Lėktuvas SAAB-340, archyvinė nuotrauka

Lietuvos, Estijos ir JAV kariškiai vykdys apžvalginį skrydį virš Rusijos

(atnaujinta 11:22 2020.02.17)
Bendra Lietuvos, Estijos ir JAV misija vykdys stebimąjį skrydį iš Kubinkos aerodromo per Baltarusijos ir Rusijos teritoriją švedišku orlaiviu SAAB-340

VILNIUS, vasario 17 — Sputnik. Estijos, Lietuvos ir JAV kariuomenės pagal tarptautinę Atviro dangaus sutartį vykdys stebimąjį skrydį virš Rusijos ir Baltarusijos. Rusijos inspektorių grupė skris virš Graikijos teritorijos. Tai paskelbė Rusijos Federacijos Nacionalinio branduolinių grėsmių mažinimo centro vadovas Sergejus Ryžkovas, rašo dienraštis "Krasnaja zvezda".

Anot leidinio, skrydžiai bus vykdomi vasario 17–21 dienomis. Bendra Lietuvos, Estijos ir JAV misija vykdys stebimąjį skrydį iš Kubinkos aerodromo per Baltarusijos ir Rusijos teritoriją švedišku orlaiviu SAAB-340.

"Skrydžio metu sutartu maršrutu orlaivyje esantys Rusijos specialistai stebės, ar griežtai laikomasi sutartų skrydžio parametrų ir ar naudojama stebėjimo įranga, numatyta sutartyje", — teigė Ryžkovas.
Tomis pačiomis dienomis Rusijos kariškiai vykdys apžvalginį skrydį virš Graikijos orlaiviu An-30B.

SAAB-340 priklauso beginklių orlaivių klasei. Orlaivis ir jame sumontuota stebėjimo įranga perėjo tarptautinę apžiūrą, kurioje dalyvavo Rusijos specialistai, jame draudžiama naudoti techninę įrangą, nenumatytą sutartyje.

Atviro dangaus sutartį 1992 metų kovo 24 dieną Helsinkyje pasirašė 23 valstybių, kurios yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narės, atstovai. Šis dokumentas suteikia jo dalyvėms galimybę skristi per viena kitos teritorijas.

Tegai:
stebėjimo skrydis, JAV, Estija, Lietuva
Dar šia tema
Paskelbtas "Spektr-RG" skrydis orbitoje
"Gremlino" skrydis: JAV parodė naujo nepilotuojamo aparato bandymo vaizdo įrašą
NATO kariai, archyvinė nuotrauka

Šoigu paskelbė apie NATO planus sutelkti 40 tūkst. karių prie Rusijos sienų

(atnaujinta 17:17 2021.04.13)
Pasak Rusijos gynybos ministro, JAV pajėgų grupuotės stiprinamos Lenkijoje ir Baltijos šalyse, priimta ir įgyvendinama amerikiečių "keturi po trisdešimt" koncepcija, palyginti su praėjusiais metais, oro žvalgybos intensyvumas padvigubėjo

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. JAV ir NATO perkelia karius link Rusijos Federacijos europinės dalies sienų, planuoja dislokuoti 40 tūkstančių karių ir 15 tūkstančių vienetų ginklų ir technikos, įskaitant strateginę aviaciją, paskelbė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.

"Šiuo metu Amerikos kariai iš Šiaurės Amerikos žemyninių dalių per Atlantą perkeliami į Europą. Europoje vyksta kariuomenės judėjimas prie Rusijos sienų. Pagrindinės pajėgos sutelktos Juodosios jūros ir Baltijos regionuose", — sakė Šoigu pasitarime Severomorske.

Ministras pažymėjo, kad "JAV pajėgų grupuotės stiprinamos Lenkijoje ir Baltijos šalyse, priimta ir įgyvendinama amerikiečių "keturi po trisdešimt" koncepcija, palyginti su praėjusiais metais, oro žvalgybos intensyvumas padvigubėjo, o jūrų žvalgybos intensyvumas padidėjo pusantro karto".

"Kasmet Europoje Aljansas surengia iki 40 pagrindinių operatyvinių mokymų renginių, kurie aiškiai nukreipti prieš Rusiją. Šį pavasarį NATO ginkluotosios pajėgos pradėjo ambicingiausias pratybas per pastaruosius 30 metų "Defender Europe-2021", — cituoja Šoigu RIA Novosti.

Jis taip pat teigė, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai NATO didina Arktyje jūrų ir sausumos pajėgas.

"Apskritai padėtis šiame regione išlieka sunki. Didėja konkurencija tarp pirmaujančių pasaulio valstybių dėl galimybės naudotis Arkties vandenyno ištekliais ir transporto komunikacijomis. Jungtinės Valstijos ir NATO sąjungininkės kuria jūrų ir sausumos grupuotes Arktyje, didindamos kovinio rengimo intensyvumą, plėsdamos ir modernizuodamos karinę infrastruktūrą", — sakė jis.

Ministras priminė, kad praėjusią savaitę pasibaigė kompleksinė Arkties ekspedicija "Umka-2021". "Svarbą sunku pervertinti. Pirmą kartą sovietų povandeninių laivų, Rusijos laivyno, istorijoje iš po ledo vienu metu išplaukė trys atominiai povandeniniai laivai", — priminė Šoigu.

Tuo pat metu dvi Rusijos armijos ir trys ginkluotųjų pajėgų desantiniai daliniai buvo perkelti prie vakarinės šalies sienos. Jie ten vykdo kovinio rengimo misijas, paaiškino Šoigu.

Patikrinimo veiksmus pratybose dalyvaujančiuose padaliniuose planuojama užbaigti per dvi savaites, praneša RIA Novosti.

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priminė Vokietijos kanclerei Angelai Merkel apie teisę savarankiškai nuspręsti, kaip ir kada perkelti savo karius savo pačių teritorijoje. JAV valdžia Rusijos kariuomenės judėjime įžvelgė "agresijos eskalaciją prieš Ukrainą". Tai pareiškė JAV prezidento atstovė spaudai Džen Psaki.

Vašingtonas paskelbė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir karių judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos. JAV paragino Rusiją paaiškinti šiuos tariamus manevrus ir įsipareigojo bendrauti. Užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas sakė, kad praėjusią savaitę visi būtini komentarai buvo pateikti Amerikos šaliai. Jis taip pat pažymėjo, kad pagal JAV pasiūlytą "toną ir perspektyvą" Rusija nevykdys dialogo, o Vašingtonui teks tenkintis jau gauta informacija.

Tegai:
NATO, Rusija, JAV
Dar šia tema
JAV ir Didžioji Britanija aptarė padėtį prie Rusijos ir Ukrainos sienos
Vakarų pareiškimai apie "Rusijos agresiją" jau devalvavo, pareiškė Kremlius
Nufilmuota, kaip Rusijos naikintuvas perėmė JAV žvalgybinį lėktuvą
"The National Interest" įvertino karo tarp Rusijos ir Ukrainos tikimybę
Vakcinacija nuo COVID-19

Estijoje nustatyta beveik 200 naujų šalutinių poveikių po vakcinacijos

(atnaujinta 14:10 2021.04.13)
Daugiau nei dešimt atvejų buvo sunkūs. Daugiausia skundų gauta dėl "AstraZeneca" pagamintos vakcinos

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Praėjusią savaitę Estijos gydytojai užregistravo 191 pranešimą apie šalutinius poveikius pasiskiepijus nuo koronaviruso, iš jų 14 buvo sunkūs, pirmadienį pranešė šalies Sveikatos apsaugos departamento spaudos tarnyba.

"Praėjusią savaitę buvo pranešta apie 191 nepageidaujamą reakciją į vakcinas nuo COVID-19, iš jų 14 buvo sunkios. Dėl "AstraZeneca" gauti 148 pranešimai, "Pfizer ir BioNTech" — 36 pranešimai ir dar septyni dėl "Modernos" vakcinos. Aštuoni pranešimai apie sunkius šalutinius poveikius susiję su "AstraZeneca" vakcina, keturi — su "Pfizer ir BioNTech" ir du — su "Moderna", — rašoma pranešime.

Sveikatos apsaugos departamento duomenimis, Estijoje vakcinacija nuo koronaviruso prasidėjo gruodžio 27 dieną, iki šiandienos "Pfizer ir BioNtech", "Moderna" ir "AstraZeneca" paskiepyti 259 346 žmonės arba 19,5 proc. šalies gyventojų.

Per šį laikotarpį gauti 3 268 pranešimai apie šalutinį poveikį, tai yra, po vakcinos skundai pasireiškė 0,98 proc. atvejų. Iš jų 2 273 pranešimai buvo susiję su "AstraZeneca" vakcina, "Pfizer ir BioNTech" — 942, "Moderna" — 53.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
šalutinis poveikis, vakcina, koronavirusas, Estija
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Prancūzija tapo labiausiai užkrėsta COVID-19 šalimi Europoje
SAM papasakojo apie šalutinius COVID-19 vakcinų poveikius
PSO paragino stebėti šalutinius "Johnson&Johnson" vakcinos padarinius
Vakcina nuo koronaviruso AstraZeneca

Lietuva gavo dešimtąją vakcinos nuo COVID-19 "Vaxzevria" siuntą

(atnaujinta 16:16 2021.04.13)
Vakcinomis nuo COVID-19 Lietuvoje jau paskiepyta 392,7 tūkst. gyventojų, arba 17,6 proc. visuomenės

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Antradienį į Lietuvą atgabenta dešimtoji bendrovės gamintojos "AstraZeneca" vakcinos nuo COVID-19 "Vaxzevria" siunta, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Pažymima, jog ją sudaro 9600 vakcinos dozių. Planuojama, kad per kelias dienas jos pasieks savivaldybes.

Iki šios dienos Lietuva gavo 192,5 tūkst. "Vaxzevria" vakcinos dozių, o gyventojų skiepijimui sunaudota 170,2 tūkst.

"Vaxzevria" vakcina yra skiepijama dviem dozėmis, tarp jų darant 4-12 savaičių pertrauką. Kadangi po ilgesnės pertraukos formuojasi daugiau antikūnų ir tvirtesnis imunitetas, Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja taikyti maksimalią 12 savaičių pertrauką. Atsižvelgdamos į pacientų individualias aplinkybes skiepijančios įstaigos gali pasiūlyti trumpesnį laiko tarpą, bet jis negali būti trumpesnis nei 4 savaitės.

Pagal pilną skiepijimo schemą paskiepytiems gyventojams yra taikoma išimtis atvykstant iš užsienio: tokiems asmenims nereikia prieš atvykstant į Lietuvą atlikti COVID-19 tyrimo ir atvykus izoliuotis 10 dienų. Pilnai paskiepytiems asmenims Nacionalinio visuomenės sveikatos centro sprendimu taip pat gali būti taikoma izoliacijos išimtis po turėto didelės rizikos kontakto su sergančiu COVID-19 liga.

Vakcinomis nuo COVID-19 Lietuvoje jau paskiepyta 392,7 tūkst. gyventojų, arba 17,6 proc. visuomenės. Dviem dozėmis yra vakcinuota 190,1 tūkst. žmonių, arba 6,8 proc. šalies gyventojų.

Antrasis karantinas Lietuvoje buvo įvestas lapkričio pradžioje ir kol kas pratęstas iki balandžio pabaigos. Naujaisiais duomenimis, Lietuvoje nuo pandemijos pradžios nustatyta daugiaus nei 227,8 tūkst. koronaviruso atvejų, daugiau nei 3,7 tūkst. žmonių mirė.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
koronavirusas, vakcina, Lietuva
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
"Visiškas bardakas": Veryga sukritikavo pagyvenusių žmonių vakcinaciją Vilniuje
Didžiausias Lietuvoje skiepijimo centras išnaudojo vakcinų atsargas
Lietuva gavo septynioliktą "BioNTech ir Pfizer" vakcinos nuo COVID-19 siuntą
Indija tapo 60-ąja šalimi, patvirtinusia vakciną "Sputnik V"