Arkties Prano Juozapo Žemė, archyvinė nuotrauka

Rusija saugos Arkties infrastruktūrą nuo klimato kaitos

(atnaujinta 18:49 2020.03.05)
Moksliniais duomenimis, Arkties regionai yra labiau paveikti klimato pokyčių. Ten atšilimas vyksta keturis kartus greičiau nei pasaulio vidurkis

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Arktyje bus taikomi veiksmingi techniniai sprendimai siekiant užkirsti kelią infrastruktūros sunaikinimui globalių klimato pokyčių kontekste, praneša RIA Novosti.

"Vyksta efektyvių inžinerinių sprendimų kūrimas ir taikymas siekiant užkirsti kelią infrastruktūros elementų pažeidimams dėl globalių klimato pokyčių", — rašoma dokumente.

Koronavirusas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Виталий Тимкив

Moksliniais duomenimis, Arkties regionai yra labiau paveikti klimato pokyčių. Ten atšilimas vyksta keturis kartus greičiau nei pasaulio vidurkis.

Šio proceso pasekmės apima amžinojo įšalo tirpsmą ir ledo krašto sunaikinimą. Pasak mokslininkų, šalies nuostoliai sunaikintos infrastruktūros poliariniuose regionuose iki 2050 metų gali siekti 8,5 proc. Rusijos BVP.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Arkties ozono sluoksnio storis dabar nukrito žemiau vidutinio ir artėja prie kritinio lygio.

Kaip paaiškinta pranešime, ozono nykimo priežastis buvo ta, kad šiais metais Arktyje susidarė stiprus stabilus stratosferos poliarinis sūkurys, turintis ypač žemą temperatūrą (žemiau –78°C). Be to, buvo pastebimas rekordinis polinių stratosferos debesų kiekis.

Taip pat skaitykite: 

Tegai:
klimatas, Rusija, Arktis
Dar šia tema
NASA paskelbė ledynų Antarktidoje tirpimo nuotrauką
Kas nutiks vandenynui, jei Antarktida ištirps? Mokslininkai paskelbė verdiktą
Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Kremlius paaiškino, kodėl Putinas dar nepasiskiepijo nuo koronaviruso

(atnaujinta 16:45 2020.11.24)
Pasak Rusijos prezidento spaudos sekretoriaus, Putinas galės pasiskiepyti, kai tik prasidės masinė vakcinacija

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas negali dalyvauti koronaviruso vakcinacijoje kaip savanoris, o masinė gyventojų imunizacija dar neprasidėjo, sakė Rusijos vadovo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.

"Mes dar nepradėjome plačios vakcinacijos, o kaip savanoris, žinoma, valstybės vadovas negali dalyvauti skiepijime. Tiesiog jis, būdamas valstybės vadovu, negali dalyvauti kaip savanoris — tai neįmanoma", — žurnalistams sakė Peskovas, atsakydamas į klausimą, kodėl Putinas dar nenusprendė pasiskiepyti nuo COVID-19.

Rusijos ministro pirmininko pavaduotoja Tatjana Golikova sakė, kad masinė rusų vakcinacija nuo koronaviruso prasidės 2021 metais, ir bus savanoriška, cituoja  ją RIA Novosti.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Георгий Зимарев

Anot jos, į apyvartą jau išleista daugiau nei 117 tūkstančių vakcinos "Sputnik V" dozių. Iki metų pabaigos planuojama pagaminti iš viso daugiau nei 2 milijonus dozių.

Prieš kelias dienas Sveikatos apsaugos ministerijos vaikų medicinos ir akušerijos tarnybos direktorė Jelena Baybarina teigė, kad trečiasis "Sputnik V" vakcinos nuo koronaviruso klinikinių tyrimų etapas rodo ypač didelį jos efektyvumą.

"Sputnik V" yra pirmoji Rusijos vakcina nuo koronaviruso. Tai yra adenovirusinis preparatas, sukurtas remiantis kitu adenovirusu, į kurį įterpiamas koronaviruso genas. Patekęs į ląsteles, jose susidaro baltymai, kurie sukelia imunitetą ir skatina antikūnų vystymąsi.

Per pastarąją parą Rusijoje buvo nustatyti 24 326 nauji koronaviruso atvejai, 23 226 pasveikusieji buvo išrašyti ir 491 žmogus mirė.

 

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19

 

Tegai:
Rusija, Vladimiras Putinas, koronavirusas, vakcina
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Rusiška vakcina nuo COVID-19 bus pigesnė už Vakarų vakcinas, žada gamintojas
Lietuvos vyriausybė pritarė dar 1,4 mln vakcinų nuo koronaviruso dozių pirkimui
PSO papasakojo apie Rusijos ir ES bendradarbiavimą vakcinos "Sputnik V" srityje
Rusijos ir JAV vėliavos

Rusijos URM įvardijo sąlygas, kaip JAV galėtų grįžti į Atviro dangaus sutartį

(atnaujinta 16:42 2020.11.24)
Rusijos užsienio reikalų viceministras pridūrė, kad sąlygos hipotetiniam JAV pakartotiniam įstojimui į sutartį išėjus iš jos "bus blogesnės, dar blogesnės JAV, nei jos buvo iki šiol"

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Naujoji JAV administracija, norėdama prisijungti prie Atviro dangaus sutarties, susidurs su būtinybe tai daryti bendru pagrindu ir ne tokiomis palankiomis sąlygomis Vašingtonui, RIA Novosti sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.

"Tai klausimas kitai administracijai ir tiems, kurie joje spręs ginklų kontrolę ir karinius-politinius klausimus", — atsakė jis, paklaustas, ar Maskva tikisi, kad naujoji JAV administracija grįš prie sutarties, pasitraukusi iš jos.

"Bet kokiu atveju, jei Jungtinės Valstijos subręs prieš iškeldamos grįžimo į sutartį klausimą, jos turės tai padaryti bendru pagrindu, pereiti visas procedūras, įskaitant sutikimą su tais Atviro dangaus patariamosios komisijos sprendimais, kurie, mūsų manymu, bus priimti be Jungtinės Valstijos. Ir Jungtinės Valstijos paprasčiausiai turės su jomis sutikti", — sakė jis.

Jis pridūrė, kad sąlygos hipotetiniam JAV pakartotiniam įstojimui į sutartį išėjus iš jos "bus blogesnės, dar blogesnės JAV, nei jos buvo iki šiol".

JAV pasitraukimas iš Atviro dangaus sutarties

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija nepažeidė sutarties. Visų pirma, užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška anksčiau pažymėjo, kad šalis planuoja toliau laikytis visų susitarime numatytų teisių ir įsipareigojimų, kol ji galioja.

Europos Sąjunga taip pat nepalaikė Vašingtono pasitraukimo iš sutarties ir paragino jį grįžti prie jos įgyvendinimo. ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio ir saugumo politikos klausimais Žozepas Borelis (Josep Borrell) anksčiau pabrėžė, kad susitarimas yra pagrindinis ginklų kontrolės elementas ir yra svarbi pasitikėjimo ir saugumo priemonė. Jis pridūrė, kad Briuselis planuoja įvertinti galimas JAV sprendimo pasekmes Europos saugumui.

Atviro dangaus sutartis buvo pasirašyta 1992 metais ir tapo viena iš pasitikėjimo stiprinimo priemonių Europoje po šaltojo karo. Ji veikia nuo 2002 metų ir leidžia dalyvaujančioms šalims atvirai rinkti informaciją apie viena kitos ginkluotąsias pajėgas ir veiklą. Susitarimą pasirašė 34 valstybės.

Tegai:
sutartis, JAV, Rusija
Dar šia tema
JAV specialiųjų pajėgų lėktuvai vykdys pratybas danguje virš Estijos
Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis