Europos Parlamentas Strasbūre, archyvinė nuotrauka

ES parlamentarai apkaltino Rusiją skleidžiant dezinformaciją pandemijos fone

(atnaujinta 10:53 2020.03.30)
Anksčiau nemažai britų žiniasklaidos priemonių, įskaitant "The Guardian" ir "Telegraph", paskelbė apie ES pranešimą, kuriame teigiama, kad Rusijos žiniasklaida skleidė dezinformaciją Sąjungos šalyse apie jų kovą su koronavirusu

VILNIUS, kovo 30 — Sputnik. Trys Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso nariai iš Vokietijos paragino ES vadovybę kovoti su tariama dezinformacijos kampanija apie COVID-19, kurią neva skleidžia Rusija, praneša RIA Novosti su nuoroda į parlamentarų laišką.

"Mes esame rimtai susirūpinę dėl tebevykstančios dezinformacijos ir propagandos, ypač iš Kinijos ir Rusijos. Daugeliui iš mūsų stebint situaciją akivaizdu, kad bandoma sumenkinti ES ir skleisti vietinių gyventojų ir Europos kaimynų nepasitikėjimą ES, jos demokratinėmis vertybėmis ir institucijomis", — teigiama laiške.

Laiško autoriai, Europos Parlamento nariai iš Vokietijos Sergejus Lagodinskis, Alexandra Geese ir Viola von Cramon-Taubadel visame laiške nenurodo nė vieno konkretaus šios "dezinformacinės veiklos" atvejo. Parlamentarai cituoja ES "StratCom Task Force" "naujausius duomenis" ir kalba apie tai, kad šios išvados įrodo jų požiūrį.

"Turime ir toliau remtis ilgamete jų ("East StratCom Task Force") patirtimi, kad būtų atskleisti propagandiniai mitai ir dezinformacijos strategijos", — rašo parlamentarai.

Anksčiau nemažai britų žiniasklaidos priemonių, įskaitant "The Guardian" ir "Telegraph", paskelbė apie ES pranešimą, kuriame teigiama, kad Rusijos žiniasklaida skleidė dezinformaciją Sąjungos šalyse apie jų kovą su koronavirusu.

Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas, komentuodamas šią informaciją, teigė, kad rusofobija Vakaruose tęsiasi net ir pandemijos sąlygomis.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 630 tūkstančių infekcijos atvejų, mirė beveik 30 tūkstančių žmonių.

Taip pat skaitykite:

Tegai:
dezinformacija, Rusija, ES, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2151)
Dar šia tema
Italijos pagrobimas — ar Rusija sugrįš į Europą?
Psichoterapeutė papasakojo, kas gali sukelti skyrybas po karantino
Lietuvoje nustatyti 484 koronavirusine infekcija užsikrėtę asmenys
Karinės pratybos Estijoje

Estija skelbia, kad Rusijos raketų sistema "kelia grėsmę" visai NATO

(atnaujinta 15:52 2020.07.08)
Atsakydamas Rusijos senatorius Konstantinas Kosačiovas pažymėjo, kad visi įrodymai rodo, jog Rusija ne veltui rūpinasi savo vakarinių sienų saugumu

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Estijos gynybos ministras Jüris Luikas ir NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Toddas Waltersas aptarė gynybos klausimus ir "izoliavimo politiką" Rusijos atžvilgiu, pranešė Estijos portalas ERR.

Pokalbis vyko vaizdo skambučio formatu.

Estijos gynybos ministras teigė, kad saugumo situacija Baltijos regione nesikeičia. Anot jo, to pavyzdys yra "Rusijos priimta raketų sistema, kelianti grėsmę visam aljansui". Kokia nagrinėjama Rusijos "raketų sistema", nenurodyta.

Luikas taip pat padėkojo Waltersui už NATO "gynybos ir įbauginimo politikos" stiprinimą bei JAV gynybos pajėgų buvimą, ypač Estijoje ir visame Baltijos regione.

"Amerikiečių B-1 ir B-52 orlaivių, taip pat MQ-9 "Reaper" dronų buvimas Estijoje yra aiškus sąjungininkų vienybės ženklas", — Luiką cituoja ERR.

Savo ruožtu Waltersas teigė, kad Estijoje yra "gera infrastruktūra" NATO sąjungininkams.

Maskva pakomentavo tokius Estijos gynybos ministro pareiškimus. Kaip pažymėjo Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas, Rusija ir toliau reaguos į JAV karinį buvimą Europoje ir NATO plėtrą, be kita ko, įdiegdama naujas gynybines sistemas.

"Nenustebkite, pone Luikai, kad situacijoje, kai NATO ir toliau skirsto Europos saugumo erdvę į privilegijuotą sau ir likusį principą likusiai daliai, o Estija imsis to neatsakingai, Rusija sureaguos. Būtent taip. Reaguoti ir atsakyti", — rašė jis savo Facebook puslapyje.

Senatorius priminė, kad nuo 1991 metų "Europinė NATO teritorija" išsiplėtė 35 procentais ir maždaug tūkstančiu kilometrų priartėjo prie Rusijos sienų. Be to, bendras NATO šalių karinis biudžetas yra maždaug 20 kartų didesnis nei Rusijos.

Kaip pažymėjo Kosačiovas, nėra nieko stebėtino, kad tokiomis sąlygomis ir laikantis tokios NATO politikos, padėtis Baltijos regione nesikeičia į gerąją pusę.

Tegai:
NATO, Rusija, Estija
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva gali įklimpti į skolas dėl sraigtasparnių iš JAV pirkimo
Kasčiūnas: reikia siekti pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso
Gruzija

Gruzija atvers sienas keliautojams Lietuvos

(atnaujinta 12:03 2020.07.08)
Turistai turės laikytis reikalavimų. Keliautojai turės atvykti į šalį tiesioginiais skrydžiais ir užpildyti specialias elektronines anketas

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Gruzija netrukus atvers šalies sienas penkioms valstybėms, įskaitant Baltijos šalis. Apie tai pranešė Sputnik Gruzija su nuoroda į šalies premjero patarėją Iraklį Čikovanį.

Pažymima, kad be Lietuvos, Latvijos ir Estijos, į šių šalių sąrašą taip pat įtraukta Vokietija ir Prancūzija. Keliautojai iš užsienio turės laikytis reikalavimų — skristi į Gruziją tiesioginiu skrydžiu ir atvykę užpildyti elektroninę anketos formą, kurioje turės nurodyti pastarųjų dviejų savaičių kelionių istoriją. Taip pat anketoje reikės pažymėti, kur bus Gruzijoje, ir kontaktinius numerius.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Tuo tarpu premjero patarėjas nenurodė, kada Gruzija pradės priimti lankytojus iš šių šalių.

Nuo liepos 6 dienos į Lietuvą be apribojimų gali atvykti keliautojai iš Čekijos, Kroatijos, Prancūzijos, Lenkijos, Islandijos, Ispanijos, Belgijos, Šveicarijos, Austrijos, Vokietijos, Danijos, Nyderlandų, Slovėnijos, Italijos, Norvegijos, Airijos, Slovakijos, Graikijos, Suomijos, Maltos, Kipro, Vengrijos ir Lichtenšteino. Taip pat apribojimai netaikomi turistams iš kaimyninių Baltijos šalių — Latvijos ir Estijos.

Atvykimas iš Švedijos, Portugalijos ir Liuksemburgo uždraustas.

Užsieniečiai iš trečiųjų šalių gali atvykti į Lietuvą tik gavę atsakingų Lietuvos institucijų leidimą. Turistams iš šalių, kuriose yra didelis užsikrėtimo COVID-19 atvejų rodiklis, 14 dienų saviizoliacija privaloma.

Lietuvoje birželio 17 dieną panaikintas karantinas, kuris buvo įvestas nuo kovo 16 dienos. Dabar respublikoje įvesta nepaprastoji padėtis, vis dar taikomi kai kurie apribojimai. Naujausiais duomenimis, šalyje iš viso nustatyta daugiau nei 1850 koronaviruso atvejų, mirė 79 žmonės.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 11,5 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 537 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
koronavirusas, Baltijos šalys, Gruzija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2151)
Dar šia tema
Sveikatos apsaugos ministerija parengė rekomendacijas keliautojams
"Maximos" sandėlio apsaugos darbuotojas užsikrėtė COVID-19
Užsikrėtimų koronaviruso infekcija atvejų daugiau nei 1850
Saulius Skvernelis

Skvernelis kalbėjo apie antrą koronaviruso bangą

(atnaujinta 15:36 2020.07.08)
Premjeras teigė, kad kol kas nenori teigti, jog Lietuva yra ant antrosios bangos slenksčio, tačiau prašo žmonių elgtis atsakingai ir sąmoningai. Ypač tie žmonės, kurie į Lietuvą grįžta iš užsienio

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad nors ir pirmoji koronaviruso banga atlaikyta, tai nereiškia, kad jau galima visiškai atsipalaiduoti ir leisti sau viską, apie tai jis rašo savo Facebook puslapyje.

"Neapgaudinėkime savęs. Privalome atidžiai sekti ir analizuoti situaciją kitose valstybėse (ką ir darome), turime būti pasirengę. Matome, kas jau vyksta kai kuriose šalyse: fiksuojami nauji infekcijos protrūkiai, kai kur — tiesiog žaibiški, ekspertai vis garsiau kalba apie antrąją COVID-19 bangą", — rašo jis.

Pabrėžiama, kad tai vyksta ir tose valstybėse, kurios su pirmąja banga susidorojo sėkmingai, ne prasčiau už Lietuvą. Tuo pačiu premjeras teigė, kad privalu išlikti budriems ir pasiruošusiems.

Premjero prašymu kitos savaitės Vyriausybės posėdžiui bus parengtas projektas dėl būtinųjų apsaugos priemonių taikymo viešajame transporte, prekybos vietose ir uždaruose renginiuose.

Skvernelis negarantuoja, kad šis projektas kitą savaitę tikrai bus priimtas ir kaukės bus grąžintos. Kol kas tai išlieka tik atsargumo priemonė, kurios gali prireikti, jei užsikrėtimų skaičius didės. Tačiau jis tikisi, kad to neprireiks.

Premjeras teigė, kad kol kas nenori teigti, jog Lietuva yra ant antrosios bangos slenksčio, tačiau prašo žmonių elgtis atsakingai ir sąmoningai. Ypač tie žmonės, kurie į Lietuvą grįžta iš užsienio.

Remiantis trečiadienio duomenimis, koronaviruso atvejų skaičius yra 1854, 79 pacientai mirė. 

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis su nemažai apribojimų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 11,6 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 539 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Saulius Skvernelis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2151)
Dar šia tema
Užsikrėtimų koronaviruso infekcija atvejų daugiau nei 1850
Gruzija atvers sienas keliautojams iš Lietuvos