JAV prezidentas Donaldas Trampas su šalies vėliava, archyvinė nuotrauka

NYT: JAV žvalgyba perspėjo apie Rusijos "kišimąsi" į rinkimus

(atnaujinta 09:37 2020.02.21)
Anot leidinio, JAV prezidentas mano, jog Kongreso nariai demokratai gautą informaciją gali panaudoti prieš jį

VILNIUS, vasario 21 — Sputnik. JAV žvalgybos atstovai per Atstovų rūmuose surengtą instruktažą teigė, kad Rusija tariamai kišasi į 2020 metų prezidento rinkimus, kad užtikrintų prezidento Donaldo Trampo pergalę, rašo "The New York Times", cituodamas penkis šaltinius.

Pranešama, kad instruktažas vyko vasario 13 dieną, o kitą dieną Trampas griežtai sukritikavo nacionalinės žvalgybos direktorių Džozefą Magvairą (Joseph Maguire). Jis po kelių dienų buvo atleistas iš pareigų.

Anot leidinio, prezidentas mano, jog Kongreso nariai demokratai gautą informaciją gali panaudoti prieš jį.

Trečiadienį Trampas paskelbė, kad nacionalinės žvalgybos direktoriaus pareigas eis Ričardas Grenelis (Richard Grenell), JAV ambasadorius Vokietijoje.

Tuo pat metu du Baltųjų rūmų šaltiniai pranešė, kad Magvairo atleidimas iš darbo ir instruktažas, sukėlęs prezidento nepasitenkinimą, sutapo tik atsitiktinai.

2019 metų pavasarį JAV Teisingumo departamentas pripažino, kad Trampas ir jo būstinė per 2016 metų rinkimus nesurengė sąmokslo su Rusija ir kad dabartinis Baltųjų rūmų vadovas netrukdė teisingumui.

Tegai:
Rusijos kišimasis, Rusija, JAV, rinkimai, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Trampas gali pateikti ieškinį prieš tuos, kurie inicijavo prieš jį tyrimą
Koziris rankovėje: kaip Trampas ketina panaudoti sankcijas prieš "Rosneft"

Paskelbtas Rusijos lėktuvų An-12 ir An-26 skrydžio ypač žemame aukštyje vaizdo įrašas

(atnaujinta 10:15 2020.10.20)
Vaizdo įraše galima pamatyti, kaip orlaiviai skrenda virš kilimo ir tūpimo tako 50 ar mažiau metrų atstumu

Karinių transportinių lėktuvų An-12 ir An-26 įgulos skrydį atliko itin žemame aukštyje. Vaizdo įrašą paskelbė Rusijos gynybos ministerija.

Vaizdo įraše galima pamatyti, kaip orlaiviai skrenda virš kilimo ir tūpimo tako Tverės srityje. Tuo metu atstumas nuo orlaivio iki žemės siekė 50 metrų ar mažiau.

Taip pat pilotai treniravosi veikti esant įvairioms avarinėms situacijoms. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas orlaivių nusileidimui, kai orlaivis atlieka antrą ratą.

An-12 ir An-26 — tai sovietų kariniai transportiniai lėktuvai, kuriuos sukūrė valstybinė įmonė "Antonov". Jie aktyviai naudojami kariniams tikslams, nepaprastose situacijose, karinei įrangai ir personalui perkelti, taip pat keleiviams ir kroviniams gabenti.

Tegai:
Rusijos Gynybos ministerija, Rusija, kariniai lėktuvai
Dar šia tema
Nufilmuotas Rusijos Tu-22 skrydis netoli vakarinės Baltarusijos sienos
Rusijoje nufilmuoti nauji Vakarų karinės apygardos sraigtasparniai Mi-28UB
Paskelbtas Tu-160 ir Tu-95MS degalų papildymo ore vaizdo įrašas
Britanijos atominis povandeninis laivas HMS Vigilant

Britanijos povandenininkas norėjo išgėręs iškrauti branduolines raketas

(atnaujinta 17:04 2020.10.19)
Tai ne pirmas skandalas, susijęs su povandeniniu laivu "Vigilant" — keli karininkai neteko pareigų dėl sekso skandalo, o dar devyni įgulos nariai buvo atleisti už narkotikų vartojimą

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Britų povandeninių laivų karininkas, atsakingas už branduolinių raketų kompleksą, atvyko neblaivus jas iškrauti ir buvo nušalintas nuo tarnybos, praneša laikraštis "Sun" su nuoroda į informuotus šaltinius.

Incidentas įvyko, kai Karališkojo laivyno povandeninis laivas "Vigilant" stovėjo JAV bazės "Kings Bay" doke, Džordžijos valstijoje.

Didžiosios Britanijos jūrininkai turėjo iškrauti 16 "Trident" raketų, kurių kiekviena turi tris branduolines galvutes. Pranešama, kad vadas komandoras leitenantas Lenas Luvas, kuris turėjo perimti vadovavimą sistemai, povandeniniame laive pasirodė girtas ir kartu su savimi atsinešė keptos vištienos.

"Jis negalėjo prisiimti atsakomybės už branduolinius ginklus. Karininkas, kurį jis turėjo pakeisti, suprato, kad taip neturėtų būti. Nebeliko nieko kito, kaip pranešti aukštesnei vadovybei", — pranešė šaltinis.

Nusižengęs pareigūnas buvo išsiųstas į bazę Škotijoje, kuriai buvo paskirtas povandeninis laivas, ir jo atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas.

Tai ne pirmas skandalas, susijęs su povandeniniu laivu "Vigilant". Ankstesnis jo kapitonas ir vyriausiasis kapitono padėjėjas neteko pareigų už ryšius su laive tarnaujančiomis moterimis. Dar devyni įgulos nariai buvo atleisti už narkotikų vartojimą.

Tegai:
branduolinis ginklas, povandeninis laivas, Didžioji Britanija
Dar šia tema
Amerikos žiniasklaida nustebinta Rusijos povandenininkų išradingumu
"Tai tik pirmieji žingsniai": kodėl JAV povandeninius laivus perkelia prie Rusijos krantų
Naujos technologijos. Karo ekspertas apie Rusijos penktos kartos povandeninius laivus
Iš britų povandeninio laivo dėl sekso skandalo atleido kelis jūreivius
Pentagonas: Amerikos povandeniniai laivai gali sunaikinti Rusiją
Britanijos atominio povandeninio laivo jūreiviai sugauti vartoję kokainą
Саммит Европейского совета, 16 октября 2020

Sustabdykite lėktuvą, Briuselis nori išlipti ES užsienio politikos kančios

(atnaujinta 10:06 2020.10.20)
ES užsienio politika toliau neatlaiko kritikos. Kodėl taip yra? Spalio 15—16 dienomis Briuselyje buvo nufilmuota dar viena tragikomiško serialo, kuris vadinasi "ES lyderių suvažiavimas", serija

Kalbant apie susitikimo rezultatus užsienio politikos srityje, eilinį kartą galima konstatuoti tą patį: yra išsireiškimas "būti, o ne atrodyti" — tai ES atveju viskas atvirkščiai. Veiklos ir kieto tono imitavimo daug, o realaus turinio ir įtakos beveik jokios.

Pavyzdžiui, europiečiai patys sugalvojo Aleksejaus Navalno "apnuodijimo" istoriją, išpūtė iš jos didžiulį burbulą be normalių įrodymų, bet su raginimais stabdyti projektą "Šiaurės srautas 2", o galiausiai įvedė kažkokias nesąmoningas asmenines sankcijas. Prie ko čia Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka, iš viso neaišku. Kalnas ir vėl pagimdė nudvėsusią pelę.

Arba Turkijos reikalas. Prieš dvi savaites tie patys Europos lyderiai paragino turkus atsisakyti provokacinių veiksmų, pažeidžiančių tarptautinę teisę — kitaip ES imsis visų turimų priemonių. Nuo to laiko niekas nepasikeitė: Turkija toliau daro, ką nori (tame tarpe siunčia Sirijos teroristus į Azerbaidžaną), o Briuselis vėl ragina. Dar išreiškė solidarumą su Graikija ir Kipru, nuo ko toms valstybėms ne šilta, nei šalta.

Ir taip visur ir visada, ar tai būtų Baltarusija, ar "Breksitas". Įdomiausia tai, kad, kai ES valstybės veikia atskirai, jos elgiasi daugiau ar mažiau adekvačiai (išskyrus tam tikrus nepagydomus atvejus), bet kai jos sueina kartu, staiga prasideda kažkokia beprotystė ir farsas. Šiame kontekste kyla natūralus klausimas — kodėl taip yra?

Galima spėti, kad taip yra dėl kelių spąstų, į kuriuos Europa pati save įvarė ir iš kurių neretai negali ištrūkti.

Pirmi — vertybiniai. Europos Sąjungoje mėgstama akcentuoti, kad ji yra "vertybinė galia", moralinis autoritetas tarptautinėje politikoje, demokratijos sergėtoja. Atitinkamai, jeigu kokia nors Kinija kaip "komunistinis režimas" gali sau leisti nekreipti dėmesio į tai, kas vyksta Baltarusijoje, ES priversta reaguoti, nors, galbūt, daug kam Europoje nerūpi nei Lukašenka, nei Tichanovskaja, nei "Baltarusijos (ne) laisvė".

Antri spąstai — amerikietiški. Galima vienareikšmiškai teigti, kad tam tikrais atvejais europiečiai norėtų susilaikyti nuo aktyvesnių veiksmų (sankcijų ir panašiai), bet kadangi jie vis dar labai stipriai priklauso nuo Amerikos, tenka solidarizuotis — ypač kai Vašingtonas įjungia didesnio spaudimo režimą. Pavyzdžiui, jau seniai akivaizdu, kad dėl sankcijų Rusijos atžvilgiu įvykių Ukrainoje kontekste Europa patiria rimtus nuostolius, bet Amerikos faktorius neleidžia jų atsisakyti, nors režimas Kijeve yra visiškai nedemokratinis ir atvirai pats žlugdo Minsko susitarimus.

Treti — solidarumo spąstai. Europos Sąjunga labai bijo parodyti, kad ji yra nevieninga. Kad vienybės Europoje trūksta, jokia paslaptis, bet viešai (ypač po to, kai koronavirusas išryškino ES solidarumo spragas) stengiamasi pademonstruoti, kad viskas "didelėje europinėje šeimoje" yra gerai.

Dėl šių tarpusavio susijusių priežasčių visa ES užsienio politika — ištisa kančia. Kitaip tariant, didelė dalis Europos norėtų elgtis pragmatiškiau (pavyzdžiui, bendradarbiauti su Kinija, Rusija ir net Baltarusija bei kaip baisų sapną pamiršti Ukrainą), bet negali to daryti. Todėl tenka išsisukinėti ir tikėtis, kad partneriai pažiūrės į tai supratingai.

Pavyzdžiui, akivaizdu, kad Vokietija Navalno istorijoje tapo stiprių antirusiškų jėgų politikos įkaite. Todėl jos kanclerė ir ypač užsienio reikalų ministras atrodo graudžiai, nes reikia ir Rusiją be įrodymų nubausti, ir "Šiaurės srautą 2" išgelbėti. Todėl sugalvojo išeitį — įvesti simbolines sankcijas. Maskva pagrįstai pyksta, bet Briuselis kaip vienos rusiškos komedijos personažas tarsi prašo "suprasti ir atleisti".

Žinoma, tokia situacija, kai Europa kaip potencialus globalus galios centras yra priversta žemintis kaip vyras, kuris ir meilužę nori turėti, ir šeimos nenori prarasti, yra apgailėtina.

Tuo pat metu tokios valstybės kaip Lietuva puikiai naudojasi minėtu vertybiniu, Amerikos įtakos ir solidarumo faktoriumi, kad primestų visai ES savo darbotvarkę. Būtent todėl Gitanas Nausėda gali drąsiai sakyti: "Visi puikiai suvokiame, kad daugelis požymių, konkrečiai — medicininės pagalbos sulaikymas, informacijos artimiesiems neteikimas, kliūtys, sudarytos Navalną perkelti į Berlyną, ir kiti požymiai, pagaliau pati "Novičioko" kilmė, prigimtis, rodo, kad tai negalėjo įvykti be Kremliaus žinios ir įsikišimo".

Visa tai, švelniai tariant, yra netiesa, bet, kaip teisingai pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas: "Net savo interesų užtikrinimo instinktas turi skatinti į ES suvienytą Europą būti Rusijos partnere, bet mano vertinimais ir, sprendžiant iš jo [ES diplomatijos vadovo Žozepo Borelio — autoriaus pastaba] reakcijos į tam tikrus mano klausimus, kol kas ES negali susidoroti su rusofobiška mažuma, kuri, grubiai spekuliuodama konsensuso principu, solidarumo principu, blokuoja daugiau arba mažiau konstruktyvias santykių su Rusija plėtros prieigas", — ir ministras patikslino, kad kalba apie Baltijos valstybes bei Lenkiją.

Tai ką reikia daryti, kad Europa galėtų normaliai siekti savo interesų? Išeitys iš esmės dvi. Pirma — ES faktinė arba net formali dezintegracija, kad kiekvienas galėtų elgtis, kaip jam patinka. Antra — institucinė ES reforma (federalizacija) ir geopolitinio subjektiškumo (suvereniteto) sustiprinimas, kad Europai nurodinėtų, kaip elgtis, Amerika ir/ar rusofobai (o jeigu pastariesiems kažkas nepatiks — durys atviros).

O jeigu niekas nesikeis, užsienio politika Europos Sąjungai ir toliau bus kaip skrendantis lėktuvas ar povandeninis laivas, iš kurio norisi (bet neįmanoma) išlipti, nes kiekvienas naujas įvykis tarptautinėje arenoje sukuria jai nepatogias situacijas, iš kurių ji dažnai neranda padorios išeities. Ir tuomet ES partneriams, kurie nori turėti su ja kažkokius santykius, beliks vadovautis principu "prie to neįmanoma priprasti — su tuo reikia susitaikyti"...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Nord Stream-2, Aleksejus Navalnas, Rusija, ES
Dar šia tema
Makronas teigė tikintis dialogu su Rusija
Europa brangiai sumokės už naujas sankcijas Rusijai
Šveicarija įvedė sankcijas Rusijai dėl Krymo tilto
TVF sugalvojo, kaip išgelbėti pasaulį: Rusijai dėl to gresia skurdas
Nuolatinis Rusijos atstovas paskelbė apie nesutarimus ES dėl Navalno atvejo sankcijų