Koronavirusas 2019-nCoV

Mokslininkai išsiaiškino, ar koronavirusas gali plisti per vandenį

(atnaujinta 17:59 2020.03.27)
Neseniai JAV nacionalinis mokslo fondas pradėjo finansuoti projektą, skirtą tirti koronavirusų plitimą tarp odos ir kitų medžiagų, ultravioletinių saulės spindulių poveikį koronavirusams bei ryšį tarp ligos protrūkių ir virusų koncentracijos nuotekose

VILNIUS, kovo 27 — Sputnik. Stanfordo universiteto mokslininkai pateikė pirmąjį galimo naujojo SARS-CoV-2 koronaviruso perdavimo į aplinką būdus ir veiksnius, turinčius įtakos jo plitimui. Rezultatai skelbiami žurnale "Environmental Science & Technology".

Neseniai buvo paskelbta daugybė mokslinių straipsnių apie naujojo koronaviruso genetinę struktūrą ir jo poveikį žmogaus organizmui, tačiau praktiškai nežinoma, kaip virusas, sukeliantis COVID-19, plinta aplinkoje ir infrastruktūros ryšiuose, pirmiausia vandenyje ir ore.

Neseniai JAV nacionalinis mokslo fondas pradėjo finansuoti projektą, skirtą tirti koronavirusų perdavimą tarp odos ir kitų medžiagų, ultravioletinių saulės spindulių poveikį koronavirusams bei ryšį tarp ligos protrūkių ir virusų koncentracijos nuotekose.

Projekto vadovės — dvi Stanfordo universiteto civilinės inžinerijos ir aplinkos inžinerijos profesorės Alexandria Boehm ir Krista Wigginton paskelbė preliminarius stebėjimų rezultatus.

"Mes neturime aiškaus supratimo, kokios viruso savybės ir aplinkos veiksniai kontroliuoja viruso stabilumą aplinkoje, pavyzdžiui, aerozoliuose ir lašuose, paviršiuose, įskaitant odą, ir vandenyje. Kai atsiranda naujas virusas, mes negalime iš karto numatyti, kaip jis elgsis aplinkoje", — cituojami Alexandria Boehm žodžiai universiteto pranešime spaudai.

Mokslininkės pažymi, kad virusų elgesys išorinėje aplinkoje labai priklauso nuo jų struktūros. Yra virusų, "apvyniotų" lipidų sluoksniais, padedančiais išvengti susidūrimo su šeimininko imunine sistema — visi koronavirusai yra šio tipo.

Štai dauguma žarnyno patogenų, tokių kaip norovirusai ar rotavirusai, išsiskiria su žmogaus ekskrementais ir lengvai plinta vandenyje.

Nepakankamų žinių apie koronavirusų elgesį aplinkoje problema yra ta, kad mokslininkai manė, jog virusai gyvena tik organizmų viduje ir šalia jų, taip pat kurį laiką ant atvirų paviršių, tačiau neplinta vandenyje ir ore.

Tačiau, kaip pažymi tyrėjos, informacija, kad naujas SARS-CoV-2 koronavirusas buvo aptiktas sergančių žmonių išmatose, verčia nerimauti.

Savo darbe mokslininkės atkreipė dėmesį į galimas grėsmes, kurias SARS-CoV-2 kelia vandens šaltiniams.

Tyrimo rezultatai parodė, kad daugybė kliūčių ir valymo filtrų, įrengtų vandens tiekimo sistemose, pakankamai stipriai veikia virusus, panašius į SARS-CoV-2.

"Mažai tikėtina, kad tai gali būti pagrindinis perdavimo būdas, tačiau žmogus gali užsikrėsti per fekalijomis užterštą vandenį", — rašo mokslininkės.

Tačiau norint padaryti konkrečias išvadas, tyrimo autorės sako, kad reikia kiekybinių stebėjimų, kurie galėtų būti išplėsti siekiant suprasti virusų atsparumą kitose terpėse.

Pavyzdžiui, kai kurie ankstyviausi duomenys apie SARS-CoV-2 išmatose tyrimus buvo pateikti kaip viruso geno kopijų skaičius vienam tepinėlio mėginiui, nenurodant išmatų masės. Deja, vien šie duomenys neleidžia numatyti SARS-CoV-2 koncentracijos nuotekose.

Tyrėjai ragina bendradarbiauti kitų sričių mokslininkus, pirmiausia virusologus, kad būtų sukurta nuolatinio nuotekų stebėjimo sistema, padėsianti aptikti naujus ir potencialiai pavojingus virusus.

"Jei galėtume sukurti naujų virusų išgyvenimo aplinkoje stebėjimo modelius, tai būtų didžiulis žingsnis į priekį. Norėdami tai padaryti, turime suprasti, kaip viruso savybės, tokios kaip dydis ir struktūra, kartu su aplinkos veiksniais, tokiais kaip temperatūra ir dezinfekcinės priemonės, gali paveikti virusų išgyvenimą", — apibendrina tyrėjos.

Taip pat skaitykite:

Tegai:
vanduo, mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Mokslininkai sukūrė inhaliatorių, kuris palengvins koronaviruso gydymą
Išsklaidytas populiarus mitas apie koronavirusą
Pirmą kartą istorijoje mokslininkai atjaunino žmogaus ląsteles
Vaiko kambarys

Greitai sureagavęs berniukas išgelbėjo jaunesniosios sesers gyvybę

(atnaujinta 10:52 2020.09.27)
Harisonas panaudojo metų pradžioje išmoktą Heimlicho manevrą, dėl kurio ir išgelbėjo savo seserį

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Berniukas iš Anglijos Blakberno miesto, Lankašyro grafystės, išgelbėjo savo jaunesniąją seserį, kuri paspringo LEGO detale. Ją išgelbėjo greita berniuko reakcija ir mokykloje išmoktas pirmosios pagalbos metodas, rašo "Daily Mail".

Dešimtmetis Harisonas Valmslis žaidė savo kambaryje, kai prie durų netikėtai priėjo jo sesuo, šešerių metų Eva. Ji negalėjo kvėpuoti, jos akys ašarojo, o veidas paraudo. Berniukas suprato, kas nutiko, ir sušuko: "Mama! Tėti! Greičiau! Eva paspringo!".

Tada Harisonas prisiminė, kad metų pradžioje jam buvo parodyta, kaip išgelbėti springstančius žmones naudojant Heimlicho manevrą. Jis sugriebė seserį iš nugaros ir stipriai prispaudė jos pilvą. Mergaitė išspjovė LEGO kaladėlę, kuri buvo įstrigusi gerklėje ir trukdė jai kvėpuoti.

Heimlicho manevras skirtas gelbėti žmones, kurie pradeda dusti dėl svetimkūnio gerklėje. Reikia atsistoti už nukentėjusiojo nugaros, vieną ranką sugniaužti į kumštį, uždėti ant pilvo ir uždengti kitos rankos delnu. Tada kumštį reiktų įremti į pilvą ir staigiai paspausti aukštyn.

2019 metais buvo pranešta, kad Anglijos mieste Kembridže ketverių metų berniukas išgelbėjo jaunesniąją seserį, kuri paspringo moneta. Jis pakvietė suaugusius ir patapšnojo jai per nugarą.

Tegai:
Didžioji Britanija
Traškučiai lėkštėje, archyvinė nuotrauka

Mergaitė daugiau nei aštuonerius metus valgė tik traškučius ir duoną

(atnaujinta 10:52 2020.09.27)
Iki pusantrų metų mergaitė valgė šio amžiaus vaikams įprastą maistą, tačiau vėliau jai išsivystė neįprastas psichikos sutrikimas

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Didžiojoje Britanijoje mergaitė iki dešimties metų dėl neįprastos ligos valgė tik traškučius ir duoną, praneša "Fox News".

Iki pusantrų metų Marta Deivis valgė šio amžiaus vaikams įprastą maistą. Tačiau vėliau jai išsivystė psichikos sutrikimas, susijęs su maisto baime.

"Ji rėkė ir atstūmė maistą. Aš bandžiau su tuo kovoti, bet laikui bėgant padėtis tik blogėjo", — sakė mergaitės motina Džuli.

Martos racionas susiaurėjo iki duonos ir traškučių. Džuli tikėjosi, kad problemą išsispręs, kai vaikas eis į mokyklą ir pamatys, ką valgo jos bendraamžiai. Tačiau taip neatsitiko.

"Ji suvalgydavo tik du skrebučius su sviestu per pusryčius ir tris — per vakarienę", — sakė Martos mama ir pažymėjo, kad visą tą laiką mergaitė valgė tik vienos rūšies duoną.

Jaunos britės tėvai nusprendė kreiptis į hipnoterapeutą, kad padėtų dukrai įveikti jos fobiją. Po pirmojo seanso Marta galėjo suvalgyti picos kriaukšlę, o vėliau — daržoves ir vaisius.

Po kelių savaičių mergaitė išbandė apie 50 naujų patiekalų ir produktų.

Dar šia tema
Kaip skaniai valgyti ir išlaikyti formą neišeinant iš namų. Gydytojų patarimai
Maisto kultas. Kur rasti "valgomų" paminklų
Brajanas Mėjus mano, kad pandemija prasidėjo dėl žmonių, kurie valgo mėsą
Gedimino pilis, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 28-osios šventės

(atnaujinta 18:38 2020.09.27)
Nuo rugsėjo 28 dienos iki metų galo lieka 94 dienos; savo vardadienį švenčia Svetlana, Lana, Vaclovas, Tautvydas, Vientautė, Saliamonas, Vacys

Rugsėjo 28 yra 271-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 272-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 94 dienos.

2020 metų rugsėjo 28 dieną saulė teka 07:13, leidžiasi 19:06, dienos ilgis — 11 val. 53 min.

Vilniaus įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diena

Gedimino diena paskelbta rugsėjo 28-oji.

Šią dieną prisimenama Vilniaus įkūrimo istorija. Anot legendos, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas susapnavo sapną, pranašavusį Vilniui garbingą Lietuvos sostinės ateitį. Minima, kad Gediminas prigulęs poilsiui rudens medžioklės metu, tad spėjama, kad tai turėjo įvykti rugsėjo pabaigoje. Paklausęs sapną išaiškinusio žynio Lizdeikos, Gediminas Vilniuje pastatė pilį ir įkūrė sostinę.

Gedimino dienos proga Vilniuje organizuojami šventiniai renginiai — miesto karnavalai, koncertai. Kartais Gedimino dienos šventė sujungiama su Rudens lygiadieniu, taigi, švenčiama anksčiau.

Pasaulinė pasiutligės diena

Rugsėjo 28 diena paskelbta Pasauline pasiutligės diena. Šios dienos tikslas — atkreipti visuomenės dėmesį į pasiutligės grėsmę žmonėms ir gyvūnams.

Pasiutligė — virusinė liga, kuria gali užsikrėsti gyvūnai ir žmonės. Liga dažniausiai plinta per įkandimus, tačiau užkratas su infekuoto gyvūno seilėmis taip pat gali patekti per pažeistą odą ar gleivinę. Išryškėjus neurologiniams pasiutligės simptomams, liga tampa mirtinai pavojinga.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kiekvienais metais įgyvendina pasiutligės likvidavimo programą, o nuo 2006 metų pradėta įgyvendinti oralinė laukinių gyvūnų vakcinacija, kuri vykdoma 2 kartus per metus visoje Lietuvos teritorijoje.

Pasaulinės pasiutligės dienos proga, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įvairiuose Lietuvos rajonuose ir miestuose organizuoja naminių gyvūnų augintinių nemokamą vakcinaciją nuo pasiutligės, renginius, skirtus pasiutligės prevencijai.

Savo vardadienį šiandien švenčia Svetlana, Lana, Vaclovas, Tautvydas, Vientautė, Saliamonas, Vacys.

Ši diena istorijoje

1520 metais gimė Barbora Radvilaitė, LDK kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė. Mirė 1551 metais Krokuvoje. Palaidota Vilniaus Katedroje.

1533 — Rumunijoje gimė Steponas Batoras, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Mirė 1586 m. Gardine.

Šią dieną 1542 metais tyrinėtojas Chuanas Rodrigesas Kabrijas tapo pirmuoju europiečiu, išsilaipinusiu ant dabartinės Jungtinių Valstijų teritorijos vakarinės dalies pakrantės.

1571 metais Milane gimė italų dailininkas, vienas žymiausių baroko meistrų Mikelandželas Merizis da Karavadžas. Mirė 1610 metais.

1826 — Rusija paskelbė karą Persijai.

1867 metais gimė rašytoja Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė – Lazdynų Pelėda. Mirė 1926 metais.

1891 metais mirė amerikiečių rašytojas, gerai žinomo romano "Mobis Dikas" ir apysakos "Jūreivis Bilis Badas" autorius Hermanas Melvilis. Gimė 1819 metais.

Šią dieną 1924 metais du JAV karo lėktuvai baigė pirmąjį istorijoje skrydį aplink pasaulį. Kelionė truko 175 dienas.

1939 metais Vokietija ir TSRS susitarė dėl įtakos zonų, į kurias įeina Lietuva, Lenkija ir kitos Rytų Europos šalys, pasidalinimo.

1941 metais II pasaulinio karo metu prasidėjo nacių teroro akcijos Čekoslovakijoje.

1950 — Indonezija tapo JT nare.

Šią dieną 1978 metais mirė Romos popiežius Jonas Paulius I; jo įpėdiniu tapo Jonas Paulius II.

1992 metais Varšuvoje įvyko pirmasis istorijoje Lietuvos ir Lenkijos Ministrų pirmininkų — A. Abišalos ir H. Suchockos — susitikimas.

1994 — plaukdamas iš Talino į Stokholmą (netoli Turku miesto Suomijoje) Baltijos jūroje nuskendo keltas "Estonia", žuvo 852 žmonės.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai