Mokslininkas papasakojo apie branduolinio smūgio pasekmes JAV
(atnaujinta 12:32 2020.03.01)
Pasak mokslininkų, dėl pasaulio lyderių nesugebėjimo susidoroti su branduolinio konflikto, klimato pokyčių ir kibernetinio karo grėsme žmonės dabar kaip niekad artėja prie išnykimoVILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Medžiagotyros profesorius Džošua Pirsas iš Mičigano universiteto pristatė pasaulinio branduolinio karo scenarijų. Atitinkamas straipsnis paskelbtas žurnale "The Conversation".
Pagrindinė autoriaus mintis yra ta, kad bet kokia valstybė vienašališkai naudoja branduolinius ginklus.
Pasak jo, tūkstančio kovinių galvučių paleidimas teritorijose už JAV ribų išprovokuos masinį badą pačioje JAV, kurį sukėlė klimato pokyčiai po streiko. Amerika pradės prarasti 140 tūkstančių žmonių kiekvienais metais, o jei šalis panaudos visus savo branduolinius ginklus, žmonių nuostoliai gali išaugti iki penkių milijonų per metus.
Pirso teigimu, net neatlygintinas JAV išpuolis prieš Kiniją ar Rusiją gali pakenkti šaliai.
Sausio mėnesį fizikai, įskaitant kelis Nobelio premijos laureatus, nustatė vadinamąjį "Doomsday" laikrodį 20 sekundžių į priekį iki vidurnakčio. Šis projektas, kurį 1947 metais išrado Albertas Einšteinas, atspindi pasaulinės katastrofos tikimybę, dėl kurios žmonija gali išnykti iš Žemės paviršiaus.
Pasak mokslininkų, dėl pasaulio lyderių nesugebėjimo susidoroti su branduolinio konflikto, klimato pokyčių ir kibernetinio karo grėsme žmonės dabar kaip niekad artėja prie išnykimo.
Pasak "Atomic Scientists" ekspertų, dabar grėsmės išryškėjo dėl globalių konfliktų ir karų kibernetinėje erdvėje paūmėjimo, taip pat dėl klimato problemų.
Vokietija nori įsteigti "kalėjimą" karantino pažeidėjams
(atnaujinta 23:09 2021.01.15)
Kokios bus apgyvendinimo naujojoje įstaigoje sąlygos ir kaina, nepranešama. Tačiau teritorija yra aptverta, ją stebės policijaVILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Saksonijos federalinė žemė ruošiasi sukurti įstaigą "priverstiniam apgyvendinimui" tiems, kurie ne kartą buvo sučiupti už koronaviruso karantino pažeidimus, rašo leidinys Bild.
Šiems tikslams planuojama įrengti pirminį pabėgėlių priėmimo centrą Drezdene, pastatytą 2017 metais. Kaip rašė bulvarinis leidinys, 2020 metų pavasarį Saksonijos sveikatos apsaugos ministrė Petra Köpping pasiūlė karantino pažeidėjus siųsti į psichiatrijos ligonines. Šių planų atsisakyta, kaip ir idėjų juos apgyvendinti viešbučiuose ar ligoninėse.
Kokios bus apgyvendinimo naujojoje įstaigoje sąlygos ir kaina, nepranešama. Tačiau teritorija yra aptverta, ją stebės policija.
Socialinės apsaugos ministerija patvirtino planus įrengti centrą. Tuo tarpu "priverstinis apgyvendinimas" gali kelti grėsmę pakartotinai nusikaltimus padariusiems žmonėms.
"Procedūra yra laipsniška: nuolatinis siūlymas, bauda, teismo nutartis", — sakė jie.
Sveikatos apsaugos ministerija turi pateikti prašymą teismui. Iki šiol Saksonijoje nebuvo tokių precedentų, tačiau valdžia nori ruoštis.
Vokietijoje nustatyta 2 000 958 naujo tipo koronaviruso užkrato atvejai, rodo Roberto Kocho instituto, kuris yra Vokietijos sveikatos apsaugos ministerijos dalis ir tvarko statistinius duomenis apie COVID-19 paplitimą šalyje, duomenys.
©
Sputnik
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Pernai Baltijos šalims buvo perduota rekordiškai daug dujų
(atnaujinta 23:00 2021.01.15)
Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygisVILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" 2020 metais Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vartotojams transportavo 33 teravatvalandes (TWh) gamtinių dujų, praneša bendrovės spaudos tarnyba.
Nepaisant pernai metų šiltesnių žiemos orų, 2020 metais buvo perduota 12 proc. daugiau gamtinių dujų, palyginti su 2019 metais, kai šio regiono poreikiams buvo transportuota 29,5 TWh kuro.
Tuo tarpu dujų transportavimas per Lietuvą į Kaliningrado sritį 2020 metais sudarė 24,9 TWh ir buvo 4,2 proc. mažesnis nei 2019 metais, kai į Kaliningradą buvo perduota 26 TWh gamtinių dujų.
Iš viso per metus "Amber Grid" valdoma Lietuvos dujų perdavimo sistema buvo transportuotas itin didelis 58 TWh dujų kiekis.
"Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis, jų ženklus transportavimas Baltijos šalims ir Suomijai bei išaugęs dujų suvartojimas Lietuvoje dėl didesnės elektros gamybos. Tai skatino rinkos dalyvius naudotis sukurta Lietuvos dujų infrastruktūra, lanksčiomis paslaugomis ir 16 proc. mažesne nei 2019 m. dujų perdavimo kaina", — sako "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius.
Dujų tranzitas į Latviją per Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūrą Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams bei dujų saugojimui Latvijos Inčiukalnio dujų saugykloje išaugo iki 8 TWh per metus. Tai — 33 proc. daugiau nei 2019 metais ir didžiausias istorijoje perduotas dujų kiekis Latvijos kryptimi, pažymi bendrovė. Tikėtina, tam turėjo įtakos ir nuo 2020 metų pradžios veikianti dujų perdavimo jungtis tarp Estijos ir Suomijos.
Dėl suskystintų gamtinių dujų konkurencingumo rinkoje, didelis buvo ir dujų transportavimas per Klaipėdos SGD terminalą. 2020 metais, kaip ir 2019 metais dujų importas per SGD terminalą sudarė 65 proc. (21,9 TWh) viso per Lietuvą į ES dujų rinką patiekto dujų kiekio. 2018 metais šis rodiklis siekė 35 proc.
Dujų vartojimas Lietuvoje
Per metus toliau augo dujų vartojimas Lietuvoje. 2020 metais šalyje buvo suvartota 25,1 TWh dujų arba 7 proc. daugiau nei 2019-aisiais, kai buvo fiksuojamas 5 proc. dujų vartojimo augimas.
Dėl palankių kainų pasaulio rinkose dujas kaip kurą vėl pradėjus naudoti Lietuvos elektros gamybos sektoriuje, pernai šalyje buvo suvartotas didžiausias dujų kiekis per pastaruosius penkerius metus.
Dujos į Lietuvą bei kaimyninėms Baltijos šalims ir Suomijai tiekiamos per Klaipėdos SGD terminalą bei dujotiekiais iš Rusijos per Baltarusiją ir Latviją. Iš Latvijos taip pat dažniausiai šaltuoju metų laiku gaunamos dujos iš Inčiukalnio požeminės dujų saugyklos.
Lietuva tapo lyderė ES pagal plastiko pakuočių perdirbimą
(atnaujinta 18:50 2021.01.15)
ES vidutiniškai 2018 metais buvo perdirbama 41,5 proc plastiko pakuočių, o Lietuvoje — 69,3 proc VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Lietuva atsidūrė pirmoje vietoje pagal plastikinių pakuočių perdirbimą Europos Sąjungoje, rodo naujausi Eurostato duomenys.
2018 metais Lietuvoje buvo perdirbama daugiausia plastiko pakuočių iš visų Europos Sąjungos šalių – 69,3 proc.
Per šį laikotarpį vidutiniškai ES buvo perdirbama 41,5 proc. plastiko pakuočių. Per metus šis rodiklis šiek tiek padidėjo - 2017 metais ES buvo perdirbama 41,2 proc. šių atliekų.
Mažiausiai plastiko perdirbama Maltoje – 2017 metais šioje šalyje buvo perdirbama tik 19,2 proc.
Kalbant apie kaimynines šalis, Latvija perdirbo 35,8 proc. plastiko pakuočių, Lenkija — 35,7. Estija 2018 metais perdirbo 37,7 proc. plastiko pakuočių.
Tuo pačiu metu plastikinių pakuočių perdirbimo rodikliai Lietuvoje šiek tiek krito - 2017 metais šalyje buvo perdirbta 74,2 procento plastiko atliekų.