VILNIUS, vasario 17 — Sputnik. JAV "Ohajo" tipo povandeniniame laive prie Kalifornijos San Diego krantų atliko iškrautos balistinės raketos "Trident II" (D5LE) bandymus, sakoma JAV karinių jūrų pajėgų pranešime.
Raketa buvo paleista iš povandeninio laivo "USS Maine" (SSBN-741).
"Šiandien įvykdytas bandymas patvirtino "Trident II" (5DLE) raketos našumo lūkesčius ir leido mums surinkti papildomus duomenis apie strateginės ginklų sistemos patikimumą, tikslumą ir savybes", — cituoja pranešimą RIA Novosti.
Šis startas buvo 178-asis iš eilės nuo to momento, kai šios raketos buvo pradėtos naudoti 1989 metais.
"Trident II" šiuo metu yra vienintelė JAV ir Britanijos karinių jūrų pajėgų laivynų raketa, gebanti nešti branduolinę galvutę.
Anksčiau buvo skelbiama, kad "Trident II" raketas buvo planuojama pašalinti iš tarnybos 2024 metais, tačiau jų tarnavimo laikas buvo pratęstas iki 2040-ųjų.
Rusijos ir Amerikos Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis (INF) nustojo galioti JAV iniciatyva praėjusių metų rugpjūčio 2 dieną.
VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. JAV siūlys Rusijai penkeriems metams pratęsti naujosios Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START), sakė Baltųjų rūmų atstovė Džen Psaki.
Ji pažymėjo, kad susitarimas yra naudingas JAV nacionaliniam saugumui ir jo "pratęsimas yra dar svarbesnis tuo metu, kai santykiai su Rusija yra tokioje rimtoje konfrontacijoje, kokia yra dabar".
"Tai yra vienintelis susitarimas, kuris sulaiko Rusijos branduolines pajėgas, ir tai yra strateginio stabilumo inkaras tarp mūsų dviejų šalių", - pridūrė ji.
Tuo pat metu Psaki teigė nežinanti, ar Baideno administracija pranešė Maskvai apie savo ketinimus.
Anksčiau Rusijos pusė pasisakė už START III sutarties pratęsimą maksimaliam numatytam penkerių metų laikotarpiui. Kaip pažymėjo Užsienių reikalų ministras Sergejus Lavrovas, situacija ginklų kontrolės srityje "visiškai nenormali". Jis pažymėjo, kad Rusija laukia konkrečių naujosios JAV administracijos pasiūlymų.
START-III sutartis tarp Rusijos ir JAV įsigaliojo 2011 metų vasario 5 dieną. Joje numatyta, kad kiekviena pusė sumažins savo branduolinį arsenalą taip, kad per septynerius metus ir ateityje bendras ginklų skaičius neviršytų 700 tarpžemyninių balistinių raketų, balistinių raketų ant povandeninių laivų ir sunkiųjų bombonešių, taip pat 1 550 kovinių galvučių ir 800 dislokuotų ir nedislokuotų raketų.
Šiandien START-III yra vienintelė aktyvi ginklų ribojimo sutartis tarp Rusijos ir JAV, tačiau ji baigia galioti 2021 metų vasario 5 dieną. Jei ji nebus pratęsta, pasaulyje nebus susitarimų, ribojančių didžiausių branduolinių jėgų arsenalus.
VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Prancūzijos laikraščio "Le Figaro" skaitytojai pasidžiaugė pranešimais, kad Rusijos tiesioginių investicijų fondas kreipėsi dėl vakcinos "Sputnik V" registravimo Europos Sąjungoje.
Vienas iš skaitytojų pažymėjo, kad Rusija jau turi ne vieną, o dvi vakcinas: "Sputnik V" ir "EpivacCorona", ir pastaroji yra trečioje bandymų fazėje, o "Pfizer" ją užbaigs tik 2022 metais.
"Kokie išankstiniai nusistatymai! Rusijoje yra daug puikių mokslininkų įvairiose srityse. Iki šiol astronomus į TKS nugabeno tik rusai. Tai tapo įprastu reiškiniu", — pažymėjo vienas komentatorius.
"Įdomu pamatyti šios vakcinos apžvalgą, atrodo, kad tai daroma pagal visas taisykles. Bravo, Rusija!" — parašė kitas.
Kitas skaitytojas teigė, kad atsisakius registruoti Rusijos vakciną Europos Sąjungoje, galima kalbėti apie politinius slaptus motyvus:
"Jūs nieko nežinote apie Rusijos mokslinius tyrimus, bet jau nepasitikite jais. Skiepijimas nuo raupų Rusijoje prasidėjo 30 metų anksčiau nei JAV. Būtų sąžiningiau pripažinti, kad čia politinis klausimas".
"Jie draudžia mums pirkti rusiškas dujas, kad galėtų pardavinėti skalūnų. Baidenas priims sprendimą Europos Sąjungai", — rašė vartotojas.
Be to, skaitytojai pastebėjo, kad Europoje trūksta vakcinos nuo COVID-19, todėl, jų nuomone, būtina registruoti "Sputnik V".
"Sputnik V" yra pirmasis pasaulyje registruotas preparatas, skirtas COVID-19 profilaktikai. Jis buvo sukurtas Gamalėjaus centre bendradarbiaujant su Rusijos tiesioginių investicijų fondu. Sudėtyje yra adenovirusas, kuris nesugeba daugintis, ir koronaviruso fragmentas. Vakcina skiriama du kartus su 21 dienos pertrauka. Tyrimai parodė preparato veiksmingumą ir saugumą. Masinė vakcinacija "Sputnik V" Rusijoje prasidėjo gruodžio mėnesį.
Europos vaistų agentūra gruodžio pabaigoje patvirtino pirmąją vakciną, pagamintą Amerikos farmacijos milžinės "Pfizer" ir Vokietijos startuolio "BioNTech". Sausio mėnesį buvo užregistruotas antrasis preparatas, kurį sukūrė "Moderna". "AstraZeneca" vakcina, sukurta bendradarbiaujant su Oksfordo universitetu, šiuo metu laukia patvirtinimo.
VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo nuotolinėje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje, skirtoje koordinuotam ES atsakui į pandemijos plitimą.
Apie tai penktadienį praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
"Europos Komisijos siūlymas paskiepyti 70 proc. suaugusių ES piliečių, taip suformuojant kolektyvinį imunitetą kiekvienoje iš šalių narių, yra ambicingas. Kad jis būtų pasiektas, svarbu užtikrinti dviejų pagrindinių prielaidų įgyvendinimą: vakcinų tiekimo spartinimą ir deramą pasirengimą masiniam skiepijimui nacionaliniu lygiu", – teigė prezidentas.
Šalies vadovo teigimu, ES kolektyvinio imuniteto tikslas yra rimtas įsipareigojimas šalių narių piliečiams ir šį įsipareigojimą privalu pagrįsti "realiais veiksmais".
Nausėda akcentavo, kad būtina reikšmingai padidinti vakcinų tiekimo apimtis į visas ES šalis. Taip pat svarbu užtikrinti vakcinų tiekimo proceso skaidrumą ir atvirumą. Jo nuomone, tai galima įgyvendinti sudarius ilgalaikius vakcinų paskirstymo grafikus, ES institucijoms aktyviai įsitraukiant į visą vakcinos gamybos, pirkimo, logistikos pajėgumų didinimo procesą.
Šią savaitę Lietuva gavo penktąją farmacijos kompanijų "BioNTech" ir "Pfizer" pagamintų vakcinų partiją, tačiau mažesnį apimtį nei buvo sutarta anksčiau.
Praėjusios savaitės pabaigoje paaiškėjo, kad netolimoje ateityje Lietuva gaus pusę „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinų, nei buvo planuota anksčiau. Buvo pranešta, kad planuojamas vaisto tiekimas nuo koronaviruso mažinamas visose Europos Sąjungos šalyse. Per ateinančias keturias savaites buvo planuota į Lietuvą pristatyti 108 810 vakcinos dozių, tačiau iš viso bus pristatytos 54 405 dozės.