius sraigtasparnius, jos gali taikyti sankcijas, praneša Meksikos portalas "SDP Noticias" su nuoroda į JAV valstybės departamento atstovą Hugo Rodrigesą.

Praėjusią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas po derybų su savo kolega iš Meksikos Marcelo Luis Ebrard teigė, kad Meksikas svarstė Maskvos pasiūlymus dėl naujų karinių sraigtasparnių tiekimo sutarčių.

Kongreso posėdyje Rodrigesas patvirtino, kad galimas susitarimas gali išprovokuoti sankcijas pagal CAATSA (Amerikos kovos priešininkų per sankcijas įstatymas ).

Anot Amerikos diplomato, ši pozicija buvo nukreipta į Meksikos pusę.

"Aš tikiu, kad mes tai padarėme ambasadų lygiu", — portalas cituoja Rodrigesą.

Vizito metu Rusijos užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad į Meksiką vienu metu buvo pristatyta apie 50 sraigtasparnių Mi-8 ir Mi-17.

Tegai:
karinis sraigtasparnis, sankcijos, JAV, Meksika, Rusija
Dar šia tema
Paviešinti naujausios Rusijos fregatos "Admiral Kasatonov" bandymai
Dideli, sunkūs, nejudrūs. Į Baltijos šalis vežamas naujas karinis metalo laužas
Atominis ledlaužis Arktika

"Puikiai žygioja Rusija": japonus sužavėjo atominis ledlaužis "Arktika"

(atnaujinta 09:21 2020.09.24)
Interneto vartotojai sutiko, kad statydama tokį branduolinį ledlaužį Rusija pretenduoja į dominavimą Arkties regione

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Japonijos Interneto vartotojai pakomentavo straipsnį apie Rusijos atominį ledlaužį "Arktika", paskelbtą televizijos ir radijo kompanijos "NHK" tinklalapyje.

Leidinyje sakoma, kad Rusija visuotinio atšilimo ir padidėjusio poliarinių ledo dangalų tirpimo sąlygomis iškėlė sau uždavinį smarkiai suaktyvinti naudingųjų iškasenų gavybą ir Šiaurės jūros maršruto naudojimą transporto ryšiams tarp Europos ir Azijos. Medžiagos autoriaus nuomone, Rusija, statydama tokius laivus, pretenduoja į dominavimą Arkties naudojime.

Twitter vartotojai iš Japonijos, komentuodami straipsnį, susižavėjo "Arktika", palyginę laivą su milžinu.

"Puikiai žygioja Rusija! <...> Tik pažvelkite į šio milžino nuotrauką!" — parašė vartotojas pabeljapan.

"Rusija išsikėlė sau tokius milžiniškus uždavinius!" — pažymėjo simo_yan.

"Kokį milžiną sukūrė Rusija!" — pridūrė tachijama.

"Sutinku, kad statydama šį branduolinį ledlaužį Rusija pretenduoja į dominavimą Arkties naudojime", — parašė oo33maiko.

Pagrindinis projekto 22220 universalus branduolinis ledlaužis LK-60Ja "Arktika" buvo pastatytas Sankt Peterburgo gamykloje "Baltiiskij Zavod", dabar ten statomi du serijiniai branduoliniai laivai "Siberija" ir "Ural".

Projekto 22220 branduoliniai ledlaužiai yra didžiausi ir galingiausi pasaulyje. Jie reikalingi, kad užtikrintų Rusijos lyderiavimą Arkties regione. Laivo ilgis sieks 173,3 metro, plotis — 34 metrus, vandentalpa — 33,5 tūkstančio tonų. Šie ledlaužiai galės lydėti laivų virtines arktinėmis sąlygomis, pralauždami iki trijų metrų storio ledą.

Birželio mėnesį valstybinės korporacijos "Rosatom" generalinis direktorius Aleksejus Lichačevas per darbo susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pranešė, kad atomlaivis "Arktika" birželio 23 dieną išvyko iš Sankt Peterburgo į paskutinį plaukimo bandymų etapą. Planuojama, kad šis ledlaužis bus pradėtas eksploatuoti šių metų rugsėjį-spalį.

Rusijos atominis ledlaužių laivynas
© Sputnik /
Rusijos atominis ledlaužių laivynas
Tegai:
Arktis, ledlaužis, Japonija, Rusija
Dar šia tema
Rusijos užsienio reikalų ministerija paaiškino S-400 sistemų atsiradimą Arktyje
Prasidėjo galingiausio pasaulyje atominio ledlaužio "Rossija" statyba
Žiniasklaida papasakojo apie JAV "naktinį košmarą" Arktyje
Naikintuvas Su-27

Rusijos naikintuvai perėmė du JAV bombonešius virš Juodosios jūros

(atnaujinta 09:10 2020.09.24)
Oro taikiniai artėjo prie Rusijos sienos ir juos pastebėjo oro gynybos tarnybos, jiems atpažinti buvo pakelti du naikintuvai

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Naikintuvai Su-27 pakilo į dangų virš Juodosios jūros, kad perimtų du JAV Karinių oro pajėgų bombonešius, pranešė Rusijos Federacijos Nacionalinis gynybos valdymo centras.

Rusijos oro gynybos tarnybos aptiko du oro taikinius, artėjančius prie šalies sienos virš neutralių Juodosios jūros vandenų. Kad juos identifikuotų, į orą pakilo du naikintuvai Su-27.

"Rusijos naikintuvų įgulos nustatė, kad oro taikiniai yra strateginiai JAV Karinių oro pajėgų bombonešiai B-52H, ir palydėjo juos virš Juodosios jūros akvatorijos", — sakoma pranešime.

Prieš tai naikintuvai prieš mažiau nei savaitę pakilo į dangų perimti NATO orlaivių. Rugsėjo 18 dieną Su-27 pakilo perimti amerikiečių patrulinį lėktuvą P-8A "Poseidon". Amerikiečiui pakeitus kursą ir nusisukus nuo Rusijos sienos, naikintuvai grįžo į bazę.

Dar kartą Rusijos lakūnai neleido amerikiečių orlaiviams pažeisti Rusijos Federacijos valstybinės sienos.

Tegai:
bombonešis, naikintuvai, Juodoji jūra, JAV, Rusija
Dar šia tema
Klaidelė! Rusijos lėktuvai pateko į Trampo rinkimų kampanijos plakatą
Rusijos naikintuvas Su-27 perėmė žvalgybinius lėktuvus virš Baltijos jūros
Rusijos raketnešių Tu-160 skrydį lydėjo naikintuvai iš penkių šalių — video
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitikime su istoriku Algimantu Kasparavičiumi

Nausėda padėkojo Lietuvos istorikui "atsakymą" į Putino straipsnį

(atnaujinta 11:30 2020.09.24)
Anksčiau savo leidinyje Rusijos lyderis išdėstė savo požiūrį į Antrąjį pasaulinį karą, jo priežastis ir suvokimą šiuolaikiniame pasaulyje, tačiau Kasparavičius nepritarė Putino vertinimui

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Holokausto atminimo dieną susitiko su istoriku Algimantu Kasparavičiumi ir dėkojo už pastangas, kurias jis deda "reaguodamas į istorinį revizionizmą tarptautinėje bendruomenėje". Apie tai pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Lietuvos vadovas gyrė istoriko pasiryžimą atsakyti į Rusijos prezidento Vladimiro Putino straipsnį, kuriame jis išdėstė savo požiūrį į Antrąjį pasaulinį karą, jo priežastis ir suvokimą šiuolaikiniame pasaulyje. Rusijos prezidentas taip pat paragino partnerius "išsaugoti faktais paremtą istorinę tiesą" ir savikritiškai bei nešališkai aptarti praeities įvykius.

"Pateisindama 1939 metų Molotovo–Ribentropo pakto sudarymą ir 1940 metų Baltijos valstybių okupaciją, Rusija kartoja sovietinės istorinės propagandos klišes, kurias seniai paneigė šiuolaikiniai, taip pat ir Rusijos istorikai, gina stalinistinę užsienio politikos doktriną, pagrįstą imperiniu požiūriu į kitų valstybių suverenitetą", — sakė Nausėda.

Kasparavičius anksčiau paskelbė straipsnį "The National Interest". Jame jis kritikuoja Rusijos lyderio pasisakymus. Lietuvos istorikas teigia, kad nors TSRS labai prisidėjo prie pergalės prieš nacizmą, 1944–1945 metais Tarybų Sąjungos politika Rytų ir Vidurio Europos tautoms atnešė "tiesioginę sovietų okupaciją ir ideologinę prievartą". Eksperto teigimu, Putino straipsnis gali "paliudyti kai kurias neoimperializmo apraiškas šiuolaikinėje Rusijoje". Kasparavičius teigia, kad Rusijos vadovas savo straipsnyje "iškreipia istorinę tiesą", o jo pozicija akivaizdžiai prieštarauja Vakarų šalių istoriografijai.

Šių metų birželį Putinas paskelbė straipsnį, kuriame pasiūlė išsamų Antrojo pasaulinio karo vertinimą, pagrįstą retais archyviniais dokumentais.

Kaip pastebėjo Rusijos Federacijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos vadovas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius, leidinyje sprendžiami svarbiausi uždaviniai — pradedant nuo praeities vertinimų, kuriama ateities samprata.

Ekspertas pažymėjo, kad Rusijos Federacijos prezidentas atmetė kraštutinumus, visų pirma, nepritarė idėjai "atsisakyti 2-ojo TSRS liaudies deputatų suvažiavimo sprendimo dėl sovietų ir vokiečių susitarimų politinio vertinimo". Tačiau tuo pat metu "raudona linija" yra aiškiai pažymėta — Rusijos vadovas savo Vakarų partneriams aiškiai nurodė, kad vadinamosios Estijos, Latvijos, Lietuvos "okupacijos" samprata išlieka "kvaziakademine kūryba, kurios niekada nepripažins Maskvoje".

Istorinis ginčas tarp Maskvos ir Baltijos valstybių

Lietuva smarkiai kritikuoja 1939 metų Molotovo-Ribbentropo paktą tarp nacistinės Vokietijos ir Tarybų Sąjungos teigdama, kad jis buvo skirtas "sunaikinti Vidurio ir Rytų Europos šalių valstybingumą".

Be to, Lietuva siekia perrašyti istoriją ir šlovinti nacizmą. Respublika "miško brolius" laiko "tautiniais didvyriais", kurių dauguma Antrojo pasaulinio karo metu stojo į nacistinės Vokietijos pusę ir dalyvavo naikinant žydų bendruomenę Lietuvoje. Jie taip pat dalyvavo žudant civilius ir sovietų partijos darbuotojus.

Tie, kurie nesutinka su oficialia Lietuvos valdžios pozicija, yra persekiojami.

Be to, Baltijos valstybės reguliariai skelbia kovą su "sovietų okupacijos" padariniais ir reikalauja atlyginti "žalą". Rusijos Federacija ne kartą yra pažymėjusi, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo ko nors reikalauti, o jų įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienai to meto tarptautinės teisės išlygai.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pabrėžė, kad TSRS buvo vienintelė trečiojo dešimtmečio Europos valstybė, pasipriešinusi fašizmui ir militarizmui Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose, o nepuolimo su Vokietija paktas buvo sukurtas siekiant išvengti karo grėsmės nuo šalies sienų.

Tegai:
istorijos perrašymas, istorija, Lietuva, Vladimiras Putinas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
"Nepripažįstame Lukašenkos". Kodėl ES neįvedė naujų sankcijų Minskui
Tichanovskaja Lukašenkos inauguraciją pavadino "išėjimu į pensiją"
Kalbėdamas JT Generalinėje Asamblėjoje Putinas paragino pasaulio bendruomenę veikti kartu
Putinas atskleidė, kodėl Rusijai teko kurti viršgarsinius ginklus