Lankytojai atviroje restorano verandoje Stokholme per COVID-19 koronaviruso pandemiją, archyvinė nuotrauka

Be karantino ir kaukių. Ši šalis surizikavo neiti Kinijos keliu

(atnaujinta 14:28 2020.04.01)
Švedija savo pavyzdžiu įrodo, kad norint kovoti su koronavirusu, nebūtina įvesti karantino. Skaitykite, kodėl Švedija neįveda karantino ir kaip ji kovoja su koronavirusu

Atidaryti restoranai, barai, slidinėjimo kurortai — Europoje dabar taip yra, ko gero, tik Švedijoje. Valdžia, nors ir ragino piliečius pasiruošti sunkmečiui, neskuba skelbti karantino. Švedai eina kitu keliu. Ko jie tikisi, išlaikydami "normalų gyvenimą", aiškinosi RIA Novosti.

Vietoj draudimų — pasitikėjimas

Oras Stokholme pagaliau džiugina — sinoptikai žada, kad saulė sušildys orą iki vienuolikos laipsnių šilumos. Po ilgos žiemos švedams nebus lengva likti namuose. Be to, jie neprivalo to daryti. Dar visai neseniai buvo leidžiami net masiniai vieši renginiai, kuriuose dalyvavo mažiau nei penki šimtai dalyvių. Todėl kai kurie teatrai, pavyzdžiui, pardavinėdavo lygiai po 499 bilietus. Vėliau Vyriausybė vis dėlto rekomendavo įmonėse nesibūriuoti daugiau kaip 50 žmonių, tačiau griežto draudimo nėra.

Местные жители на прогулке в Стокгольме
© REUTERS / TT News Agency/Anders Wiklund
Vietos gyventojai Stokholme

Daugelis barų ir restoranų yra atviri, tačiau prašoma nestovėti prie baro: galima sėdėti prie stalo arba pasiimti užsakymą ir išeiti. Metro važiuoja, tačiau autobusų sumažėjo, o vairuotojo sėdynė aptverta. Parduotuvės veikia įprastu režimu. Ir nepaisant didėjančio žinomų tualetinio popieriaus, makaronų ir konservų poreikio, ažiotažo nėra. Tuščiose lentynose palikti pranešimai, kad tiekimas nėra nutrauktas, o ryte atvežama naujų prekių. Slidinėjimo kurortai priima turistus ir neskuba uždaryti šlaitų. O žmonių, dėvinčių kaukes, gatvėse dar reikia paieškoti.

Gali pasirodyti, kad Švedija yra išimtis liūdnoje sergamumo statistikoje. Deja, taip nėra. Iš pradžių rizika buvo įvertinta kaip maža, tačiau dabar jau nustatyta 3700 diagnozių, 110 mirusių. Kaimyninėje Norvegijoje — atitinkamai 4284 ir 25, Suomijoje — 1240 ir 11. Danijoje — 2395 ir 72. Be to, palyginimas gali būti neteisingas. Pavyzdžiui, Švedijoje iki kovo vidurio viruso tyrimus atlikdavo tik pagyvenusiems ir sunkiai sergantiems žmonėms.

Visi kaimynai uždarė sienas ir nustatė griežtus apribojimus. Kasdienis švedų gyvenimas pasikeitė. Svarbiausi renginiai buvo atšaukti, verslo keliones biurų darbuotojams uždraustos. Visiems buvo rekomenduota dirbti namuose, o mokyklose ir darželiuose tėvų prašoma nevesti vaikų, kuriems būdingi peršalimo simptomai.

"Mūsų dukros baleto mokytojai įrašinėja internetinius užsiėmimus. Aš labai laukiu, kai darysime kartu su ją plije ir patempimus", — sako Stokholmo universiteto studentė Julija Ustinova.

Taip, įstatymas, leidžiantis vietos valdžios institucijoms uždaryti mokyklas, priimtas. Tačiau visi supranta, kad tėvai negalės visavertiškai dirbti iš namų, sėdėdami su vaikais. Teks pasiimti mokamas atostogas vaikui prižiūrėti. Be to, įmonės nesiunčia darbuotojų dirbti nuotoliniu būdu be tiesioginių valdžios nurodymų.

Aplankyti senyvo amžiaus giminaičius nerekomenduojama, tačiau nėra draudžiama. "Apskritai, Švedijoje šeimos yra mažos. Tėvai ir suaugę vaikai beveik niekada negyvena po vienu stogu. Migrantai gyvena miniomis, — teigė Petras Topyčkanovas, istorikas ir Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) vyresnysis tyrėjas. — Miestuose ar gyvenvietėse nėra aukštų daugiabučių. Tai padeda".

"Gatvės ir viešosios vietos, be abejo, ištuštėjo, tačiau nerimo ar nervų nėra daug", — savo pastebėjimais dalijasi Upsalos žemės ūkio universiteto studentė Anastasija Suslina.

Ji, kaip ir dauguma vietinių gyventojų, taip pat stengiasi sėdėti namuose. Praeivių su kaukėmis gatvėse nemato, tačiau žmonės griežtai laikosi pusantro–dviejų metrų atstumo. Senyvo amžiaus žmones prižiūri savanoriai. Viena tokių iniciatyvų vadinasi #DinGranneHär ("Čia yra tavo kaimynas") — perka maistą pagyvenusiems žmonėms ir neįgaliesiems.

Atsakomybės principas

Ne, Švedijos valdžia nėra neaktyvi. Tai, kad nėra griežto karantino, nėra pasyvumo rodiklis, sako Piotras Topyčkanovas.

"Šalis turi aiškią reagavimo į epidemiologinę krizę strategiją, kuri yra nuosekliai įgyvendinama. Dabar jie pripažino, kad Švedija įžengė į aukščiausią epidemijos fazę. Sunkiausia padėtis yra Stokholme. Ten daugiausia užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų. Jie prognozuoja, kad padėtis regionuose pablogės. Tačiau valdžia yra rami. Logika yra ta, kad kol visi ištekliai bus sutelkti sostinėje, vėliau jie bus paskirstyti visur, kur prireiks", — aiškina pašnekovas.

Jo nuomone, Švedija baiminasi, kad griežtas karantinas sukels rimtų ekonominių sunkumų, skausmingų tiek verslui, tiek vartotojams. Jie nemato priežasties "griauti ekonomiką". Sunku pasakyti, ar tokia strategija pasiteisins.

Visų pirma, vyriausybė tikisi piliečių atsakingumo. "Vienintelis būdas yra kovoti su epidemija kartu su visuomene, kai kiekvienas yra atsakingas už save, už kitus ir už visą šalį", — sakė ministras pirmininkas Stefanas Liovenas.

Ir jie tiki šiuo kursu: remiantis apklausomis, daugiau nei pusė švedų mano, kad šalis gerai ar labai gerai susidoros su krize. Lioveno sekmadieninį kreipimąsi į tautą palankiai įvertino 80 proc. piliečių. Ministras pirmininkas neslepia: priešakyje — sunkūs laikai. Didės spaudimas sveikatos priežiūros sistemai. Todėl valdžia pavedė karo gydytojams įrengti ligonines Upsaloje, Geteborge ir dabar Stokholme.

Обращение премьер-министра Швеции Стефана Лёвена к населению в связи с пандемией коронавируса COVID-19 в мире
© REUTERS / TT News Agency/Anders Wiklund
Ministro pirmininko Stefano Lioveno kreipimasis į tautą

Švedijos ambasadoje Rusijoje RIA Novosti buvo paaiškinta, kad vyriausybės sprendimai grindžiami Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis ir kompetencija. Patariama likti namuose susirgus, apriboti socialinius ryšius, vyresniems nei 70 metų žmonėms reikalinga izoliacija. Vietoj griežtų apribojimų buvo įvestos priemonės likti namuose su menkiausiu negalavimu (pakeistos nedarbingumo atostogų sąlygos), vykdoma plataus masto informacinė kampanija.

Iš esmės Švedijos sveikatos tarnybos strategija yra kiek įmanoma sulėtinti infekcijos plitimą, kad būtų sumažinta našta medicinos įstaigoms. Švedai įpratę pasitikėti valdžia, dažniausiai laikomasi rekomendacijų. Du trečdaliai piliečių jau apribojo socialinius ryšius ir keliones viešuoju transportu.

Gera "oro pagalvė"

Šiaurės Europos šalys beveik visada elgiasi vieningai, bet ne šį kartą. Danai buvo vieni iš pirmųjų, kurie uždarė sienas. Premjerė Mette Frederiksen (socialdemokratė, kaip ir jos kolega Liovenas) perspėjo tautiečius dėl kelionių į Švedijos slidinėjimo kurortus.

"Tuo pačiu metu švedų požiūris į kovą su koronavirusu glumina Italiją, Vokietiją ir Prancūziją, — teigė Europos specialistas Aleksandras Dunajevas. — Jie suglumę, kad pažengusi Švedija nesupranta pandemijos rimtumo. Noriu tikėtis geriausio. Vis dėlto garantijos, kad itališkas scenarijus ten nepasikartos, nėra".

Apskritai, atrodo, kad europiečiai reaguoja pavėluotai. "Daugelis pradėjo šaukti "gaisras!", kai namą jau visiškai apėmė liepsnos", — priduria Dunajevas.

Švedija išsiskiria Europos Sąjungoje, aiškino RIA Novosti politikos mokslų daktarė, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorė Natalija Jeriomina. "Pirma, ši šalis ir ekonominėje, ir socialinėje politikoje vadovaujasi visuomenės poreikiais. Matyt, jie rado tam tikrą kompromisą", — sakė ji.

Priimdama sprendimus vyriausybė rėmėsi tuo, kad turi gerai funkcionuojančią socialinę, gerą sveikatos priežiūros sistemas ir "oro pagalvę". Verta atsižvelgti į tai, kad karalystės ekonomika yra orientuota į paslaugų teikimą, nėra didelių pramonės šakų, eksportas, investicijos dažniausiai ateina iš vidaus. "Švedijos verslas netgi neigiamai priėmė minimalius apribojimus. Jie moka iki 70 procentų mokesčių — jei bus imtasi radikalių priemonių, teks pakeisti savo mokesčių politiką, iš naujo statyti visą sistemą, — sako Natalija Jeriomina. — Tai visiškai pakenks Švedijos socialinės gerovės koncepcijai, kuria švedai taip didžiuojasi."

Строительство полевого госпиталя в Гётеборге в Швеции
© REUTERS / TT News Agency/Adam Ihse
Geteborgo lauko ligoninė

Šaltinis teigė, kad šalis eina Pietų Korėjos keliu, kur dėl pandemijos nebuvo atšaukti parlamento rinkimai. Be to, nepaisant didelio socialinio aktyvumo, švedai yra kur kas santūresni nei pietų europiečiai: jie susitikę nesibučiuoja, nėra linkę būriuotis didelėmis grupėmis, atsakingai vertina visuomenės gerovę. "Taigi, — daro išvadą Natalija, — jie laikysis iki paskutiniųjų, sudės viltis į rizikos grupių testavimus ir visuomenės informavimą".

Tegai:
Švedija, karantinas, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1935)
Dar šia tema
Karantinas Lietuvoje
Ekspertas: Italija dar nepasiekė užsikrėtimų koronavirusu piko
Konservatoriai prieš Verygą: karantinas kaip politinio žaidimo objektas
Nausėda susirūpino apsaugos nuo COVID-19 priemonių kokybe
Ryga

Politologas: Latvija gali tik generuoti agresiją prieš Rusiją

(atnaujinta 12:37 2020.06.06)
Tokie pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kaip respublikos Gynybos ministerijos brošiūra, apibūdina situaciją šalyje, mano karo politologas Andrejus Koškinas

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Latvija gali gauti pinigų iš ES ir JAV tik tuo atveju, jei aktyviai generuos antirusišką politiką, todėl ji tuo ir užsiima, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo politologas, Plechanovo Rusijos ekonomikos universiteto politologijos ir sociologijos katedros vedėjas Andrejus Koškinas.

Latvijos gynybos ministerija pristatė brošiūrą "Kaip elgtis ištikus krizei". Ji skelbiama elektronine forma latvių, anglų ir rusų kalbomis, praneša Sputnik Latvija.

Ypatingas dėmesys skiriamas patarimams, kaip elgtis karo atveju.

Karo politologas Andrejus Koškinas pareiškė, kad Latvijai viskas, kas lieka — tai tik generuoti agresiją prieš Rusiją, nes kitose srityse jos neturi jokių galimybių.

"Ekonomika, socialinė sritis — jos nėra prioritetiniai ir yra labai prastos būklės. Gauti pinigų, kuriuos dar išduoda ES, ir, svarbiausia — subsidijas iš JAV, galima tik tuo atveju, jei aktyviai generuoti antirusišką politiką, kuo ir užsiima Latvija. Kaip rezultatas — tokio pobūdžio pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kurie ir apibūdina, viena vertus, bendrą Latvijos socialinę bei politinę ir geopolitinę situaciją, o kita vertus, tą vystymosi stadiją visose srityse, kuri remiasi rusofobine politika", — pasakė ekspertas.
Tegai:
Rusija, Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: JAV permetė Rusijos "sutramdymą" Europai
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Rusija į turto registrą įrašė duomenis apie sieną su Lietuva ir Latvija
Koronaviruso testai

Gydytojai papasakojo apie negrįžtamo COVID-19 poveikio organizmui riziką

(atnaujinta 12:20 2020.06.06)
Gydytojai nurodo atvejus, kai sergančių pacientų receptoriai dar neatsigavo, ir teigia, kad uoslė ir skonis šiems pacientams gali nebegrįžti

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Uoslės praradimas pacientams, sergantiems koronavirusu, gali būti negrįžtamas, praneša "The Wall Street Journal", cituodamas Amerikos gydytojus.

Pažymima, kad daugelis pacientų pranešė negalintys užuosti ar jausti skonio net ir praėjus kitiems infekcijos simptomams. Maždaug ketvirtadalis pacientų pažymėjo, kad skonio ir uoslės pojūčių atsiradimas užtruko maždaug dvi savaites.

Tačiau nebuvo nustatytas maksimalus terminas, per kurį atsinaujina skonio ir kvapo receptorių veikla.

"Uoslės receptoriai, kurie eina į smegenis, "nusižudo", kad prie jų neprileistų viruso", — teigė Pensilvanijos valstijos "Monell Chemical Senses" centro direktoriaus pavaduotoja Danielle Reed.

Gydytojai nurodo atvejus, kai sergančių pacientų receptoriai dar neatsigavo, ir teigia, kad uoslė ir skonis šiems pacientams gali nebegrįžti.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 373 tūkst. žmonių.

Tegai:
sveikata, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1935)
Dar šia tema
Paskelbta mirčių nuo COVID-19 statistika
Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius viršijo 1680
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį