Kanados vėliava, archyvinė nuotrauka

Kanados valdžia ruošiasi deportuoti 96 metų buvusį nacistą

(atnaujinta 19:14 2020.02.18)
Anot tyrėjų, jis dalyvavo nužudant 214 našlaičius iš vaikų globos namų Jeiske Antrojo pasaulinio karo metais

VILNIUS, vasario 18 — Sputnik. Kanados valdžia ruošiasi deportuoti 96 metų Helmutą Oberlanderį po to, kai paaiškėjo, kad jis dalyvavo Antrojo pasaulinio karo metais padarytuose nusikaltimuose.

"Pradėtas deportavimo procesas, tačiau jis dar toli gražu nesibaigė", — cituoja Oberlanderio advokatą Roną Poultoną Sputnik Baltarusija.

Jis pridūrė, kad ekstradicijos procesas kol kas nevykdomas.

Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad Rusijos tyrimų komitetas iš Kanados paprašė baudžiamosios bylos medžiagos prieš 96 metų Oberlanderį. Tyrėjai mano, kad jis dirbo Sonderkommandos SS-10 "a" vertėju. Šis padalinys veikė Kubanėje 1942–1943 metais.

Berlynas
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

1942 metų spalio pradžioje naciai išvežė 214 našlaičių iš vaikų globos namų ir įvykdė jiems mirties bausmę. Tyrimą atlikusių ekspertų teigimu, vaikai buvo palaidoti gyvi arba jie mirė sunkvežimiuose nuo apsinuodijimo išmetamosiomis dujomis. Manoma, kad Sonderkommanda dalyvavo ir kituose nusikaltimuose.

Pats Oberlanderis neneigia, kad tarnavo Sonderkommandoje, tačiau tvirtina, kad buvo priverstas tai padaryti, kitaip jį būtų nužudę. Jis neigia dalyvavimą žudynėse.

Šiandien Oberlanderis yra dešimties ieškomiausių ir iki šiol išgyvenusių nacių nusikaltėlių sąraše.

Po karo Oberlanderis sugebėjo išvengti sulaikymo, o po kelerių metų persikėlė į Kanadą ir gavo šalies pilietybę. Tačiau pilietybė iš jo buvo atimta dėl bandymo nuslėpti tarnybą Sonderkommandoje. Oberlanderio advokatas šį sprendimą pavadino nesąžiningu.

Gruodžio mėnesį Kanados aukščiausiasis teismas atsisakė nagrinėti Oberlanderio apeliaciją dėl sprendimo atimti iš jo Kanados pilietybę.

Tegai:
nusikalstama veikla, Antrasis pasaulinis karas, Kanada
Dar šia tema
Rusijos ambasada Vokietijoje atsakė į Lenkijos ambasadoriaus straipsnį apie karą
Drezdenas ugnyje: kodėl JAV ir Didžioji Britanija sunaikino Vokietijos kultūros sostinę
Bundestagas perspėjo Vokietiją apie Rusijos gyventojų įžeidimą
Курицы

Lenkijoje nustatytas dar vienas paukščių gripo protrūkis

(atnaujinta 15:07 2020.12.03)
Aplink ligos židinį nustatytos būtinosios apsaugos ir stebėsenos zonos, ūkyje pradėti paukščių gaišinimo, valymo ir dezinfekavimo darbai

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Trečiadienį naujas didelio patogeniškumo (H5N8 potipio) paukščių gripo protrūkis nustatytas Lenkijos Sedlcės apskrityje įsikūrusiame komercinių paukščių ūkyje, kuriame laikyta daugiau kaip 117 tūkst. mėsinių kalakutų, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Audinės, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Андрей Александров

VMVT duomenimis, tai jau antras toks didelis nuo šios ligos nukentėjęs Lenkijos paukštininkystės ūkis per pastarąją savaitę. Dėl viruso šiemet šalyje sunaikinta daugiau kaip 1,6 mln. paukščių.

Pranešama, kad ši liga patvirtinta staiga nugaišus daugiau nei tūkstančiui laikomų paukščių ir ištyrus jų gaišenų mėginius. Lenkijos veterinarijos specialistai jau ėmėsi visų būtinų priemonių, kad virusas neišplistų iš ūkio, o gyvi paukščiai, paukštiena ar šalutiniai gyvūniniai produktai iš protrūkio vietos nepatektų į rinką.

Aplink ligos židinį nustatytos būtinosios apsaugos ir stebėsenos zonos, ūkyje pradėti paukščių gaišinimo, valymo ir dezinfekavimo darbai. Taip pat vykdomas epizootinis tyrimas, aiškinantis, kaip virusas pateko į ūkį. Tai jau 34 didelio patogeniškumo paukščių gripo protrūkis, patvirtintas Lenkijos naminių paukščių laikymo vietose 2020 metais.

Tegai:
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), paukščių gripas, Lenkija
Dar šia tema
Lietuvoje įvertinta didelio patogeniškumo paukščių gripo protrūkio rizika
Patarta, į ką atkreipti dėmesį perkant šviežią žuvį
Didelio atgarsio sulaukę tyrimai dėl nelegalių augintinių veisėjų pasiekė teismą
Vilnius

Ekspertas: jei ne Rusija, Vakarai būtų pamiršę Baltijos šalis

(atnaujinta 15:07 2020.12.03)
Baltijos šalys, susidūrusios su neigiamu savo ekonomikos vystymusi, gali atkreipti Vakarų valstybių dėmesį tik pareiškimais apie mitinę Maskvos grėsmę, mano ekspertas Pavelas Feldmanas

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Baltijos šalys NATO viduje bando būti "pagrindinės rangovės" santykius su Rusija sunkinančių klausimų srityje, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos tautų draugystės universiteto Strateginių tyrimų ir prognozių instituto direktoriaus pavaduotojas, politikos mokslų kandidatas Pavelas Feldmanas.

"Neigiamos savo ekonomikos plėtros — gyventojų nuskurdimo, pramonės sunaikinimo — sąlygomis joms nelieka nieko kito, kaip tik pritraukti didesnių Vakarų partnerių, visų pirma Jungtinių Amerikos Valstijų, dėmesį į klausimus, susijusius su tariamu karinio saugumo užtikrinimu Rytų Europoje, Baltijos šalyse, pietuose. Nors iš tikrųjų šioms šalims negresia jokia Rusijos "grėsmė". Jiems šis nuolatinis įtampos eskalavimas yra tiesiog jų pačių ekonomikos išgyvenimo gilioje depresijoje garantas", — pareiškė jis.

Feldmanas pažymėjo, kad Lietuva, Latvija ir Estija neturi ką pasiūlyti Vakarų Europai ir JAV.

"Jei Baltijos šalys šios "siaubingai pavojingos Rusijos akivaizdoje" nebūtų pozicionavusios savęs kaip Vakarų forposto, tada, tikriausiai, jos apskritai nebūtų įdomios Vakarams, nes neturi ką pasiūlyti nei Vakarų Europai, nei Jungtinėms Amerikos Valstijoms. <...> Jei ne Rusija, jos vargu ar sulauktų tiek dėmesio", — apibendrino jis.

Anksčiau Lietuva kartu su Čekija, Latvija ir Slovakija paskelbė "būtinybę NATO glaudžiau bendradarbiauti su partneriais Juodosios jūros regione — Ukraina ir Sakartvelu".

Laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas Linas Linkevičius atkreipė dėmesį į glaudesnio bendradarbiavimo su Ukraina ir Gruzija poreikį.

Tegai:
NATO, Rusija, JAV, Baltijos šalys
Dar šia tema
NATO pareiškė apie Rusijos "agresyvios politikos" tęsimą
Ukraina papasakojo apie stojimo į NATO sąlygas  
Slaugytoja ligoninėje, archyvinė nuotrauka

Pagal sergamumą koronavirusu Lietuva užima trečiąją vietą Europoje

(atnaujinta 15:32 2020.12.03)
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje sergamumas COVID-19 yra net triskart mažesnis negu Lietuvoje

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Lietuva užima trečiąją vietą Europoje pagal sergamumą koronavirusu, rodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenys.

ECDC gruodžio 3-iosios duomenimis, dviejų savaičių sergamumo rodiklis Lietuvoje jau yra 1011,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, mirštamumo rodiklis atitinkamai 8,6 atvejo.

Pagal sergamumo rodiklį Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ir Jungtinės Karalystės šalių grupėje Lietuvą lenkia Liuksemburgas, kur dviejų savaičių sergamumo rodiklis yra net 1213 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o mirštamumo — 17,7, ir Kroatija, kurioje atitinkamai sergamumo rodiklis yra 1083,4, o mirštamumo — 18,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje sergamumas COVID-19 yra net triskart mažesnis negu Lietuvoje. Latvijos dviejų savaičių sergamumo rodiklis yra 365,7 atvejo, mirštamumo —4,5, Estijoje sergamumo rodiklis yra 355,9, mirštamumo — 2,8 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.

Kaimyninėje Lenkijoje, iš kur neseniai buvo gaunami pranešimai apie sunkią COVID-19 situaciją, dabar taip pat registruojamas mažesnis užsikrėtimų skaičius nei Lietuvoje — 634,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, mirštamumo — 17,8 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.

Mažiausias sergamumo rodiklis yra Islandijoje, atitinkamai 58 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Taip pat mažu sergamumu išsiskiria Airija — 81,7 atvejo 100 tūkstančių gyventojų ir Suomija — 107,8 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.

Mažiausias mirštamumo nuo koronaviruso rodiklis yra Suomijoje ir Islandijoje — po 0,6 atvejo ir Norvegijoje — 1 atvejis 100 tūkstančių gyventojų.

Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje patvirtinti 67 066 atvejai, šiuo metu serga 39 377, pasveiko 26 836 asmenys, mirė 564 pacientai. Per praėjusią parą patvirtinta 2 450 naujų koronaviruso atvejų

Šiuo metu Lietuvoje pastebimas staigus sergamumo koronavirusu augimas. Šalyje nuo lapkričio 7 dienos iki gruodžio 17 dienos imtinai galioja karantinas.

Tegai:
COVID-19, Europa
Dar šia tema
Įvardyti dokumentai, įrodantys, kad darbuotojas yra pasveikęs nuo COVID-19
Lietuvoje registruotas intensyvus COVID-19 infekcijos plitimas