Ataskaitos apie Boeing 777 Malaysia Airlines (skrydis MH17) katastrofos Olandijoje aplinkybių pristatymas, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: Ukrainoje buvo atleisti visi prokurorai, tiriantys MH17 bylą

(atnaujinta 18:27 2020.02.17)
Anot leidinio, Ukrainoje buvo atleisti keturi žmonės, kurie buvo "Boeing" katastrofos tyrimo skyriaus nariai, taip pat du prokurorai, kurie buvo Jungtinės tyrėjų grupės nariai

VILNIUS, vasario 17 — Sputnik. Šeši Ukrainos prokurorai, įtraukti į MH17 katastrofos tyrimą, buvo atleisti dėl antikorupcijos reformos, pranešė laikraštis "NRC Next".

Anot leidinio, Ukrainoje buvo atleisti keturi žmonės, kurie buvo "Boeing" katastrofos tyrimo skyriaus nariai, taip pat du prokurorai, kurie buvo Jungtinės tyrėjų grupės nariai.

"Atitinkamai, pastaraisiais mėnesiais Jungtinėje tyrėjų grupėje nebuvo nė vieno prokuroro iš Ukrainos", — teigiama leidinyje.

Kartu laikraštis rašo, kad prokurorų atleidimas neturėtų paveikti keturių įtariamųjų bylos, nes bylos rengimas buvo baigtas pernai.

Nepaisant to, Kijevas, jų manymu, tai gali trukdyti naujiems MH17 tyrimams.

Taigi buvęs prokuroras Romanas Chošovskis teigė, kad jo įpėdiniams prireiks daug laiko, kad jie galėtų susipažinti su tyrimu.

"Niekas nežino bylos, kurią vykdome penkerius metus", — sakė jis.

Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio vykdytos antikorupcinės reformos rezultatas — daugiau kaip 700 prokurorų atleidimas, pažymėjo "NRC".

Malaizijos "Boeing" katastrofa

Malaizijos oro linijų lėktuvas "Boeing 777", kuris skrido įprastu reisu iš Amsterdamo į Kvalą Lumpūrą, sudužo 2014 metų liepos 17 dieną Rytų Ukrainoje. Žuvo visi 298 jame buvę žmonės, dauguma jų buvo Nyderlandų piliečiai.

Iškart po katastrofos Kijevas apkaltino sukilėlius prisidėjimu prie tragedijos, tačiau jie paneigė šią informaciją, pareiškę, kad neturi priemonių, kuriomis būtų įmanoma numušti orlaivį tokiame aukštyje.

Tarptautinės tyrėjų grupės ekspertai teigė, kad orlaivį numušęs zenitinis raketų kompleksas "Buk" buvo pristatytas iš Rusijos, o po to grąžintas atgal.

Maskva kategoriškai atmetė šiuos kaltinimus ir pareiškė, kad tardymo išvados yra šališkos, nes jos grindžiamos tik Ukrainos pateiktais duomenimis.

Koncernas "Almaz-Antej", gaminantis priešlėktuvinės gynybos sistemas, atliko tyrimus, įrodančius, kad "Boeing" buvo numuštas iš teritorijos, kurią kontroliavo Ukrainos kariuomenė. Tačiau tyrėjai ignoravo šią informaciją.

Vladimiras Putinas pažymėjo, kad Maskva gali pripažinti tyrimo rezultatus, jei ji visapusiškai jame dalyvaus.

Rusijos gynybos ministerija teigia, kad po 2011 metų visos aptariamo tipo raketos buvo sunaikintos. Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas ne kartą pareiškė, kad Maskva kategoriškai atmeta kaltinimus dėl įvykusios katastrofos.

2019 metų birželio 18 dieną trims Rusijos piliečiams (Grikinui, Dubinskiui, Pulatovui) ir vienam Ukrainos piliečiui (Karčenkai) buvo pranešta apie jų įtarimą padarius šį nusikaltimą. 2019 metų liepos 22 dieną baudžiamoji byla prieš šiuos įtariamuosius buvo perduota Nyderlandų Karalystės kompetentingai institucijai, kaip numatyta Ukrainos baudžiamojo proceso kodekso 599, 600 straipsniuose.

Baudžiamasis procesas prieš šiuos asmenis bus perduotas teismui. Nyderlanduose jis bus pradėtas preliminariai 2020 metų kovo mėnesį.

Generalinė prokuratūra pranešė, kad Nyderlandai atsisakė perduoti medžiagą apie MH17 bylą į Maskvą, nepaisant to, kad su ja susiję trys Rusijos piliečiai. Taigi Nyderlandų valdžia dar kartą "vengė visų būtinų priemonių visapusiškam katastrofos tyrimui atlikti, kaip nustatyta JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje", — teigė agentūra.

MH17 katastrofos bylos teismas Nyderlanduose prasidės 2020 metų kovo 9 dieną.

Tegai:
byla, lėktuvo katastrofa, Ukraina
Dar šia tema
Politologas: Nyderlandai MH17 byloje nusprendė vadovautis sveiku protu
Lavrovas atsakė į įtarimus dėl Rusijos dalyvavimo Berlyne įvykdytoje žmogžudystėje
EK pastatas Briuselyje

Ekspertas: Europa neatlaikys antro ekonomikos uždarymo dėl COVID-19

(atnaujinta 08:07 2020.08.06)
ES manymu, ekonomikos uždarymas yra didesnis blogis nei mirtingumo padidėjimas dėl koronaviruso pandemijos, sakė ekspertas Aleksejus Zubecas

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Dėl ekonomikos uždarymo Europos šalys prarado iki 30 procentų savo bendrojo vidaus produkto (BVP) per ketvirtį, o tai yra milžiniška suma, interviu Sputnik Lietuva sakė ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas.

"Ir visi supranta, kad antrojo tokio Europos valstybių ekonomikos uždarymo neišlaikys. Tai bus Europos, kaip pasaulinės ekonominės galios, pabaiga. <...> Ir visuomenės nuomonė, ir žmonės, ir opozicija, ir žurnalistai —visi sutinka, kad ekonomikos uždarymas — tai didžiulis blogis", — sakė jis.

Zubecas pažymėjo, kad šiai dienai niekas nerizikuos dėl galimo ekonomikos žlugimo.

"Antrą kartą niekas tam nesiryž, žmonės yra pasirengę rizikuoti savo sveikata, kad neliktų pinigų. Ir jau eilė valstybių, tarp jų ir Europos, paskelbė, kad ekonomikos vėl neuždarys... Tai yra bendras Europos Sąjungos požiūris. Taigi Briuselio valdininkų požiūris į tai, kad uždarymas — daug didesnė problema nei tam tikras mirtingumo padidėjimas, kuris iš tikrųjų nėra toks didelis", — sakė jis.

Europos Komisija įvertino Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos žodžius apie tai, kad kad ES šalys gali grįžti prie sienų uždarymo atnaujinimo klausimo. Pasak EK atstovo, būtina vengti neveiksmingų apribojimų ir ES vidaus sienų kontrolės atnaujinimo.

Kaip pirmadienį pareiškė Lietuvos prezidentas, padėtis dėl koronaviruso keičiasi į blogąją pusę, dėl ko "sienos kontrolės klausimas turi būti sekantis etapas". Kaip pažymėjo prezidentas, ES lygiu būtina susitarti dėl tokios priemonės taikymo mechanizmo, kuris būtų vienodai taikomas kaip karantino priemonė.

Taip pat jis pridūrė, kad ES valstybių narių nacionalinių sienų atidarymo ar uždarymo klausimas, susijęs su koronaviruso pandemija, turėtų būti išspręstas visos Europos bendruomenės lygiu.

Tegai:
koronavirusas, Gitanas Nausėda, ES, Europos Komisija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Nausėda: valstybių narių sienų atvirumo klausimas turėtų būti išspręstas ES lygiu
Ekspertas: naujas sienų uždarymas gali tapti fatalus Europos Sąjungai
Istorinių ir naujų ginklų demonstravimas UAB CNIItočmaš poligone, archyvinė nuotrauka

Rusijoje pradėta serijinė "Udav" pistoletų gamyba

(atnaujinta 19:02 2020.08.05)
Praeitą mėnesį buvo paskelbta, kad prasidėjo specialiai šiam pistoletui skirtų šovinių serijinė gamyba

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Centriniame tiksliųjų inžinerinių tyrimų institute (CNIItočmaš, "Rostech" dalis) prasidėjo pirmosios serijinės naujausio pistoleto "Udav", skirto Rusijos armijai, partijos gamyba.

"CNIItočmaš pradėjo serijinę "Udav" devynių milimetrų pistoleto gamybą. "Udav" dizaine naudojami išradimai, suteikiantys pistoletui daug pranašumų, palyginti su jo klasės draugais: CZ, "Glock","Walther", "Colt" ir kitais", — cituoja valstybinės korporacijos pranešimą žiniasklaidai RIA Novosti.

Tarp patentuotų technologijų yra naujas dėtuvės dizainas. Iš jos galite vizualiai ar palietus nustatyti, kiek joje liko šovinių.

Be to, pistoletas turi duslintuvą su keičiamu šilumą sugeriančiu moduliu ir dviejų tipų šoviniais — padidinto įsiskverbimo ir mažesnio kulkos greičiu.

"Padidinto įsiskverbimo šovinys sugeba pramušti antros klasės neperšaunamąją liemenę, įskaitant audinį, didesniu atstumu nei analogai ir suteikia didelį smogiamąjį poveikį. Antrojo šovinio konstrukcijoje, nepaisant padidėjusios masės, pavyko sumažinti kulkos greitį, o tai žymiai sumažina garso lygį, sušaudymo metu", —  sakoma bendrovės pranešime.

Udav" yra pilnai Rusijos gamybos, surinkamas iš rusiškų komponentų. Pistoletas yra išlaikęs valstybinius testus ir yra rekomenduojamas kariuomenės aprūpinimui. Jo dėtuvės talpa yra 18 šovinių — dešimčia daugiau nei turi pistoletas "Makarov".

Šaudymui iš "Udav" galima naudoti visų rūšių 9x21 mm kalibro šaudmenis — su įprastomis, su šarvus pramušančiomis, su padidinto stabdymo veiksmo, su sumažinto įsiskverbimo veikimo, su padidinto pramušimo ir su ikigarsinio greičio kulkomis.

Tegai:
pistoletas, ginkluotė, Rusija
Dar šia tema
Rusiški ginklai: kokį greitį išvysto greitaeigis šarvuotis "Strela"
Rusijoje prasidėjo naujausio puolamojo sraigtasparnio bandymai
Lenkijos žiniasklaida įvertino Rusijos prieštankinę patranką "Sprut"
Ekspertas: net Rusijos "draugai" pripažįsta "Sprut" veiksmingumą
Automobilių rinka, archyvinė nuotrauka

Du broliai neapskaitė beveik 180 tūkst. eurų pajamų, gautų automobilių prekybos

(atnaujinta 10:21 2020.08.06)
Skaičiuojama, kad abu broliai pardave 28 automobilius ir bendrai nesumokėjo valstybei per 51,5 tūkst. eurų mokesčių

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Dvejų brolių laukia teismas dėl mokesčių vengimu ir 180 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų, praneša FNTT spaudos tarnyba.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai kartu su Šiaulių apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl prekyba automobiliais besiverčiančių dviejų brolių galimai padarytų nusikalstamų veikų. 

Įtariama, kad bendrai abu kaltinamieji neapskaitė beveik 180 tūkst. eurų pajamų, gautų iš automobilių prekybos, ir nesumokėjo valstybei per 51,5 tūkst. eurų mokesčių. 

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Vilniuje gyvenantis vienas iš brolių iš pradžių vykdė individualią veiklą – prekiavo iš Europos Sąjungos valstybių įsigytais automobiliais. Pareigūnai įtaria, kad per mažiau nei dvejus metus be jokių apskaitos dokumentų buvo parduota 20 automobilių, už juos gauta daugiau nei 122 tūkst. eurų, kurie nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą.

Nuo 2017 metų vidurio tapęs PVM mokėtoju, kaltinamasis galimai pateikdavo melagingus duomenis apie gautas pajamas ir išvengė mokesčių, kurių bendra suma siekia beveik 39 tūkst. eurų. Jam pareikšti kaltinimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo.

FNTT pareigūnams narpliojant automobilių prekeivio veiklą, įtarimų sukėlė ir jo brolis, taip pat užsiimantis transporto priemonių prekyba, nors ir neįregistravęs tokios veiklos.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Šiauliuose gyvenantis vyras užsienio šalyse pirkdavo naudotus automobilius, kuriuos gabendavo į Lietuvą pardavimui. Įtariama, kad per maždaug pusantrų metų šiaulietis galimai pardavė 8 automobilius, už kuriuos gavo daugiau nei 56 tūkst. eurų pajamų, bet jų nedeklaravo. Jam pareikšti kaltinimai vykdžius ūkinę, komercinę veiklą stambiu mastu neturint tam leidimo. Įtariama, kad į valstybės biudžetą jis nesumokėjo apie 12,6 tūkst. eurų mokesčių ir įmokų.

Vykdant ikiteisminį tyrimą įtariamieji savo kaltės nepripažino ar pripažino iš dalies. Siekdami išsiaiškinti visas detales, FNTT pareigūnai apklausė 120 liudytojų iš visos Lietuvos, buvo daromi asmenų atpažinimai iš nuotraukų. 

Griežčiausia bausmė už neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, yra laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Už apgaulingą buhalterijos tvarkymą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Asmeniui, kuris vertėsi ūkine, komercine veikla stambiu mastu ir neturėjo tam leidimo, griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Tegai:
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Teisiamas automobilių iš JAV prekeivis, nuslėpęs beveik milijoną eurų PVM
Naujų lengvųjų automobilių registravimas sumažėjo beveik 8 proc