Koronavirusas, archyvinė nuotrauka

COVID-19 kronikos: Italijoje per dieną mirė rekordinis žmonių skaičius

(atnaujinta 18:20 2020.03.28)
JAV ir toliau užima liūdną pirmąją vietą pagal užsikrėtimo COVID-19 atvejų skaičių, Ispanijoje per dieną mirė 773 žmonės

VILNIUS, kovo 28 — Sputnik. Italijoje jau mirė daugiau kaip 9 tūkst. Remiantis Džonso Hopkinso universiteto (JAV) Sistemų mokslo ir inžinerijos centro (CSSE) duomenimis, užsikrėtusiųjų skaičius pasaulyje jau artėja prie 600 tūkstančių žmonių.

Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Nuo epidemijos pradžios pasaulyje nuo COVID-19 mirė 27 365 žmonės, pasveiko 131 712 žmonių. Daugiausia mirčių nuo COVID-19 Italijoje — 9134.

Per praėjusią dieną Italijoje užfiksuotas naujas liūdnas rekordas — 969 mirties atvejai. Ispanijoje per dieną mirė 773 žmonės. Tūkstančių žmonių, užsikrėtusių abiejose šalyse, yra sunkios ar kritinės būklės.

Lyderiai pagal atvejų skaičių — JAV (104 686), Kinija (81 946), Italija (86 498). JAV kovo 27 dieną buvo nustatyta per 18 tūkstančių naujų atvejų.

Kinijos mieste Uhane, kuris tapo naujojo koronaviruso plitimo centru, nuo šeštadienio atnaujinamas normalus gyvenimas. Valdžia atšaukė miesto uždarymą, tačiau paragino gyventojus naudotis viešuoju transportu tik prireikus. Valdžia taip pat paskelbė, kad nuo kovo 28 dienos, siekiant kovoti su pandemija, užsienio piliečiams bus laikinai uždrausta atvykti į šalį su galiojančiomis vizomis ir leidimais gyventi.

Skvernelis pareikalavo atleisti Kauno klinikinės ligoninės vadovą>>

Per kovo 27 dieną KLR buvo užregistruoti 54 nauji užkrėtimo koronavirusu atvejai. Tai infekcija, atvežta iš užsienio. Diena anksčiau Kinijoje buvo užregistruoti 55 nauji SARS-CoV-2 atvejai.

Lietuvoje šiuo metu užfiksuoti 382 užsikrėtimo atvejai, Latvijoje — 280 atvejų, Estijoje — 575. Baltarusijoje užsikrėtusių koronavirusu žmonių skaičius padidėjo iki 94.

Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1895)
Dar šia tema
SAM: planuojama racionaliai paskirstyti galimai koronavirusu užsikrėtusiųjų srautus
Koronavirusas nustatytas NVSC darbuotojui
Dainininkui Levui Leščenkai diagnozuotas koronavirusas
Mokslininkai išsiaiškino, ar koronavirusas gali plisti per vandenį
Vikingų amžiaus kapvietės likučiai, aptikti remonto metu namuose Norvegijoje

Norvegai savo namuose po grindimis rado vikingų kirvį

(atnaujinta 14:51 2020.06.02)
Archeologų teigimu, šis radinys gali datuotis laikotarpiu nuo 950 iki 1050 metų, panašu, kad šeima aptiko bronzos ar vikingų amžių kapvietę

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Sutuoktiniai iš Norvegijos, remontuodami savo namą Bode priemiestyje šalies šiaurėje, rado vikingų laikų stiklo karolį ir geležinį kirvį, praneša vietos leidinys "The Local".

Manoma, kad radinių amžius siekia tūkstantį metų.

1914 metais pastatyto namo savininkai karantino metu pradėjo remontą nuimdami grindis. Darbo metu jie susidūrė su keistu daiktu.

"Iš pradžių pagalvojome, kad radome ratą iš mažo žaislinio automobilio, — pasidalijo Marianne Christiansen. — Tik vėliau supratome, kas tai buvo".

​Į vietą atvykęs archeologas Martinus Hauglidas paaiškino, kad pora, matyt, aptiko bronzos ar vikingų amžių kapvietę.

"Artefaktai buvo aptikti po akmenimis, kurie savo forma primena piramidę. Tarp įdomių objektų: kirvis, kuris gali datuotis laikotarpiu nuo 950 iki 1050 m., ir to paties laiko tamsiai mėlyno stiklo karoliukas", — pažymėjo jis.

Jis papasakojo niekada negirdėjęs, kad tokios kapvietės  būtų rastos tiesiai po moderniais namais, nors jis užsiima kasinėjimais jau beveik 30 metų.

"Jie atliko puikų darbą: nedelsiant pranešė apie radinį, kai tik įtarė, kad tai gali būti kažkas senovinis", — pagyrė archeologas Kristiansenus.

Norvegijoje veikia įstatymas, pagal kurį visi daiktai nuo 16 amžiaus ir senesni būtinai turi būti saugomi.

Karoliukas ir kirvis jau buvo nusiųsti į Trumsės universiteto muziejų, o namuose toliau dirba archeologų komanda.

Tegai:
archeologai, vikingai, Norvegija
Dar šia tema
Archeologai rado bronzos amžiaus kapus, išklotus auksu
Baltijos jūros dugne archeologai atrado Renesanso laikų laivą
Britanijoje aptikti tariamų vampyrų skeletai
Po uragano į Škotijos pakrantę išmestas paslaptingo padaro skeletas
Vezuvijaus rūstybė. Kas iš tikrųjų pražudė Pompėjos gyventojus
Saulė

Mokslininkas įvertino Saulės pliūpsnio poveikį

(atnaujinta 11:36 2020.06.02)
Anot jo, saulės ciklas trunka apie 11 metų, didžiausias saulės aktyvumas buvo užfiksuotas 2014 metais

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Saulėje užfiksuotas protrūkis greičiausiai neturės pastebimo poveikio žemės gyventojų gyvybei, tačiau tai gali būti galingesnių protrūkių pradininkas, RBC sakė Pulkovo observatorijos vyresnysis tyrėjas Georgijus Gončarovas.

Anksčiau Saulės dinamikos observatorija (SDO) užfiksavo didžiausią saulės pliūpsnį nuo 2017 metų spalio mėnesio. Tai buvo M klasės protrūkis, kurį astronomai klasifikuoja kaip vidutinį.

Anot jo, saulės ciklas trunka apie 11 metų, didžiausias saulės aktyvumas buvo užfiksuotas 2014 metais.

"Ir dabar prasideda naujas saulės ciklas. Saulės aktyvumo piko galima tikėtis 2025 metais", — aiškino ekspertas.

Mokslininkas pažymėjo, kad X klasės protrūkis laikomas stipriausiu. Jis pridūrė, kad šis reiškinys patraukė dėmesį dėl to, kad pastaruoju metu nepastebėta Saulės protrūkių, o įvykis, pasak jo, "įdomus, bet ne išskirtinis".

Tegai:
sveikata, gyventojai, Žemė, mokslininkas
Dar šia tema
Rusijoje kuriami lašai, užtikrinantys imunitetą prieš koronavirusą
Įvardyti orai, prisidedantys prie koronaviruso plitimo