Blyškusis tinginys

Gyvenimo stabdis. Rasta lėčiausia būtybė pasaulyje

(atnaujinta 18:00 2020.02.20)
Daugelis gyvūnų renkasi nuolat būti ten, kur jie gimė, arba reguliariai ten sugrįžti. Biologai turi specialų terminą tokiam elgesiui apibūdinti — ištikimybė teritorijai

VILNIUS, vasario 20 — Sputnik. Mažoji akloji salamandra iš olos Balkanuose nejudėjo septynerius metus. Neseniai tai nustatė mokslininkai iš Vengrijos, naudodamiesi neįprasta sekimo technika. Tarp labai lėtų gyvūnų yra daug roplių ir plėšriųjų žuvų, tačiau nuostabiausia, kad tokių gyvių yra ir tarp žinduolių. Kaip toks elgesys evoliuciškai naudingas — RIA Novosti rašo Tatjana Pičugina.

Urvinis asketas

Daugelis gyvūnų renkasi nuolat būti ten, kur jie gimė, arba reguliariai ten sugrįžti. Biologai turi specialų terminą tokiam elgesiui apibūdinti — ištikimybė teritorijai. Tai būdinga beveik visų rūšių būtybėms, įskaitant paukščius, žuvis ir žmones. Tačiau Europinių protėjų rūšių (Proteus anguinus) salamandros "sumušė" visus rekordus.

Šie maži uodeginiai varliagyviai gyvena Balkanų pusiasalio urvų ežeruose. Visą gyvenimą jie praleidžia tamsoje po vandeniu, todėl praranda savo odos spalvą ir regėjimą.

Norėdami stebėti salamandras natūralioje aplinkoje, Budapešto universiteto ir Didžiosios Britanijos tyrėjų draugijos mokslininkai turi pasinerti su akvalangais ir atlikti tyrimus dešimtmečius.

2010 ir 2016 metais jie pažymėjo 56 būtybes vienoje iš Bosnijos ir Hercegovinos olų, po amfibijos oda padėdami polimerinius jutiklius, kurie palengvino jų atpažinimą iš poros metrų atstumo. Tada per kitus nardymus patikrinta gyvūnų buvimo vieta.

Пещерная саламандра, архивное фото
© Depositphotos / izanbar
Europinis protėjas visą savo gyvenimą praleidžia tamsoje urvų ežeruose. Jis tūno vienoje vietoje metų metus

Beveik visi protėjai sėdėjo vietoje. Greičiausias individas per 230 dienų pajudėjo 38 metrus. Dauguma per kelerius metus nėra įveikę dešimties. Pagal darbo autorių skaičiavimus, vidutiniškas jų greitis yra penki metrai per metus. Vienas varliagyvis tūnojo ten, kur iš pradžių buvo rastas, 2569 dienas — septynerius metus.

Europiniai protėjai yra akli, tačiau turi gerai išvystytą klausą, uoslę ir magnetinės orientacijos sistemą. Jie nesislepia, o tai reiškia, kad nėra natūralių priešų. Net žmogus nesugeba jiems pakenkti, nes dauguma olų ežerų yra neprieinami. Protėjai gyvena daugiau nei šimtmetį, poruojasi kartą per dvylika su puse metų, yra gerai prisitaikę kvėpuoti vandenyje ir gali labai ilgai nevalgyti.

Kodėl jie tokie lėti? Šis klausimas mokslininkams neduoda ramybės. Viena iš prielaidų — energijos taupymas dėl specifinės medžioklės. Salamandros maitinasi mažais vėžiagyviais, jie ilgus metus tūno vienoje vietoje ir laukia, kol maistas bus šalia. Tikriausiai tokia strategija yra evoliuciškai naudingesnė nei kasdienis grobio ieškojimas.

Самые медленные животные
© Иллюстрация РИА Новости
Lėčiausi gyvūnai

Pasislėpę smėlyje

Sausumos vėžliai gyvena sausiausiose planetos vietose — Mohavių ir Sonoros dykumose, Šiaurės Amerikoje. Jie gyvena 50–80 metų, didžiąją laiko dalį praleidžia urvuose.

Jie gali visiškai pasislėpti po kiautu, jei kyla pavojus. Patinai, naudodami specifinius ragus, puola priešininką kovoje dėl patelės. Tiesa, jiems tai nutinka retai — kartą per kelerius metus. Patelės spermą saugo penkerius ar daugiau metų, todėl pastoti jos gali po kelerių metų nuo poravimosi. Jos padeda iki 14 kiaušinių ir palieka lizdą.

Šie ropliai maitinasi gėlėmis, žolelėmis ir kaktusais. Jie gali negerti mėnesių mėnesius, nes pusė jų kūno drėgmės kaupiasi šlapimo pūslėje. Jei vėžlys išsigąsta, jis nedelsdamas pūslę ištuštins. Todėl mokslininkai nepataria turistams imti vėžlių į rankas.

Devynis mėnesius per metus dykumos vėžliai miega urvuose. Jauni vėžliai retai nueina toli nuo gimtosios vietos. Tik patyrę ropliai gali nueiti 1,2 kilometro per dieną greičiu ir kelionėms naudoti "urvų" tinklą.

Mokslininkai teigia, kad šios rūšies vėžliai nyksta. Klimato ir buveinių pokyčiai kartu su lėtai augančiu, retu veisimu ir ilgaamžiškumu daro juos pažeidžiamus. Populiacijai sunku atsigauti, net jei pašalinami neigiami veiksniai. Aplinkosaugininkai yra priversti aptverti teritoriją, kad bent kiek apsaugotų gyvūnus nuo plėšrūnų ir mėgėjų, kurie gali sugadinti vėžlių gyvenamąją vietą.

Только взрослые пустынные западные гоферы отправляются в путешествия. Для этого они используют систему нор
© Depositphotos / stephstarr9363@gmail.com
Toliau nuo savo gimtųjų urvų keliauja tik suaugę ir patyrę dykumos vėžliai.

Arktiškasis ilgaamžis

Tarp paslaptingiausių Žemės gyventojų — Grenlandijos poliarinis ryklys (Somniosus microcephalus). Apie jį žinoma labai mažai. Dažniausiai pastebimi, atsitiktinai sužvejoti žvejybiniais tinklais.

Anksčiau buvo pastebėta, kad per metus šis ryklys užauga tik centimetrą. Atsižvelgiant į tai, kad suaugusio ryklio ilgis — penki metrai (tai yra vienas didžiausių gyvių planetoje), gyvenimo trukmė turėtų būti skaičiuojama šimtmečiais.

2016 metais mokslininkai iš Kanados, Danijos (Grenlandijos) ir kitų šiaurinių šalių angliavandenilių metodu ištyrė 28 pateles ir atrado, kad šios rūšies plėšrūnas gyvena mažiausiai 272 metus. Ilgiau nei bet kuris kitas žinomas stuburinis.

Kaip rašo tyrimo autoriai, Grenlandijos poliarinis ryklys sugeba pasinerti į beveik trijų kilometrų gylį. Jo poravimosi laikotarpis, veisimosi vietos, elgesio įpročiai ir mityba nežinomi.

Atskiras klausimas — ryklio metabolizmo greitis. Šis rodiklis turėtų būti labai žemas, atsižvelgiant į šaltą buveinę ir didelį kūno svorį — iki pusantros tonos. Jei taip, tada suprantama rekordinė gyvenimo trukmė ir dydis. Vieno ruonio, kuris yra kaloringo maisto šaltinis, poliariniam rykliui turėtų pakakti keliems mėnesiams.

Гренландская полярная акула, архивное фото
Grenlandijos poliarinis ryklys, kuris gyvena mažiausiai 272 metus.

Nevalingi vegetarai

Šie egzotiniai žinduoliai gyvena Centrinės ir Pietų Amerikos džiunglėse. Net prieš 20 tūkstančių metų tinginiai karaliavo abiejuose žemynuose, tačiau, atsiradus žmogui, pradėjo nykti, o dabar liko tik šešios rūšys.

Tarp tinginių paleontologai randa milžiniškus atstovus, trijų metrų ūgio. Šiuolaikinės rūšys yra mažos, šuns dydžio. Jie išsiskiria pirštų skaičiumi: vieni turi tris, kiti — du.

Tinginiai pasirinko žinduoliams labai neįprastą gyvenimo būdą. Jie visą laiką praleidžia ant medžių šakų, valgydami augaliją. Vegetariška dieta nesuteikia daug energijos, todėl jie turi taupyti kalorijas. Todėl jų medžiagų apykaita lėta, judesių nedaug, kinta kūno temperatūra, be to, jie turi savitą virškinimo sistemą.

Lėčiausi tarp žinduolių yra tripirščiai tinginiai. Jie yra labiausiai specializuoti vegetarai, kurių racione yra tik vienos ar dviejų rūšių medžių lapai. Tai mokslininkams kelia nerimą, nes dėl to rūšys gali būti lengvai pažeidžiamos.

Mokslininkai ilgą laiką nesuprato, kodėl tripirščiai tinginiai leidžia sau kartą per savaitę leistis žemyn nuo medžio "eiti į tualetą". Žemėje yra didelė rizika tapti plėšrūno auka, be to, toks veiksmas kainuoja daug energijos.

Paaiškėjo, kad priežastis — parazitai, kurie gyvena tinginių kailyje. Kandys kiaušinius deda žemėje į savo šeimininko kailį. Tada lervos kyla aukštyn, randa odą ir apvaisina ją maistinėmis medžiagomis, ant kurių vėliau auga mikrodumbliai. Būtent jie suteikia tinginiams žalsvą atspalvį. Beje, tripirščių rūšies tinginiai maitinasi šiais vienaląsčiais nuo savo plaukų, dėl vitaminų trūkumo.

Mokslininkai mano, kad šiuolaikiniai tinginiai išgyveno žmogaus invaziją dėl savo mažo dydžio ir žolėdžių.

Lamantinų išsaugojimas

Lamantinai — vieninteliai iš jūros žinduolių, kurie gyvena maitindamiesi žole. Jie gyvena upių žiotyse ir pakrantėse Šiaurės Amerikoje ir Afrikoje, Amazonijoje. Vidutinis jų judėjimo greitis — 4,8 ir tik išimtiniais atvejais — 32 kilometrai per valandą.  

Lamantinai išsiskiria didžiule "mėsinga" nosimi ir plokščia uodega. Norėdami kvėpuoti, jie kelis kartus per minutę plūduriuoja ant paviršiaus, tačiau sugeba praleisti dvidešimt minučių po vandeniu. Jie maitinasi jūros dumbliais ir gėlavandeniais augalais, kartais mažomis žuvimis ir bestuburiais.

Lamantinai neturi natūralių priešų, todėl jie gyvena kelis dešimtmečius. Tačiau jie konfliktuoja su žmonėmis. Anot Kamerūno ir Senegalo mokslininkų, lamantinai mėgsta gulėti potvynių metu vietinių gyventojų laukuose, taip naikindami pasėlius. Jie plėšo žvejybos tinklus, valgo ten pagautas žuvis, palikdami galvas spąstuose. Visa tai nepatinka žmonėms, todėl jie naikina lamantinus.

Американские ламантины, архивное фото
© Photo : USGS
Amerikietiški lamantinai. Ypač vangūs ir lėti dėl vegetariškos mitybos.

Meksikoje jiems gresia aplinkos problemos. 2018 metais mirė 48 lamantinai, apsinuodiję žydinčiais dumbliais, 2019 metais buvo rasta dar 13 skerdenų. Buveines teršia agrocheminės medžiagos, komunalinės atliekos, sunkieji metalai. Visa tai lėmė staigų lamantinų skaičiaus sumažėjimą.

Tegai:
gyvenamojo vieta, gyventojų amžius, gyvenimo trukmė, gyvūnai
Dar šia tema
Moksleivis — smaugikas: jauniausio TSRS maniako istorija
Mirtina injekcija. Gydytojai, tapę serijiniais maniakais
Raketų sistemos HIMARS, archyvinė nuotrauka

"Forbes": JAV Kryme surengė "raketinę staigmeną" Rusijai

(atnaujinta 09:44 2020.11.25)
Praėjusią savaitę JAV kariuomenė perkėlė į Rumuniją dvi raketų sistemas ir pademonstravo savo pajėgumų Europoje galią

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Praėjusią savaitę JAV sausumos pajėgos per pratybas į Rumuniją perkėlė dvi ilgojo nuotolio raketų sistemas HIMARS, paleido keletą raketų ir paskui skubiai grąžino vienetus į bazę Vokietijoje. Visa tai, rašo "Forbes", "įvyko vos per kelias valandas".

Anot straipsnio autoriaus, tokie manevrai yra "žinia Maskvai", demonstruojanti Amerikos kariuomenės "ugnies jėgos atkūrimą". "Forbes" mano, kad HIMARS šaudymas Rumunijoje buvo "raketų staigmena" Rusijos grupei Kryme.

Didžiulis šių pergrupavimų greitis apsunkina kovą su baterijomis. Pasak medžiagos autoriaus, šios pratybos yra svarbus lūžis Amerikos kariuomenei Europoje, nes nuo 2006 metų Pentagonas Senajame žemyne tokios kelių paleidimo raketų sistemos neturėjo.

Raketos paleidimas, archyvinė nuotrauka
Министерство обороны РФ

"HIMARS" yra amerikiečių daugkartinio paleidimo raketų sistema ant ratų važiuoklės. Sukurta JAV armijos penkių tonų FMTV ratinės važiuoklės pagrindu, ji gali gabenti šešias sistemas arba vieną taktinę ATACMS raketą. HIMARS sistema transportuojama orlaiviu C-130.

START III sutartis tarp Rusijos ir JAV įsigaliojo 2011 metų vasario 5 dieną. Joje numatyta, kad kiekviena pusė sumažins savo branduolinį arsenalą taip, kad per septynerius metus ir vėliau bendras ginklų skaičius neviršytų 700 tarpžemyninių balistinių raketų, balistinių raketų ant povandeninių laivų ir sunkiųjų bombonešių, taip pat 1550 kovinių galvučių ir 800 dislokuotų ir nedislokuotų raketų. paleidimo sistemų.

2020 metų spalio mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė metams pratęsti sutartį be jokių sąlygų, tačiau Vašingtonas atmetė šią iniciatyvą.

Krymas tapo Rusijos dalimi 2014 metų kovo mėnesį po referendumo, kuriame dauguma gyventojų pasisakė už prisijungimą. Dėl plebiscito Krymas tapo teritorine Rusijos dalimi, o Sevastopolis — federalinės reikšmės miestu. Maskva ne kartą pareiškė, kad Krymo klausimas istoriškai uždarytas.

Tegai:
raketos, Krymas, Rusija, JAV
Dar šia tema
Antrą kartą žengti į atvirą dangų. Ar Baidenas grįš prie sutarčių su Rusija
Rusijos ambasada atsakė į Trampo specialiojo pasiuntinio žodžius apie INF sutartį
"National Interest" įvardijo penkis pavojingiausius Rusijos karinius laivus
Donaldas Trampas

Trampas įsipareigoja pateikti ieškinį dėl falsifikacijos rinkimuose

(atnaujinta 18:45 2020.11.24)
Jis pakomentavo leidinio "Politico" ir "Seven Letter Insight" atliktos apklausos rezultatus, kurie parodė, kad 79% Trampo šalininkų mano, kad rinkimai buvo "pavogti"

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas antradienį pažadėjo, kad netrukus bus iškelta didelė byla, kurioje paaiškės rinkimų sukčiavimo detalės.

"Netrukus bus pateiktas mūsų didžiulis ieškinys, atskleidžiantis smulkiausias detales apie visus rinkimų sukčiavimus ir dar daugiau. Apgaulingi rinkimai!" — rašė jis savo Twitter.

Jis pakomentavo leidinio "Politico" ir "Seven Letter Insight" atliktos apklausos rezultatus, kurie parodė, kad 79% Trampo šalininkų mano, kad rinkimai buvo "pavogti".

"Jie 100% teisūs, bet mes kovojame iš visų jėgų", — pridūrė prezidentas.

Apklausa buvo atlikta 2020 metų lapkričio 10–19 dienomis. Dalyvavo 1500 rinkėjų visoje šalyje, paklaida yra 2,5%.

Anksčiau JAV federalinės vyriausybės Generalinių paslaugų biuras de facto pripažino demokratų kandidatą Džo Baideną rinkimų nugalėtoju ir paskelbė apie savo pasirengimą pradėti valdžios perdavimą. Trampas dar kartą atsisakė pripažinti pralaimėjimą rinkimuose, tačiau patvirtino, kad davė įsakymą "daryti tai, kas būtina", jog būtų įgyvendinti "originalūs protokolai" perduodant valdžią.

Donaldo Trampo advokatai jau pateikė ieškinius ginčydami balsų skaičiavimo procedūros teisėtumą ar rinkimų rezultatus, tačiau iki šiol nė viena iš pretenzijų nebuvo patenkinta.

Kito JAV prezidento inauguracija įvyks 2021 metų sausio 20 dieną.

Tegai:
prezidento rinkimai, JAV, Donaldas Trampas
Temos:
JAV prezidento rinkimai — 2020
Dar šia tema
Kas trukdo amerikiečiams išvykti iš Afganistano
Antrą kartą žengti į atvirą dangų. Ar Baidenas grįš prie sutarčių su Rusija
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Čaplinskas papasakojo, kada koronavirusu užsikrėtęs asmuo yra labiausiai užkrečiamas

(atnaujinta 11:20 2020.11.25)
Buvęs ULAC vadovas pažymi, kad jei mes nenorime užkrėsti savo artimųjų, labai svarbu savarankiškai izoliuotis, kai tik prasideda simptomai

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas paaiškino, kodėl užsikrėtęs naujuoju koronavirusu žmogus turi izoliotis. 

Apie tai jis parašė savo puslapyje Facebook.

"Apie 9 dienas užsikrėtęs naujuoju koronavirusu žmogus gali užkrėsti kitus, o labiausiai užkrečiamas yra per pirmąsias 5 dienas po simptomų atsiradimo. Štai kodėl, jei norime suvaldyti epidemiją ir nenorime užkrėsti savo artimųjų, labai svarbu savarankiškai izoliuotis, kai tik prasideda simptomai", — rašo Čaplinskas.

Jis pažymėjo, kad šalis turi visas galimybes nugalėti koronavirusą: laikytis fizinės distancijos ir dėvėti kaukes. Čaplinskas taip pat patarė vadovautis turimomis žiniomis apie koronavirusą.

"Atmeskime neteisingą ir melagingą, mus neigiamai veikiančią informacją ir vadovaukimės tiktai patikimais šaltiniais. Mes daug žinome ne tik apie virusą, bet ir apie riziką. Žinome, kaip tą riziką sumažinti. Ir, svarbiausia, mes patys galime nuspręsti, kaip mums elgtis",— rašo Čaplinskas.

Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 51 tūkst. 655 asmenys, 38 tūkst. 755 – tebeserga, 12 tūkst. 282 – pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje mirė 432 žmonės. 

Per pastarąją parą Lietuvoje patvirtinti 2289 nauji COVID-19 ligos atvejai, nuo koronaviruso mirė 23 žmonės.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Saulius Čaplinskas
Dar šia tema
Santaros klinikose iš daugiau kaip 160 COVID-19 sergančiųjų – penki vaikai
Pagal COVID-19 testavimą Lietuva yra viena iš lyderių Europoje
Kaune startavo mobilios medikų komandos, kurios padės sergantiems COVID-19
Čaplinskas suabejojo ​​duomenimis apie gydytojų, sergančių COVID-19, skaičių Lietuvoje