Erkės

Mokslininkai paaiškino, kaip apsisaugoti nuo erkių antplūdžio

(atnaujinta 20:55 2020.03.19)
Tyrėjai pažymi, kad didžioji dauguma įkandimų atvejų užfiksuota gyvenamuosiuose rajonuose ir viešosiose vietose, o ne gamtoje

VILNIUS, kovo 19 — Sputnik. Amerikos entomologų tyrimas rodo, kad dėl neįprastai šiltos žiemos erkės prabudo anksčiau laiko ir dabar yra palankios jų veisimosi sąlygos, skelbia žurnalas "Medical Entomology".

Trejus metus Amerikos mokslininkai Naujojo Džersio valstijoje stebėjo juodmedžio erkių Ixodes scapularis ir pavienių erkių Amblyomma americanum erkių iš Ixodidae šeimos populiaciją.

Šie nariuotakojai yra pavojingų ligų, tokių kaip boreliozė, riketsiozė, tuliaremija, erlichiozė, babeziozė ir Laimo liga, platintojai. Jie gyvena miškingose vietose, parazituodami žinduolius ir kai kuriuos paukščius.

Mokslininkai pastebėjo, kad gyvenviečių, besiribojančių su mišku, gyventojai vėlyvą rudenį iš savo sklypų dažnai išneša surinktas nukritusių lapų krūvas į miško pakraštį. Būtent čia, miško pakraštyje, šiltų, pavasario saulės sušildytų lapų sankaupose, susidaro idealios sąlygos erkių lervoms subręsti.

Tyrimams buvo pasirinktos trys gyvenamosios vietos Monmuto grafystėje, esančios miško pakraštyje.

Vienos gyvenvietės gyventojų buvo paprašyta palikti lapus nesugriebtus 2017 ir 2018 metų rudenį.

Kituose plotuose jų savininkai lapus rinko ar pūtė ir nunešė į miško pakraštį. Dėl to paskutinių dviejų ruožų juostoje, besiribojančioje su mišku, buvo suformuotas storas nukritusių lapų kraikas, tris kartus storesnis už natūralią dangą.

Rezultatai parodė, kad pavasarį šiame storame surinktų lapų kraike buvo tris kartus daugiau erkių lervų nei natūralioje praėjusių metų lapų dangoje.

"Mūsų tyrimas parodė, kad įprasta praktika grėbti ar pūsti lapus valant kiemą ir perkeliant juos į miškų pakraščius gali patrigubinti erkių skaičių šiose vietose kitą pavasarį", — sako entomologų draugijos tyrėjas Robertas Džordanas.

Apie tai, kad erkių lervos gyvena praėjusių metų lapuose, gyventojai žinojo anksčiau, todėl jie iš savo sklypo pašalino nukritusius lapus. Dabar mokslininkai įrodė, kad neužtenka pašalinti lapus iš sklypų, juos reikia pašalinti taip, kad pavasarį neprasidėtų erkių, platinančių patogenines bakterijas, invazijos.

Autoriai mano, kad savivaldybių tarnybos, nuo kurių priklauso lapų išvežimo ir kompostavimo organizavimas, taip pat turėtų įsiklausyti į jų išvadas. Kaip alternatyvą mokslininkai siūlo gyventojams lapus nunešti toliau į mišką ir tolygiai paskirstyti ten. Kitas geras pasirinkimas, prisidėsiantis prie greito lapų irimo, yra mulčiavimas vietoje.

"Namų savininkai turėtų atminti, kad lapų ir kitų augalų šiukšlių sankaupos sudaro idealias sąlygas išgyventi jaunoms erkėms ir toliau ieškoti šeimininkų, — sako jis. — Nors tikėjomės pamatyti daugiau erkių palei vejos pakraščius su storesniu nukritusių lapų sluoksniu, mus nustebino erkių skaičius lapų krūvose, sudarytose pučiant ar grėbiant".

Tyrėjai pažymi, kad didžioji dauguma įkandimų atvejų užfiksuota gyvenamuosiuose rajonuose ir viešose vietose, o ne gamtoje. Todėl, pasak mokslininkų, užduotis išlaisvinti šias zonas nuo pernykščių lapų yra labai svarbi, ir jie jokiu būdu nerekomenduoja gyventojams palikti nesugrėbtų rudeninių lapų.

"Kiemuose, kuriuose yra daug nukritusių lapų, geriausias pasirinkimas būtų juos visiškai pašalinti iš dažniausiai naudojamų plotų, tokių kaip veja, lauko poilsio zonos, taip pat žaidimų kompleksuose ir aplink juos. Jei tai neįmanoma, lapų krūvos turėtų būti sugriebtos į mažiausiai naudojamas ir tolesnes vietas", — sakė Džordanas.

Taip pat skaitykite:

Dar šia tema
JAV pradėtas vakcinų nuo koronaviruso testavimas žmonėms
Ekspertai papasakojo, kaip teisingai naudotis šaldytuvu