Vėliavos su Europos Sąjungos simboliais prie Europos Komisijos Briuselyje, archyvinė nuotrauka

Briuselis nori kai kurias ES šalis pažeidimus pasodinti "ant sauso davinio"

(atnaujinta 19:17 2020.02.18)
Manoma, kad Europos Komisija pateiks šalims rekomendacijas, kaip įveikti tam tikras problemas, o tada valstybės narės balsų dauguma nuspręs, ar joms pritarti

VILNIUS, vasario 18 — Sputnik. Europos Sąjungos šalių lyderiai galės gauti subsidijas iš bendrojo biudžeto 2021–2027 metams, jei jų valstybėse bus laikomasi teisinės valstybės principų. Apie tai pranešė "Reuters".

"Bus įvestas bendras sąlygų režimas [suteikiantis galimybę gauti finansavimą — Sputnik], kad būtų pašalinti akivaizdūs valstybių narių vyriausybės trūkumai, susiję su teisinės valstybės laikymusi", — rašoma agentūros dokumente.

Vykdomoji valdžia — EK — pateiks šalims rekomendacijas, kaip įveikti tokias problemas, o tada dauguma ES valstybių narių nuspręs, ar joms pritarti.

ES biudžetas 2021–2027 metams turėtų būti viena pagrindinių diskusijų temų aukščiausiojo lygio susitikime, kuris vyks ketvirtadienį Briuselyje. Remiantis Suomijos pasiūlymu, Bendrijos biudžeto finansavimo suma turėtų siekti 1,094 trilijonus eurų, o tai yra 1,074 procentai ES BVP.

Sumažintos subsidijos Baltijos šalims

Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims, o tai pirmiausia palies ūkininkavimą. Lietuva mano, kad pasiūlymai dėl naujojo ES biudžeto yra nepriimtini, visų pirma, sumažinant išmokas sanglaudos politikai ir žemės ūkiui, apie tai ne kartą pareiškė politikai.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasiskundė, kad finansavimo stoka turės įtakos tokiems svarbiems infrastruktūros projektams kaip "Rail Baltica" ir Baltijos šalių energetikos sistemų sinchronizacijai su žemyninės Europos tinklais.

Šią vasarą Lietuvą ištiko sausra. Kai kurie ekspertai pažymėjo, kad nuostoliai žemės ūkio ir kituose sektoriuose šiais metais bus dideli net palyginti su praėjusiais metais, kai sausra buvo stipresnė ir apėmė 24 savivaldybes.

Ekspertas Aleksejus Iljaševičius pažymėjo, kad nei Lietuvos vyriausybė, nei Briuselis neskuba kompensuoti Lietuvos ūkininkų nuostolių. Kai kurie ekspertai mano, kad subsidijų sumažinimas pirmiausia paveiks žemės ūkį, tačiau, kadangi Lietuvos valdžios sprendimai taip pat neskatina pramonės plėtros, padėtis yra apgailėtina.

Tegai:
subsidijos, Europos Sąjunga, Briuselis
Dar šia tema
Europos Komisija papasakojo apie koronaviruso situaciją ES
Minskas ES sankcijas Baltarusijai pavadino praeities atgyvenomis
Koronaviruso plitimas

Mokslininkai ragina PSO pripažinti koronaviruso plitimą ore

(atnaujinta 11:11 2020.07.11)
Pasak mokslininkų, įrodymai patvirtina, kad virusas gali plisti per mažiausias daleles, įstrigusias patalpų ore

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Beveik 240 mokslininkų iš 32 šalių ragina Pasaulio sveikatos organizaciją pripažinti koronaviruso plitimą per mažiausias ore esančias daleles kaip reikšmingą infekcijos plitimo veiksnį, rašo "The New York Times".

PSO teigia, kad virusas plinta daugiausia per didelius lašelius, kurie išsiskiria iš paciento kvėpavimo takų kosint, čiaudint ar bendraujant ir pasiekiant bet kurį paviršių.

Pasak mokslininkų, įrodymai patvirtina, kad virusas gali plisti per mažiausias daleles, įstrigusias patalpų ore.

Kitą savaitę moksliniame žurnale gali būti paskelbtas 239 mokslininkų laiškas PSO, kuriame prašoma peržiūrėti rekomendacijas.

Pačioje organizacijoje įrodymai apie koronaviruso plitimą oru buvo vadinami neįtikinamais.

"Per pastaruosius porą mėnesių mes kelis kartus tvirtinome, kad manome, jog galimas perdavimas per orą, bet tikrai neparemti įtikinamais ar net aiškiais įrodymais. Šiuo klausimu vyksta rimtos diskusijos", — laikraštis cituoja Benedetta Allegranzi, PSO infekcijų kontrolės techninę direktorę.

Straipsnio autoriai pažymi, kad jei sklidimas ore iš tiesų yra reikšmingas plitimo veiksnys, tada reikės įdiegti keletą naujų priemonių, kad būtų aptiktas koronavirusas, įskaitant kaukių nešiojimą patalpose net per socialinį atstumą, medicininių kaukių dėvėjimą su specialiomis kaukėmis, kurios filtruoja mažiausias daleles, ir naudoti vėdinimo sistemos viešose vietose, taip pat ultravioletinės lempos, galinčios sunaikinti viruso daleles.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 554 tūkst. žmonių.

Tegai:
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mirtina Estijos tranzito pramonės liga. Ir tai nėra koronavirusas
Lėktuvas su NATO kariuomene Latvijos nepasiekė dėl COVID-19 grėsmės
Rusijos URM atstovė Marija Zacharova

Zacharova pajuokavo po Trampo žodžių apie naujas JAV raketas

(atnaujinta 16:55 2020.07.11)
Ji sureagavo į Donaldo Trampo, kuris anksčiau pareiškė, kad Vašingtone buvo kuriama raketa, kuri būtų 17 kartų greitesnė už bet kokį panašų ginklą, žodžius. Anot Amerikos prezidento, ši raketa "skraido taip greitai, kad ją yra ypač sunku pastebėti

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Maskvoje nenustoja stebėtis Amerikos pokyčiais karinėje srityje, Facebook su ironija rašė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Ji sureagavo į Donaldo Trampo, kuris anksčiau pareiškė, kad Vašingtone buvo kuriama raketa, kuri būtų 17 kartų greitesnė už bet kokį panašų ginklą, žodžius. Anot Amerikos prezidento, ši raketa "skraido taip greitai, kad ją yra ypač sunku pastebėti".

"Greitis — tai šaunu. Dar į taikinį pataikytų, nes mes atsimename, kas nutiko "gražiosioms naujoms išmanioms raketoms" 2018 metais," — rašė ji.

Prieš dvejus metus JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija užpuolė Siriją. Remiantis Rusijos generalinio štabo duomenimis, iš 105 paleistų raketų buvo pasiekta tik 22.

Buvo pranešta, kad brangios ir vadinamosios išmaniosios raketos padarė didžiausią žalą ūkiniams pastatams. Du iš jų nesprogo ir pateko Rusijos kariuomenės žinioje. Ekspertai pažymėjo, kad šiose raketose nebuvo iš esmės naujų dalių, tačiau jų tyrimas padės patobulinti esamas kovos su tokiais ginklais priemones.

Tegai:
Donaldas Trampas, Marija Zacharova, raketa, Rusija, JAV
Dar šia tema
"Sumanė blogybę": kodėl NATO didina kariuomenę prie Rusijos sienų
Lavrovas: START III sutarties likimas nulemtas
Dalios Grybauskaitės inauguracija, 2009 metų liepos 12

Kokia šiandien diena: liepos 12-osios šventės

(atnaujinta 14:17 2020.07.11)
Liepos 12 dieną savo vardadienius mini Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas

Liepos 12 yra 193-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais, keliamaisiais metais — 194-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 172 dienos.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1909 metais Čikagoje pradėtas leisti pasaulio lietuvių dienraštis "Draugas".  Tarp emigrantų iš Lietuvos pradėtas leisti laikraštis tapo visų lietuviškų periodinių spaudinių rekordininku — tai ilgiausiai be pertraukos leidžiamas lietuviškas laikraštis pasaulyje. Šiuo metu laikraštis, kurio redakcija įsikūrusi Čikagoje, išeina tris kartus per savaitę.

1990 metų liepos 12 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas paskelbė kreipimąsi į TSRS Aukščiausiąją Tarybą, kuriuo kvietė "panaikinti neteisėtą 1940 metų rugpjūčio 3 dienos TSRS įstatymą dėl Lietuvos įjungimo į TSRS ir derybomis atkurti tarpvalstybinius santykius, kurių pagrindus padėjo 1920 metų taikos sutartis".

Šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje ši diena svarbi tuo, kad 2009 metais buvo inauguruota pirmoji Lietuvos Prezidentė moteris Dalia Grybauskaitė.  Simboliška  tai, kad per tūkstantį Lietuvos metų (tuo metu buvo švenčiamas Lietuvos vardo tūkstantmetis jubiliejus) tai pirmoji sava moteris prie mūsų šalies vairo. Iki tol Lietuvą ir lietuvius yra valdžiusi viena moteris — Rusijos valdovė Jekaterina II, kuri nukariautą Lietuvos-Lenkijos valstybę valdė 1795-1796 metais Lietuvoje taip pat būta stiprių ir įtakingų moterų, bet nei Lietuvos-Voluinės sutartyje (1219 metais) minima kunigaikštienė Plikienė, nei karalienės Morta ir Bona Sforca ar Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio (1920 metais) pirmininkė Gabrielė Petkevičaitė–Bitė niekados nebuvo faktinėmis Lietuvos vadovėmis.

Vardadienius šią dieną švęs Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas.

Tegai:
šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai