JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) pastatas

Žiniasklaida: JAV nužudytas vyras, įtartas teroro išpuolio rengimu

(atnaujinta 15:14 2020.03.26)
Vyras svarstė įvairius variantus ir galiausiai pasirinko rajono ligoninę, kad pakenktų daugybei žmonių, užpuldamas įstaigą, kuri šiandieninėje aplinkoje teikia reikiamą medicininę pagalbą

VILNIUS, kovo 26 — Sputnik. Vyras, kuris, kaip įtariama, ruošėsi teroro išpuoliui dėl nepasitenkinimo valdžios institucijų veiksmais koronaviruso epidemijos metu, buvo likviduotas JAV Federalinio tyrimų biuro darbuotojų, pranešė "New York Times".

Incidentas įvyko per FTB vykdytą vyro sulaikymo operaciją. Prieš tai buvo atliktas vidinis antiteroristinis tyrimas. Operacijos metu vyras buvo ginkluotas. Pranešama, kad sužeistas 36-erių Timotis Vilsonas mirė ligoninėje.

Taip pat pranešama, kad Vilsonas planavo teroro aktą vienoje iš ligoninių.

"Vilsonas svarstė įvairius variantus ir galiausiai pasirinko rajono ligoninę, kad pakenktų daugybei žmonių, užpuldamas įstaigą, kuri šiandieninėje aplinkoje teikia reikiamą medicininę pagalbą", — sakoma FTB pranešime.

Praėjusią savaitę Beltono meras išleido dekretą, kuriame žmonės raginami likti namuose ir laikytis atstumo. Nepatenkintas mero potvarkiu ir būtinybe paklusti, Vilsonas tariamai nusprendė susprogdinti automobilį.

Anot "Fox4", biuro pareigūnai bandė sulaikyti vyrą, kai jis atvažiavo ieškoti sprogstamojo įtaiso automobiliui. Remiantis pranešimais, Vilsonas nuo praėjusio rugsėjo buvo FTB prižiūrimas dėl to, kad propagavo rasistinį bei antivyriausybinį požiūrį.

Remiantis Džonso Hopkinso universiteto duomenimis, šiuo metu JAV yra daugiau nei 68 500 patvirtintų koronaviruso atvejų, mirė 1031 žmogus.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kovo 11 dieną paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje jau yra užsikrėtę daugiau kaip 414 tūkst. žmonių, mirė daugiau nei 20 tūkst.

Taip pat skaitykite:

Tegai:
Federalinis tyrimų biuras (FTB), teroristinis išpuolis, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2140)
Dar šia tema
Krokodilas mirtinai sužeidė Ruandos gyventoją, kuris pažeidė karantiną dėl COVID-19
Prancūzijoje paaiškinta, kodėl Makronas į ligonines vyksta be kaukės
MIA "Rossija segodnia": likite namuose dėl artimųjų
Elektros energija, archyvinė nuotrauka

Elektra Baltijos šalyse atpigo daugiau nei ketvirtadaliu

(atnaujinta 15:54 2020.07.07)
Elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" teigimu, Lietuvoje augant gamybai, suvartojimas nepakito

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje krito 28 proc. iki 32,48 euro už megavatvalandę, praneša "Elektrum Lietuva".

Pranešama, kad Latvijoje elektra atpigo 27 proc. iki 32,98 eur/MWh, Estijoje — 29 proc. iki 32,19 eur/MWh. Tuo pačiu "NordPool" biržoje elektros energijos kaina susitraukė iki 1,84 Eur/MWh.

"Didžiausią įtaką kainų sumažėjimui praėjusią savaitę turėjo  padidėję tarpusavio energijos srautai tarp Baltijos šalių. Be to, į Lietuvą ir Estiją užfiksuotas didesnis energijos srautas iš Švedijos bei Suomijos", — teigė elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pabrėžiama, kad Lietuvoje augant gamybai, suvartojimas nepakito.

Nuo birželio 29 iki liepos 5 dienos elektros energijos gamybos apimtys Lietuvoje šoktelėjo 5 proc. iki 104 GWh. Latvijoje gamyba sumažėjo iki 44 proc. iki 62 GWh, Estijoje — 29 proc. iki 62 GWh.

Pažymima, kad visose Baltijos šalyse gamybos rodiklis smuko 23 proc. iki 229 GWh.

Per savaitę trys Baltijos šalys kartu pagamino 49 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje ir Estijoje pagaminta po 49 proc., o Latvijoje — 51 proc. šaliai reikalingos elektros.

Palyginus su praėjusia savaite, elektros energijos suvartojimas Lietuvoje išliko toks pat — 212 GWh, Latvijoje rodiklis išaugo 7 proc. iki 123 GWh, Estijoje — 10 proc. iki 128 GWh.

Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse pakilo iki 5 proc. bei siekė 463 GWh.

Tegai:
kaina, elektra, Baltijos šalys
Dar šia tema
Nauja Rusijos ginklų pergalė: kodėl Egiptas pasirinko 500 T-90MS
Energetikos pasaulio laukia chaosas
Sputnik Estija vadovė Jelena Čeryševa, archyvinė nuotrauka

Čeryševa: Europos pozicija "Sputnik Estija" atžvilgiu yra nusikalstama tyla

(atnaujinta 18:02 2020.07.07)
Estijos valdžia ir toliau riboja "Sputnik Estija" veiklą, pažeisdama žodžio laisvės principus. Apie tai tarptautinėje konferencijoje "Pasaulis žiniasklaidos akimis 2020 metais" kalbėjo redakcijos vadovė Jelena Čeryševa

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Renginyje dalyvavo Amerikos ir Europos "Sputnik" redakcijų atstovai. Be jų, konferencijoje pranešimus skaitė Rusijos užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir spaudos departamento direktorė Marija Zacharova, laisvai samdoma Kanados žurnalistė Eva Bartlett ir šveicarų rašytojas Guy Mettanas.

Viena pagrindinių konferencijos diskusijų temų buvo sistemingas spaudimas "Sputnik" atstovybėms Baltijos šalyse. Pasak Jelenos Čeryševos, "Sputnik Estija" tapo ryškiausių kovos su kitaip mąstančiais Baltijos regione pavyzdžiu.

"Mes pajutome administracinį spaudimą, ekonominę blokadą, politinę cenzūrą ir galiausiai baudžiamojo persekiojimo grėsmę, — savo kalboje sakė Čeryševa. — Tik Estijos policija gali sau leisti laisvai aiškinti Europos sankcijas, taikydama asmenines ES sankcijas Rusijos valstybinei žiniasklaidai".

Visų pirma, Jelena Čeryševa priminė, kad nuo 2020 metų sausio 1 dienos "Sputnik Estija" svetainė veikia ypatinguoju režimu. Agentūros darbuotojams teko išeiti iš darbo, nes valstybės Policijos ir sienos apsaugos departamentas jiems atsiuntė laiškus su ultimatumu: jei žurnalistai tęs bendradarbiavimą su MIA "Rossija segodnia", jiems bus iškelta baudžiamoji byla pagal straipsnį "Europos sankcijų nesilaikymas". Pažeidimais Estijos valdžios institucijos laiko 2014 metais MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui paskelbtas asmenines sankcijas. Tačiau pati agentūra iki šiol nėra įtraukta į jokį sankcijų sąrašą.

Pasak Čeryševos, ją gąsdina Europos požiūris "Sputnik Estija" atžvilgiu. "Briuselis tyli — ir tai nusikalstama tyla, — sakė žurnalistė. — Apskritai, jis atleidžia rankas kitoms šalims, kurios pradeda tyrinėti Estijos patirtį uždraudžiant Sputnik".

Vienintelis dalykas, kurį sugebėjo pasiekti agentūros redakcija, tai gauti prieigą prie mokesčių mokėjimų. "Tai yra, mes ir toliau mokame mokesčius Estijos valstybei, — pabrėžė Jelena Čeryševa. — Tuo pat metu mokesčių departamentas visiškai uždarė prieigą prie mūsų įmonės elektroninės aplinkos. Tikiuosi, kad MIA "Rossija segodnia" ras išeitį, nes dabar svarbu sakyti tiesą būtent nacionalinėmis kalbomis".

Žurnalistas ir politologas Armenas Gasparianas mano, kad Europos struktūrų reakcija į leidinio blokavimą rodo, kad Baltijos šalyse nėra žodžio laisvės. "Vakaruose buvo girdėti tik nereikšmingi balsai dėl "Sputnik Estija", kad tai nepriimtina, — sakė Gasparianas. — Bet aš nematau didelio masto veiksmų šia tema".

Pasak eksperto, Europos organizacijos pasirinko nesikišimo poziciją tik todėl, kad kalbama apie Rusijos žiniasklaidą.

"Sputnik" persekiojimas daugelyje šalių tapo formalumu. Gal tada mes neteisingai suprantame žodžio laisvę? Gal reikėtų papildyti šią sąvoką, kad žodžio laisvė yra sąlyginis bet kokios tiesos ignoravimas iš mūsų pusės?" — baigdamas kalbą paklausė Gasparianas.

Gaspariano žodžius patvirtina faktas, kad "Sputnik" redakcija Prancūzijoje vis dar nėra akredituota prezidento žiniasklaidos komandoje ir negali lankytis Eliziejaus rūmuose. Apie tai pranešė agentūros atstovė Marija Lipatova.

"Tačiau reikia pažymėti, kad mes pirmieji iš prancūziškai kalbančių žiniasklaidos priemonių pradėjome kalbėti apie koronavirusą ir, nepaisant pandemijos, tęsėme darbą, — teigė žurnalistė. — "Sputnik" korespondento filmuotą medžiagą savo pranešimams vėliau pasiimdavo pagrindinės Prancūzijos nacionalinės žiniasklaidos priemonės".

Marija Lipatova taip pat pridūrė, kad "Sputnik France" nuolat kaltinama melagingų žinių skleidimu, nors agentūra skelbia Rusijos politikų pareiškimų vertimus į prancūzų kalbą. Nepaisant to, agentūros auditorija auga. "Be to, mes užsitarnaujame kolegų, kurie cituoja "Sputnik France", pasitikėjimą", — teigė Lipatova.

Konferencija "Pasaulis žiniasklaidos akimis 2020 metais" skirta dabartinei žurnalistikos būklei Rusijoje ir pasaulyje analizuoti. Dėl koronaviruso pandemijos liepos 7 dieną renginys vyko tarptautiniame "Rossija segodnia" multimedijiniame spaudos centre nuotoliniu būdu.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Rusijos žiniasklaida, Sputnik
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis — išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
"Estijos stiliaus žodžio laisvė — grėsmė žiniasklaidai": apie "Sputnik Estija" situaciją

Trispalvės ir himnas: kaip Lietuva paminėjo Mindaugo karūnavimo dieną

(atnaujinta 16:13 2020.07.07)
  • Mindaugo karūnavimo diena
  • Mindaugo karūnavimo diena
  • Mindaugo karūnavimo diena
  • Mindaugo karūnavimo diena
  • Mindaugo karūnavimo diena
  • Mindaugo karūnavimo diena
  • Mindaugo karūnavimo diena
  • Mindaugo karūnavimo diena
  • Mindaugo karūnavimo diena
Liepos 6 dieną Lietuvoje vyko karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos dienos minėjimas. Išsamiu - Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje

Įvairiuose šalies miestuose ir miesteliuose vyko šventiniai renginiai, skirti Valstybės dienos minėjimui.

Šventės kulminacija laikomas Tautiškos giesmės atlikimas. Lietuviai visame pasaulyje susiburia kartu giedoti šalies himną. 

Valstybės diena švenčiama liepos 6 dieną minint pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnaciją. Diena oficialiai yra švenčiama nuo 1991 metų.

 

  • Mindaugo karūnavimo diena
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Liepos 6 dieną Lietuva švenčia Mindaugo karūnavimo dieną. Tradiciškai šią dieną visoje šalyje vyksta šventiniai renginiai ir teatralizuoti pasirodymai.

  • Mindaugo karūnavimo diena
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Lietuvos miestuose ant pastatų keliamos tautinės vėliavos. Gyventojai, šią dieną lankantys įvairius renginius, taip pat atsineša trispalves.

  • Mindaugo karūnavimo diena
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Jau kelerius metus iš eilės šventės kulminacija laikomas šalies himno atlikimas.

  • Mindaugo karūnavimo diena
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Nuotraukoje: žmonės, atliekantys Lietuvos himną Šventojoje.

  • Mindaugo karūnavimo diena
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Akcija rengiama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Skirtingose ​​pasaulio vietose gyvenantys lietuviai kasmet atlieka himną.

  • Mindaugo karūnavimo diena
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Pirmą kartą Mindaugo karūnavimo diena buvo švenčiama 1991 metų liepos 6 dieną.

  • Mindaugo karūnavimo diena
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Šiais metais šalies prezidentas Gitanas Nausėda, sveikindamas tautiečius, sakė, kad Lietuva vis dar eina karaliaus Mindaugo pasirinktu keliu.

  • Mindaugo karūnavimo diena
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Paminklas karaliui Mindaugui Vilniuje.

  • Mindaugo karūnavimo diena
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Karalius Mindaugas tapo valdovu, kuriam pavyko suvienyti Lietuvos kunigaikštystės ir suteikti Lietuvai politinį svorį Europoje.

Tegai:
Mindaugo karūnavimo diena, Lietuva
Dar šia tema
Kaip paminėta Mindaugo karūnavimo diena Vilniuje