Cold Response 2020 pratybos Norvegijoje

Ekspertas papasakojo apie padidėjusį NATO pratybų skaičių prie sienų su Rusija

(atnaujinta 15:32 2020.03.10)
Agentūros pašnekovas pažymėjo, kad kilus vietiniam konfliktui su NATO Europos kryptimi, Rusija turi veiksmingų priemonių kovai su šia grėsme, o klausimas yra ne tik branduolinių ginklų srityje

VILNIUS, kovo 10 — Sputnik. NATO pratybų skaičius prie sienų su Rusija po 2014 metų stipriai išaugo. Ši tendencija išliks ir ateityje, RIA Novosti sakė žymus karo ekspertas Viktoras Murachovskis, komentuodamas pratybas "Cold Response 2020" Norvegijoje.

Aktyvusis pratybų etapas numatytas laikotarpiui nuo kovo 9 iki kovo 18 dienos. Buvo manoma, kad jose dalyvaus daugiau kaip 13 tūkstančių kariškių iš 10 Aljanso valstybių ir partnerių šalių.

Jau žinoma, kad Suomijos kariškiai nedalyvaus šiose pratybose dėl situacijos su koronavirusu.

"Nuo 2014 metų priėmus NATO planą atgrasyti Rusiją aljanso rytiniame flange, pramintame "Atlantic Resolve", apskritai NATO aviacijos skrydžių skaičius prie mūsų sienų, pratybos Rusijos Federacijos gretimose teritorijose, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, išaugo maždaug dvigubai", — paaiškino ekspertas.

Ekspertas mano, kad ši tendencija tik sustiprės. Jis priminė, kad pirmą kartą po šaltojo karo pabaigos "Defender Europe 2020" pratybos vyks perkeliant plataus masto amerikiečių kariuomenės grupes iš JAV į Europą. Be to, arti įgyvendinamas aljanso planas "4 po 30": suformuota 30 bataliono taktinių grupių, 30 eskadrilių orlaivių ir 30 laivų, kurie bus pasirengę dislokuoti prie sienų su Rusija per 30 dienų.

Agentūros pašnekovas pažymėjo, kad kilus vietiniam konfliktui su NATO Europos kryptimi, Rusija turi veiksmingų priemonių kovai su šia grėsme, o klausimas yra ne tik branduolinių ginklų srityje.

"Pastaraisiais metais mes smarkiai padidinome nebranduolinio atgrasymo pajėgas, įskaitant grupės, aprūpintos tolimojo nuotolio raketomis įprastoje įrangoje, sukūrimą, taip pat skubios paskirties bataliono taktines grupes", — aiškino Murachovskis.

Nuo 2014 metų balandžio mėnesio, prasidėjus krizei Ukrainoje, JAV rotaciniu pagrindu dislokavo savo kovinius vienetus įvairiose šalyse, pamažu didindama jų skaičių. Operacija yra karinių ir politinių įvykių kompleksas. Anot Amerikos, šiais veiksmais siekiama paremti NATO sąjungininkus Europoje.

Šiuo atžvilgiu Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino JAV saugumo interesų nepaisymu ir noru destabilizuoti karinę-politinę situaciją.

Taip pat skaitykite:

Tegai:
Norvegija, Rusija, NATO pratybos, NATO
Dar šia tema
Žiniasklaida: Lenkija iš JAV pirks "Javelin" kompleksus, kad apsigintų nuo Rusijos
JAV priešinsis bandymams "manipuliuoti naftos rinkomis"
Vakcinacija nuo COVID-19

Estijoje nustatyta beveik 200 naujų šalutinių poveikių po vakcinacijos

(atnaujinta 14:10 2021.04.13)
Daugiau nei dešimt atvejų buvo sunkūs. Daugiausia skundų gauta dėl "AstraZeneca" pagamintos vakcinos

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Praėjusią savaitę Estijos gydytojai užregistravo 191 pranešimą apie šalutinius poveikius pasiskiepijus nuo koronaviruso, iš jų 14 buvo sunkūs, pirmadienį pranešė šalies Sveikatos apsaugos departamento spaudos tarnyba.

"Praėjusią savaitę buvo pranešta apie 191 nepageidaujamą reakciją į vakcinas nuo COVID-19, iš jų 14 buvo sunkios. Dėl "AstraZeneca" gauti 148 pranešimai, "Pfizer ir BioNTech" — 36 pranešimai ir dar septyni dėl "Modernos" vakcinos. Aštuoni pranešimai apie sunkius šalutinius poveikius susiję su "AstraZeneca" vakcina, keturi — su "Pfizer ir BioNTech" ir du — su "Moderna", — rašoma pranešime.

Sveikatos apsaugos departamento duomenimis, Estijoje vakcinacija nuo koronaviruso prasidėjo gruodžio 27 dieną, iki šiandienos "Pfizer ir BioNtech", "Moderna" ir "AstraZeneca" paskiepyti 259 346 žmonės arba 19,5 proc. šalies gyventojų.

Per šį laikotarpį gauti 3 268 pranešimai apie šalutinį poveikį, tai yra, po vakcinos skundai pasireiškė 0,98 proc. atvejų. Iš jų 2 273 pranešimai buvo susiję su "AstraZeneca" vakcina, "Pfizer ir BioNTech" — 942, "Moderna" — 53.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
šalutinis poveikis, vakcina, koronavirusas, Estija
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Prancūzija tapo labiausiai užkrėsta COVID-19 šalimi Europoje
SAM papasakojo apie šalutinius COVID-19 vakcinų poveikius
PSO paragino stebėti šalutinius "Johnson&Johnson" vakcinos padarinius
Megan Markl

Paaiškėjo, kodėl Megan Markl nepanoro atsisveikinti su princu Filipu

(atnaujinta 12:36 2021.04.13)
Paaiškėjo, kad gydytojų draudimai iki antrojo vaiko gimimo yra tik patogus pasiteisinimas atsisakyti atvykti į Didžiąją Britaniją

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Tikroji priežastis, kodėl princo Hario žmona Megan Markl atsisakė atvykti į princo Filipo laidotuves, nustebino visus gerbėjus ir spaudą.

Princas Haris neseniai atskrido į senelio, kuris mirė balandžio 9 d., laidotuves. Princas ruošiasi susitikti su savo giminaičiais pirmą kartą po skandalingo interviu su Opra Vinfri. Ir jis priims šį iššūkį vienas, nes jo žmona atsisakė skristi į Didžiąją Britaniją, motyvuodama tai gydytojų draudimais dėl antrojo nėštumo.

Pasiteisinimas dėl tariamo draudimo nepatenkino bulvarinių leidinių smalsumo: žurnalistai sužinojo tikrąją priežastį, kodėl Markl nepanoro atsisveikinti su princu Filipu.

"Megan supranta, kokias pasekmes sukėlė skandalingas interviu su Opra Vinfri, ir nenori, kad visas visuomenės dėmesys gedulo metu atitektų jai", — pažymėjo leidinio "New York Post" šaltinis.

Taip pat pabrėžiama, kad Markl visada buvo ypač artima su Hario seneliu ir labai norėjo jį pamatyti paskutinį kartą. Tačiau prieš kelionę į Didžiąją Britaniją pasisakė net buvusios aktorės mama Dorija, kuri mano, kad skraidymas nėštumo metu yra pavojinga kvailystė. Be to, Markl įsitikinusi, kad Hario susitikimas su šeima bus kur kas šiltesnis jai nedalyvaujant.

Taip pat skaitykite:

Tegai:
Didžioji Britanija, karališkoji šeima, Princas Filipas, Megan Markle
Temos:
Karališkosios naujienos
JAV ir Lietuvos kariai bendrose pratybose

Ekspertas: JAV suverčia į Lietuvą savo karinį šlamštą

(atnaujinta 14:48 2021.04.13)
Nė viena padori valstybė nepirktų tokių ginklų, mano karo ekspertas, atsargos pulkininkas Viktoras Litovkinas

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Amerikiečių kilni dovana Lietuvai — prieštankiniai granatsvaidžiai kovai su "Rusijos agresija", iš tikrųjų yra JAV nelabai efektyvaus ginklo atsikratymas, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo ekspertas, atsargos pulkininkas Viktoras Litovkinas.

Anksčiau Lietuvos krašto apsaugos ministerija pranešė, kad Jungtinės Valstijos perduos Lietuvos kariuomenei vienkartinius prieštankinius granatsvaidžius M72 LAW.

Litovkinas pareiškė, kad JAV savo vasalams siunčia tuos ginklus, kurių jiems patiems nereikia.

"Amerika atsikrato viso savo karinio šlamšto, kuris šiandien nėra labai perspektyvus, nėra labai efektyvus, jį suversdama į Ukrainą, į Baltijos šalis, kai kuriems kitiems vasalams, nes padori valstybė tokių ginklų neįgis. Pirma, nes jie turi savo. Antra, kadangi šie ginklai yra skirti kovoti su tankais, pirmiausia su šarvuotais taikiniais", — pasakė jis.

Ekspertas pažymėjo, kad Rusijos Federacija neketina nieko pulti ir visi tai puikiai žino, nepaisant skambančių pareiškimų. Be to, Rusijos tankų, pasak Litovkino, negalima sustabdyti tokiais granatsvaidžiais.

"Dešimt milijonų [dolerių]. Amerikiečiai tai suskaičiuos kaip pagalbą Lietuvai kovoje su "Rusijos agresija", tai yra kilnus poelgis amerikiečiams, kad tik Lietuva yra "apsisaugotų" nuo Rusijos tankų. Tiesa, kila paprastas klausimas, kodėl Rusijos tankai turėtų pulti Lietuvą, ko mes nematėme šioje Lietuvoje, ir kodėl mums ji reikalinga. Į šį klausimą niekas neatsako Baltijos šalyse, kai aš to klausiu Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, niekas negali atsakyti, kodėl rusai turėtų pulti šias Baltijos šalis, jas užgrobti, kad vėl galėtų ten industrializaciją atlikti, o po to visas šias pastatytas gamyklas sunaikins ir grobstys visa šalis, o gyventojai išsibarstys po Europą plauti unitazus ir dirbti kaip kambarinės viešbučiuose, į šį klausimą nėra atsakymo", — pareiškė jis.

Pasak Litovkino, šie ginklai gulės sandėliuose.

"Lietuvos vadinamieji savanoriai kurį laiką šaudys į taikinius, garsiai apie tai bus kalbama, kad jie yra apsiginkluoti "baisiu" ginklu, kuris sustabdys "agresyvius Rusijos tankus", — apibendrino jis.

Lietuvos kariškiai
© Sputnik / Владислав Адамовский

Prieštankinių granatsvaidžių perdavimo ceremonija vyks trečiadienį Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione Vilniuje.

Perduodamos paramos vertė siekia dešimt milijonų dolerių. Granatsvaidžiai bus paskirstyti KASP rinktinėms, naujaisiais ginklais bus aprūpinti visi pėstininkų skyriai.

Baltijos šalyse nuolat kalba apie "Rusijos grėsmę", dėl kurios neva būtina stiprinti gynybinio bendradarbiavimo sferą ir dalyvauti NATO pratybose. Savo ruožtu Maskva ne kartą pareiškė savo taikius ketinimus ir pabrėžė, kad neketina nieko pulti.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti, ir tiesiog naudojasi pasiteisinimu dislokuoti daugiau technikos ir batalionų netoli Rusijos sienų.

Tegai:
ginklavimasis, Lietuva, JAV, Rusija