Sputnik Estija

Tolstojus aptars Sputnik Estija situaciją su ESBO generaliniu sekretoriumi

(atnaujinta 13:33 2020.02.20)
Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Piotras Tolstojus taip pat neatmetė galimybės šiuo klausimu susitikti su ESBO atstovu žiniasklaidos laisvės klausimais Harlemu Deziru

VILNIUS, vasario 20 — Sputnik. Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Piotras Tolstojus RIA Novosti pareiškė, kad aptars Sputnik Estija situaciją su ESBO generaliniu sekretoriumi Tomu Gremingeriu (Thomas Greminger).

Susitikimas numatytas ketvirtadienį 19-osios Parlamentinės asamblėjos žiemos sesijos metu Vienoje.

"Žinoma, reikia. Su estais, bijau, kad nieko mes nepakeisime, o europietiškosios visuomenės nuomonę pritraukti reiks. Šiandien pasikalbėsiu su ESBO generaliniu sekretoriumi ir pažiūrėsime, kokiu formatu tai darysime", — cituoja Tolstojų RIA Novosti.

Jis taip pat neatmetė galimybės šiuo klausimu susitikti su ESBO atstovu žiniasklaidos laisvės klausimais Harlemu Deziru.

"Galbūt. Aš dar nežinau, kaip tai galima sustiprinti organizaciniu būdu, kad suprastume, ar toks susitikimas yra įmanomas, ar ne. Deziras sakė, kad kontroliuoja situaciją. Tegu kontroliuoja", — sakė agentūros pašnekovas.

Anksčiau Sputnik Estija darbuotojai gavo Policijos ir pasienio apsaugos departamento laiškus su tiesioginiais grasinimais iškelti prieš juos baudžiamąją bylą, jei jie iki sausio 1 dienos nenutrauks darbo santykių su MIA "Rossija segodnia". Talinas pateisino savo veiksmus sankcijomis, kurias 2014 metų kovo mėnesį ES įvedė tam tikriems Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant Dmitrijų Kiseliovą, MIA "Rossija segodnia" generalinį direktorių.

Estijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Urmas Reinsalu RIA Novosti sakė, kad jo šalis vykdo ES sankcijų politiką ne prieš Sputnik, o atsižvelgdama į Kiseliovui nustatytas asmenines sankcijas.

Jelena Čeryševa ir Kirilas Višinskis Strasbūre taip pat susitiko su Europos Tarybos žmogaus teisių komisare Dunja Mijatovič. Jai buvo perduotas laiškas, kuriame aprašyta Sputnik Estija padėtis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas situaciją su Sputnik Estija, teigė, jog Rusijos valdžia padarys viską, kad palaikytų Sputnik darbą kitose šalyse.

Tegai:
Estija, Sputnik, ESBO
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT (109)
Dar šia tema
Sputnik Estija vadovė Talino veiksmus vadina cenzūra
Čeryševa apie Sputnik situaciją: Estija kankina savo piliečius
Višinskis papasakojo, kaip ETPA priėmė klausimus apie Sputnik Estija
Baltarusijos vėliava

Baltarusijoje vyksta prezidento rinkimai

(atnaujinta 11:33 2020.08.09)
Išankstinio balsavimo metu rinkėjų aktyvumas viršijo 40 procentų. CRK paragino piliečius "nedelsti" išreikšti valios ir balsuoti iki vakaro

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Baltarusijoje atidaromos rinkimų apylinkės balsavimui prezidento rinkimuose, pranešė RIA Novosti.

Pranešama, kad išankstinio balsavimo metu rinkėjų aktyvumas viršijo 40 procentų.

Balsavimo apylinkės dirba nuo 08:00 iki 20:00. Išankstinis balsavimas vyko rugpjūčio 4–8 dienomis.

CRK tinklalapyje pateiktais duomenimis, iki išankstinio balsavimo pabaigos Minske dalyvavo 33,4 proc., Bresto srityje — 38,4, Vitebsko srityje — 39,34, Gomelio — 54,44, Gardino — 38,6, o Minsko — 39,66, Mogiliavo srityje — 49,92 proc.

Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos (CRK) vadovė Lidija Jermošina savo ruožtu paprašė šalies piliečių "nedelsti" išreiškiant valią ir ateiti ryte ar po pietų.

Anot jos, vakare rinkimų apylinkėse įves leidimo režimą, kad būtų išvengta didelio piliečių susibūrimo.

Prezidento lenktynėse dalyvauja penki kandidatai: dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka, kuris kandidatuoja jau šeštajai kadencijai, Andrejus Dmitrijevas, Ana Kanopackaja, Svetlana Tichanovskaja ir Sergejus Čerečenis. Balsavimo biuletenyje taip pat yra numatyta grafa "prieš visus".

Anksčiau RIA Novosti pranešė, kad Minske buvo sulaikyta opozicijos pagrindinės kandidatės Svetlanos Tichanovskajos kampanijos vadovė.

Baltarusijos prezidento rinkimai laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo daugiau kaip pusė rinkėjų sąrašų įtrauktų rinkėjų. Pagal Baltarusijos Rinkimų kodeksą, kad laimėtų rinkimus, kandidatas į prezidentus turi surinkti daugiau nei pusę visų balsų. 

Anksčiau Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai Linas Linkevičius ir Jacekas Čaputovičius susitarė atidžiai stebėti padėtį kaimyninėje šalyje, koordinuoti savo veiksmus ir pabrėžė koordinavimo ES lygiu svarbą.

Tegai:
prezidento rinkimai, Baltarusija
Šviežiai spaustos sultys

Tiesa apie šviežias sultis: kaip gerti, kad nepakenktų kūnui

(atnaujinta 09:54 2020.08.09)
Ekspertai primena, kad šviežiai spaustų sulčių vartojimas dideliais kiekiais gali pakenkti sveikatai

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Didelis šviežiai spaustų sulčių kiekis gali pakenkti sveikatai dėl didelio fruktozės, kuri, atsižvelgiant į Rusijos kokybės tarnybą ("Roskačestvo) medžiaga, yra neatsiejama cukraus dalis.

Kai iš šviežių vaisių ar daržovių išspaudžiamos sultys, skaidulos pašalinamos, paliekant skysčių su vitaminais ir didelę natūralaus cukraus koncentraciją.

"Sacharozę (baltąjį cukrų) sudaro gliukozė ir ta pati fruktozė. Suvartoti per didelį fruktozės kiekį organizmui yra tiek pat kenksminga, kiek suvartoti per didelį kiekį įprasto cukraus. Taip yra dėl fruktozės metabolizmo ypatumų", — teigia ekspertai.

Tuo tarpu ekspertai primena, kad žmogaus virškinimo sistema lengvai apdoroja pluoštą, iš jo gaunama viskas, ko jums reikia. Visiškai nereikia spausti sulčių iš vaisių ir daržovių, tikintis, kad tokiu būdu organizmas geriau pasisavins naudingus komponentus.

Ekspertai primena, kad dalis fruktozės, kuri nekeičiama į gliukozę energijai, virsta riebalais.

Be to, šviežiai spaustas sultis rekomenduojama suvartoti per 15-20 minučių po paruošimo — priešingu atveju sunaikinama daugybė vitaminų.

Ekspertai taip pat primena, kad dantų emalio eroziją galima pastebėti dėl maisto rūgščių poveikio. Todėl pavartojus vaisių ar vaisių sulčių patariama skalauti burną.

Šviežiai spaustų sulčių nerekomenduojama gerti nevalgius, nes jos gali sudirginti virškinimo trakto gleivinę ir staigius gliukozės kiekio kraujyje svyravimus.

Ekspertai taip pat nerekomenduoja sulčių dietos, jie tvirtina, kad tai negali prisidėti prie svorio metimo ir toksinų pašalinimo.

"Detoksinės dietos teorija yra tokia, kad suteikdami kūnui poilsį, galite kompensuoti savo nesveiką kasdienį gyvenimo būdą ir apsivalyti. Ši logika pagrįsta kaltės jausmu", — teigė departamentas.

Pasak ekspertų, geriausias būdas detoksikuoti organizmą yra valgyti sveiką, subalansuotą mitybą kiekvieną dieną.

Tegai:
sveika mityba, sveikata, sultys
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai
Dar šia tema
Po e. sveikatos sistemos darbo sutrikimo nuspręsta perkelti Registrų centro serverius
Kardiologė įvardino vitaminus, kuriuos būtina vartoti po koronaviruso
Programišiaus kaukė, archyvinė nuotrauka

Miražai ir blefas: Lietuvoje labai didžiuojamasi neveiksmingu kibernetiniu saugumu

(atnaujinta 10:06 2020.08.09)
Pagal 2019 metų paskelbtą Globalų kibernetinio saugumo indeksą (Global Cybersecurity Index, GCI) Lietuva užima 4-ąją vietą, nusileidusi tik Jungtinei Karalystei, Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Prancūzijai

Ir patenka į daugiausiai dėmesio kibernetinio saugumo sričiai pasaulyje skiriančių valstybių grupę.

Lietuvoje tuo labai didžiuojamasi. Pasauliui giriamasi. Šį laimėjimą nuolat primena Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC). Beveik kaip savo nuopelną.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras  — pagrindinė Lietuvos kibernetinio saugumo institucija, atsakinga už vieningą kibernetinių incidentų valdymą, kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros kibernetinį saugumą ir informacinių išteklių akreditaciją. Teoriškai.

NKSC nuostatuose yra numatyti ir pagrindiniai institucijos veiklos tikslai. T.y. įgyvendinti nacionalinę kibernetinio saugumo politiką; atlikti Saugumo priežiūros tarnybos funkcijas; atlikti Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos funkcijas. Ir dar vykdyti informacijos sklaidos, tyrimų ir analizės kibernetinio saugumo klausimais veiklą.

"Informacijos tyrimus" NKSC vykdo su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentu. Arba dar tiksliau su Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento pagalba in corpore. In corpore skaičiuoja Lietuvai nedraugiškos informacinės veiklos atvejus. Žinoma, planuoja ir koordinuoja visuomenės informavimą bei vykdo viešųjų ryšių projektus žurnalistams. Apie savo institucijų gerus darbus. Ir apie tariamų priešų blogus.

Dar yra Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas. Yra Nacionalinė kibernetinio saugumo strategija ir Nacionalinis kibernetinių incidentų valdymo planas LR vyriausybės patvirtintas...

Pasak NKSC ekspertų, procesus Lietuvoje kibernetinio saugumo srityje lemia ES priimti teisės aktai ir rekomendacijos, sparčiai besivystančios informacinės ir ryšių technologijos. O taip pat įtempta geopolitinė situacija.

Kas kelia geopolitinę įtampą ir grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui klausti nereikia. Atsakymus kasmet pateikia Antrojo operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (VSD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose. Pasak AOTD ir VSD blogis ateina iš Rusijos Federecijos, Baltarusijos Respublikos,  nuo 2019 metų ir iš Kinijos Liaudies Respublikos.

Gąsdintis ir gąsdinti grėsmėmis nacionaliniam saugumui Lietuvoje yra madinga. Geras tonas. Net peržengiant institucijų kompetencijos ribas.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos pagal savo kompetencijas turėtų rūpintis ir Registrų centru (RC). Tačiau kol perkūnas netrenks, tol valstietis nesižegnoja. Trenkė ne tik perkūnas, bet ir gan smarkiai palijo. Ir iš rikiuotės daugiau nei savaitei išvedė RC serverius.

Kiekviena rimtesnė serverinė yra strateginis objektas, už devynių užraktų, trigubų sienų, su specialiu temperatūriniu ir klimatiniu režimu. Ir dar serveriai dubliuojami, kad kilus problemai, akimirksniu pradėtų veikti kitas.

Ir štai už 30 kilometrų nuo "nedraugiškos" valstybės Baltarusijos, Europos Sąjungos  valstybės, pagal Globalų kibernetinio saugumo indeksą  užimančios 4-ą vietą Pasaulyje, sostinėje Vilniuje,  rūsyje, praėjus stipresnei liūčiai, užpilami serveriai. Sutrinka arba neveikia e.sveikata, elektroninis parašas, Gyventojų, Hipotekos, Areštų registrai, Nekilnojamojo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga, paralyžiuotas notarų darbas ir dar neaišku kas. Esant tokiai situacijai gali pakakti kelių nekonvencinių hibridinių ir net nebūtinai žalių žmogeliukų iš Rusijos, tos pačios Baltarusijos, Kinijos ar Kosmoso...

Sutrikusi e. sveikatos sistemos veikla ne visus sutrikdė. Registrų centro valdoma e.sveikatos sistema ilgiausiai galėjo neveikti aštuonias valandas, BNS kompetentingai teigė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pagal patvirtintus saugos reikalavimus. Teoriškai.

Žaibuoja ir lyja ne pagal instrukcijas

"E.sveikatos sistemos kategorija yra pirma, aukščiausia. Yra vidaus reikalų ministro patvirtinti saugos reikalavimai, (...) pagal kuriuos e.sveikatos sistema turi būti atstatyta per aštuonias valandas. Valdytojas turi nusimatyti priemones, konkrečiai — atsargines patalpas, iš kurių galėtų tęsti veiklą, nesant galimybei tęsti veiklos pagrindinėse patalpose", — kompetentingai sakė KAM Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovas Jonas Skardinskas. "Kitas dalykas — pirmos kategorijos sistemos prieinamumas turi būti užtikrintas ne mažiau nei 99 procentus laiko per parą", — kompetentingai pridūrė kiber saugumietis.

Skaičiuoti nedraugiškos informacinės veiklos atvejus yra paprasčiau. Patriotiška. Ir labai tinka į bendrą Tėvynės gynimo toną. Tai galima pademonstruoti.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras Lietuvos publiką tikina, kad Lietuvos valstybingumas, nepriklausomybė ir demokratijos principai pastaruosius keletą metų yra tapę vienais svarbiausių šaliai nedraugiškos žiniasklaidos taikinių. Ir nustatė net 2 890 Lietuvai nedraugiškų informacinės veiklos atvejų bei pabrėžė, kad ketvirtis jų — konstitucinių pagrindų apsaugos srityje.

NKSC savo nuveiktų darbų ataskaitoje remiasi  Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis. Joje teigiama, kad 2019 metais dezinformacijos intensyvumo lygmuo Lietuvoje savo apimti bei turiniu išlaikė panašų lygį kaip ir ankstesniais metais. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad stebimu laikotarpiu "išaugo rezonansinių daugiasluoksnių (angl. multi-layered) informacinių atakų, t. y. atakų, susidedančių iš kibernetinių ir informacinių elementų, skaičius". Kompetentingai pabrėžiama, kad šios atakos pasižymėjo "pažangesniais techniniais ir turinio apipavidalinimo sprendimais, sudėtingesniu operaciniu veikimu, šio tipo išpuoliams vykdyti buvo skiriami didesni nei įprastai informaciniai ištekliai, technologiniai ir fiziniai pajėgumai". Ir reziumė — be abejo "pagrindiniu dezinformacijos veiksniu išliko Kremliaus režimo kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės...".

Po užsitęsusio fiasko su RC saugomais duomenimis, medikų ir pacientų dėl sutrikusios e. sveikatos sistemos atsiprašė premjeras Saulius Skvernelis. Ir priminė, jog dar 2017 metais Seimo Antikorupcijos komisija konstatavo, kad "nuo 2000 m. į e. sveikata buvo sukišta 40 mln. Eur, o turėjome... neveikiančią sistemą!". Gal čia kokios Kremliaus pinklės?

E. sveikatos sistemą perdavus RC, tikėtasi esminio proveržio, tačiau jis taip ir neįvyko.

Ar NKSC, AOTD, VSD gebėtų užkardyti prieigą prie e.sveikatos, elektroninio parašo, Gyventojų, Hipotekos, Areštų registrų, Nekilnojamojo turto sandorių, kitų viešųjų elektroninių paslaugų ne tik kokiam ateiviui iš Rusijos, Baltarusijos ar Kinijos, bet ir mūsiškiui, vietiniam niekadėjui? Klausimas nors ir retorinis, bet praktiškas.

Lietuvoje kibernetinių nusikaltimų prevencija, kontrolė ir tyrimas yra nepakankami ir neveiksmingi, konstatavo Valstybės kontrolė. Ji atliko Generalinės prokuratūros, Policijos departamento, Krašto apsaugos ir Teisingumo ministerijų veiklos šioje srityje auditą. Tikrinta šių institucijų veikla 2015—2019 metais planuojant ir įgyvendinant nusikaltimų elektroninėje erdvėje prevenciją, užtikrinant šių nusikaltimų ištyrimą bei sudarant sąlygas šios srities tyrimams tobulinti.

Prevencinę veiklą šioje srityje vykdo policija, jau minėtas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, net Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir kitos institucijos. Tačiau jos savo veiklos tarpusavyje nederina, veiklos poveikio vertinimo neatlieka ir šalies mastu veikiančios planavimo bei koordinavimo sistemos nesukuria. Tokios Valstybės kontrolės išvados.

Pasak Valstybės kontrolės, policija ne tik negauna visos informacijos apie kibernetinio saugumo incidentus, kurie gali būti nusikaltimai, tačiau ir patys neskiria jų stebėsenai ir analizei žmogiškųjų išteklių. 19 iš 143 auditorių apklaustų kibernetinio saugumo subjektų nepranešė policijai apie kibernetinius incidentus. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nagrinėjamu laikotarpiu tokios informacijos neteikė nė karto. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras nurodė saugumo subjektams kreiptis į policiją patiems. Tarp šių dviejų institucijų duomenų apsikeitimas apie įvykius ir incidentus elektroninėje erdvėje nevyksta iki šiol.

Lietuvos kriminalinės policijos biure su kibernetiniais incidentais dirba vos vienas pareigūnas, kuris per beveik penkis metus atliko tik devynis tyrimus dėl tokių incidentų. Aktyvi stebėsena biure nėra vykdoma.

Valstybės kontrolės pažymima, kad nusikaltimų elektroninėje erdvėje profilis neapima dalies Konvencijoje dėl elektroninių nusikaltimų nurodytų veikų, tokių kaip — kompiuterinių sukčiavimų, nusikaltimų, susijusių su autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimais, rasistinio ir ksenofobinio pobūdžio nusikaltimų. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad policijos registruose nėra renkama ir analizuojama informacija apie šiuos nusikaltimus, jų grėsmių apimtis ir tendencijos. Nesisteminant šios informacijos gali nukentėti strateginiai sprendimai ir tinkama reakcija, teigiama audito medžiagoje.

Vietiniai kibernetiniai nusikaltėliai politinių dividendų neuždirbs. Jie ne tokie didingi objektai KAM, AOTD ir VSD viešųjų ryšių specialistams. O štai geopolitika, kibernetinis saugumas plačiąja prasme, Rusijos, Baltarusijos, Kinijos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, — šitai ypatingo dėmesio verta aktualija.

Registrų centro problematika, vietiniai kibernetiniai nusikaltėliai dar gali palaukti savo eilės. Kompetentingos institucijos turi reikšmingesnių darbų, — skaičiuoti "Kremliaus režimo kontroliuojamos žiniasklaidos priemonių" publikacijas. Žinoma, už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus. Kompetentingos Lietuvos institucijos turėtų būti dėkingos Kremliui.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
kibernetinis saugumas, Lietuva
Dar šia tema
Sugalvojo, ką galėjo. FSB operacija "Maršrutizatorius" ir kitos Lietuvos tarnybų pasakos
Kinijos URM JAV išvadino didžiausia "programišių imperija" pasaulyje
Geriau amerikietiškas. JAV paragino pasaulį atsisakyti "nepatikimo" "Huawei"
KAM pataria Lietuvos gyventojams, kaip apsisaugoti nuo įsilaužimo per Wi-Fi