Nord Stream-2 statybos, archyvinė nuotrauka

Austrijos ambasadorius priminė apie "Nord Stream-2" svarbą Europai

(atnaujinta 12:38 2020.02.28)
Taip pat Austrijos ambasadorius Maskvoje priminė, kad projektas vykdomas ne dalyvaujant Austrijos vyriausybei, o bendradarbiaujant su Austrijos energetikos bendrove "OMV"

VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Austrija prieštarauja JAV sankcijoms "Nord Stream-2" ir tikisi, kad projektas bus pabaigtas nepaisant jų, interviu RIA Novosti sakė Austrijos ambasadorius Maskvoje Johanesas Aigneris.

"Austrija palaiko "Nord Stream-2" projektą, nes jis laikomas svarbiu patikimam ir efektyviam dujų tiekimui, taigi ir Europos energetiniam saugumui. Ir mes remiamės tuo, kad, nepaisant JAV sankcijų, jis bus baigtas", — sakė Aigneris.

Taip pat agentūros pašnekovas priminė, kad projektas vykdomas ne dalyvaujant Austrijos vyriausybei, o bendradarbiaujant su Austrijos energetikos bendrove "OMV".

"Austrijos požiūriu, kalbama apie visų Europos šalių energetinio saugumo gerinimą. Rusija, kaip energijos tiekėja, atlieka svarbų vaidmenį. Nuo 1968 metų ji patikimai tiekia energiją Austrijai. Apskritai mūsų šalis neigiamai vertina ekstrateritorines sankcijas", — pabrėžė ambasadorius.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku "Gazprom". Europos partneriai — Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų "Royal Dutch Shell", Austrijos "OMV", Prancūzijos "Engie" bei Vokietijos "Uniper" ir "Wintershall" — kartu finansuoja projektą 50 procentų, tai reiškia iki 950 milijonų eurų sumą kiekviena. Likusi pusė lėšų — 4,75 milijardo eurų — gaunama iš "Gazprom".

Dujotiekio tiesimui aktyviai priešinasi Ukraina, kuri baiminasi, jog praras pajamas iš Rusijos dujų tranzito, nemažai Europos šalių, įskaitant Lenkiją, Latviją ir Lietuvą, taip pat JAV, kurios siekia eksportuoti į Europą savo suskystintas gamtines dujas.

Taigi gruodį JAV įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos, kad vamzdžių klojimą vykdančios bendrovės nedelsiant nutrauktų statybas. Šveicarijos "Allseas" beveik iškart pranešė apie dujotiekio tiesimo sustabdymą.

Dujotiekį daugiausia remia Vokietija ir Austrija, kurios mano, kad projektas sustiprins Europos energetinį saugumą. Berlynas ir Viena taip pat atkreipia dėmesį į Rusijos, kaip tiekėjos, patikimumą. Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra grynai komercinis projektas.

Tegai:
dujotiekis, Rusija, Europa, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (635)
Dar šia tema
Ekspertas: JAV SGD ras vietą Europos rinkoje, jei bus nutrauktas dujų tiekimas iš Rusijos
Vokietijos energetikos ministras užstojo "Nord Stream-2"
SGD ir ne tik. Lenkija papasakojo apie energetikos projektus Baltijos šalyse
Ryga, archyvinė nuotrauka

Latvija paragino ES būti pasirengusią sugriežtinti sankcijas Rusijai

(atnaujinta 14:18 2021.04.15)
Vakarų valstybės neseniai pareiškė susirūpinimą dėl tariamo Rusijos "agresyvių veiksmų" sustiprinimo Ukrainoje

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičs teigė, kad ES turėtų būti pasirengusi sustiprinti sankcijas Rusijos Federacijai agresijos prieš Ukrainą atveju ir teikti paramą Kijevui, praneša RIA Novosti.

"Pagal tarptautinę teisę, JT ir kitų tarptautinių organizacijų principus Ukrainos sienos pažeidimas yra absoliučiai nepriimtinas. Mes palaikome savo partnerių veiksmus, kad atkalbėtume Rusiją nuo tokių veiksmų. Tikimės, kad tokie veiksmai bus sėkmingi. Bet jei taip bus neveikia, tada reikia naudoti stipriausias priemones. ES arsenale, pavyzdžiui, sankcijos ... ES turi būti tam pasirengusi", — spaudos konferencijoje Kijeve, kuri buvo transliuojama Ukrainos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje, sakė Rinkevičs. 

Pasak jo, ES naudojasi įvairiomis tarptautinėmis platformomis, kad įtikintų Rusiją nuo "įsiveržimo' į Ukrainą.

Vakarų valstybės neseniai pareiškė susirūpinimą dėl tariamo Rusijos "agresyvių veiksmų" sustiprinimo Ukrainoje.

Vašingtonas paskelbė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos.

Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija juda kariuomenę savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam negresia ir neturėtų nieko jaudinti.

Maskva ne kartą pareiškė, kad nėra vidinio Ukrainos konflikto šalis, ir yra suinteresuota Kijeve įveikti politinę ir ekonominę krizę.

Tegai:
ES, Rusija, Latvija
Dar šia tema
"Lietuva savo partnerių nelaimėje nepalieka": Landsbergis su Stoltenbergu aptarė Ukrainą
Ukraina pradėjo dideles pratybas šalia Krymo
Ukrainos "reformatoriai" iš Lietuvos vagia sankcijų Rusijai sąskaita
Argentinos prezidentas skiepijamas Sputnik V vakcina nuo COVID-19

Argentinos prezidentas po ligos aukštai įvertino "Sputnik V" vakciną

(atnaujinta 16:12 2021.04.15)
Balandžio 3 dieną Fernandezui nustatytas koronavirusas. Tą pačią dieną gydytojai prezidento sveikatą įvertino kaip stabilią

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Argentinos prezidentas Albertas Fernandezas, užsikrėtęs koronavirusu, teigė, kad lengvai persirgo Rusijos vakcinos "Sputnik V" dėka. Apie tai pranešė RIA Novosti.

"Man pavyko lengvai persirgti (ligą) gautos vakcinos dėka", — sakė jis, kreipdamasis į piliečius.

Balandžio 3 dieną Fernandezui nustatytas koronavirusas. Tą pačią dieną gydytojai prezidento sveikatą įvertino kaip stabilią. Anksčiau prezidentas buvo paskiepytas rusiška vakcina.

Valstybės vadovo medikai trečiadienį pranešė, kad Fernandezas grįš prie įprasto darbo nuo balandžio 15 dienos.

Šiuo metu Rusijoje yra užregistruotos trys vakcinos nuo COVID-19 — tai "Sputnik V", "EpiVacCorona" ir "KoviVac". Pirmoji ir antroji vakcinos jau buvo patvirtintos skiepyti vyresnius nei 60 metų žmones, o "KoviVac" kol kas patvirtinta vartoti žmonėms nuo 18 iki 60 metų. Kaip balandžio pradžioje pranešė sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraško, šio preparato tyrimai vyresniems nei 60 metų žmonėms vis dar vykdomi.

Visos trys vakcinos apima dviejų preparatų komponentų įvedimą. Taigi, antrąją dozę "Sputnik V" turi būti suleista po trijų savaičių, dar vieną "EpiVacCorona" vakcinacija gali būti atliekama po dviejų ar trijų savaičių, o "CoviVac" injekcijos atliekamos po dviejų savaičių.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
Sputnik V, vakcina, Rusija, koronavirusas, Argentina
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Europos Tarybos vadovas paskelbė apie nesutarimus dėl "Sputnik V"
Indija tapo 60-ąja šalimi, patvirtinusia vakciną "Sputnik V"
Pasitiki "Sputnik V": Lietuvos gyventojai priėmė "nuosprendį" dėl "AstraZeneca"

Nėra pasirinkimo: protestas prieš privalomą mokinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje

(atnaujinta 18:30 2021.04.15)
Atidarius mokyklas, miesto savivaldybė įpareigojo visus moksleivius ir mokytojus atlikti koronaviruso tyrimus, kad grįžtų į kontaktinį mokymąsi

Vilniuje, Europos aikštėje priešais vietos valdžią, trečiadienį įvyko protesto mitingas, kuriame susirinkusieji priešinosi priverstiniam vaikų ir mokytojų tikrinimui dėl koronaviruso prieš grįždami į mokyklas.

Nepasitenkinimą sukėlė Vilniaus savivaldybės nustatyta tvarka, susijusi su mokyklų atidarymu. Norėdami pradėti kontaktinį mokymąsi, visi studentai turi išlaikyti COVID-19 testą, o praėjus tam tikram laikui po mokymo pradžios — antrąjį. Tas pats pasakytina ir apie mokytojus. Be to, reikėtų patikrinti mokyklos personalą.

Ne visiems tėvams patiko Lietuvos sostinės mero pasiūlymas. Jie laikė tai "eksperimentu", kurio nereikėtų atlikti su savo vaikais. Dalyviai taip pat pažymėjo, kad tų tėvų, kurie atsisako būti išbandyti, vaikams mokslo metai jau baigėsi, nes jie buvo pasirinkę — išbandyti arba likti namuose.

Protesto akciją atliko žinoma visuomenės veikėja Vilniuje Nendrė Černiauskienė. Dalyvavo ir Lietuvos Seimo narys iš "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" Dainius Kepenys.

Mitingo metu dalyviai ne kartą kalbėjo apie apgaulę, nurodydami situaciją su karantinu ir taikomus apribojimus. Taip pat auditorija teigė, kad testai neparodo realios situacijos.

Lietuvoje karantinas pratęstas iki vasaros pradžios. Valdžia panaikino judėjimo tarp savivaldybių apribojimus.

Naujausiais duomenimis, nustatyta daugiau kaip 230 tūkstančių koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančiai žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, protestas, protestai