Lankytojai atviroje restorano verandoje Stokholme per COVID-19 koronaviruso pandemiją, archyvinė nuotrauka

Be karantino ir kaukių. Ši šalis surizikavo neiti Kinijos keliu

(atnaujinta 14:28 2020.04.01)
Švedija savo pavyzdžiu įrodo, kad norint kovoti su koronavirusu, nebūtina įvesti karantino. Skaitykite, kodėl Švedija neįveda karantino ir kaip ji kovoja su koronavirusu

Atidaryti restoranai, barai, slidinėjimo kurortai — Europoje dabar taip yra, ko gero, tik Švedijoje. Valdžia, nors ir ragino piliečius pasiruošti sunkmečiui, neskuba skelbti karantino. Švedai eina kitu keliu. Ko jie tikisi, išlaikydami "normalų gyvenimą", aiškinosi RIA Novosti.

Vietoj draudimų — pasitikėjimas

Oras Stokholme pagaliau džiugina — sinoptikai žada, kad saulė sušildys orą iki vienuolikos laipsnių šilumos. Po ilgos žiemos švedams nebus lengva likti namuose. Be to, jie neprivalo to daryti. Dar visai neseniai buvo leidžiami net masiniai vieši renginiai, kuriuose dalyvavo mažiau nei penki šimtai dalyvių. Todėl kai kurie teatrai, pavyzdžiui, pardavinėdavo lygiai po 499 bilietus. Vėliau Vyriausybė vis dėlto rekomendavo įmonėse nesibūriuoti daugiau kaip 50 žmonių, tačiau griežto draudimo nėra.

Местные жители на прогулке в Стокгольме
© REUTERS / TT News Agency/Anders Wiklund
Vietos gyventojai Stokholme

Daugelis barų ir restoranų yra atviri, tačiau prašoma nestovėti prie baro: galima sėdėti prie stalo arba pasiimti užsakymą ir išeiti. Metro važiuoja, tačiau autobusų sumažėjo, o vairuotojo sėdynė aptverta. Parduotuvės veikia įprastu režimu. Ir nepaisant didėjančio žinomų tualetinio popieriaus, makaronų ir konservų poreikio, ažiotažo nėra. Tuščiose lentynose palikti pranešimai, kad tiekimas nėra nutrauktas, o ryte atvežama naujų prekių. Slidinėjimo kurortai priima turistus ir neskuba uždaryti šlaitų. O žmonių, dėvinčių kaukes, gatvėse dar reikia paieškoti.

Gali pasirodyti, kad Švedija yra išimtis liūdnoje sergamumo statistikoje. Deja, taip nėra. Iš pradžių rizika buvo įvertinta kaip maža, tačiau dabar jau nustatyta 3700 diagnozių, 110 mirusių. Kaimyninėje Norvegijoje — atitinkamai 4284 ir 25, Suomijoje — 1240 ir 11. Danijoje — 2395 ir 72. Be to, palyginimas gali būti neteisingas. Pavyzdžiui, Švedijoje iki kovo vidurio viruso tyrimus atlikdavo tik pagyvenusiems ir sunkiai sergantiems žmonėms.

Visi kaimynai uždarė sienas ir nustatė griežtus apribojimus. Kasdienis švedų gyvenimas pasikeitė. Svarbiausi renginiai buvo atšaukti, verslo keliones biurų darbuotojams uždraustos. Visiems buvo rekomenduota dirbti namuose, o mokyklose ir darželiuose tėvų prašoma nevesti vaikų, kuriems būdingi peršalimo simptomai.

"Mūsų dukros baleto mokytojai įrašinėja internetinius užsiėmimus. Aš labai laukiu, kai darysime kartu su ją plije ir patempimus", — sako Stokholmo universiteto studentė Julija Ustinova.

Taip, įstatymas, leidžiantis vietos valdžios institucijoms uždaryti mokyklas, priimtas. Tačiau visi supranta, kad tėvai negalės visavertiškai dirbti iš namų, sėdėdami su vaikais. Teks pasiimti mokamas atostogas vaikui prižiūrėti. Be to, įmonės nesiunčia darbuotojų dirbti nuotoliniu būdu be tiesioginių valdžios nurodymų.

Aplankyti senyvo amžiaus giminaičius nerekomenduojama, tačiau nėra draudžiama. "Apskritai, Švedijoje šeimos yra mažos. Tėvai ir suaugę vaikai beveik niekada negyvena po vienu stogu. Migrantai gyvena miniomis, — teigė Petras Topyčkanovas, istorikas ir Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) vyresnysis tyrėjas. — Miestuose ar gyvenvietėse nėra aukštų daugiabučių. Tai padeda".

"Gatvės ir viešosios vietos, be abejo, ištuštėjo, tačiau nerimo ar nervų nėra daug", — savo pastebėjimais dalijasi Upsalos žemės ūkio universiteto studentė Anastasija Suslina.

Ji, kaip ir dauguma vietinių gyventojų, taip pat stengiasi sėdėti namuose. Praeivių su kaukėmis gatvėse nemato, tačiau žmonės griežtai laikosi pusantro–dviejų metrų atstumo. Senyvo amžiaus žmones prižiūri savanoriai. Viena tokių iniciatyvų vadinasi #DinGranneHär ("Čia yra tavo kaimynas") — perka maistą pagyvenusiems žmonėms ir neįgaliesiems.

Atsakomybės principas

Ne, Švedijos valdžia nėra neaktyvi. Tai, kad nėra griežto karantino, nėra pasyvumo rodiklis, sako Piotras Topyčkanovas.

"Šalis turi aiškią reagavimo į epidemiologinę krizę strategiją, kuri yra nuosekliai įgyvendinama. Dabar jie pripažino, kad Švedija įžengė į aukščiausią epidemijos fazę. Sunkiausia padėtis yra Stokholme. Ten daugiausia užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų. Jie prognozuoja, kad padėtis regionuose pablogės. Tačiau valdžia yra rami. Logika yra ta, kad kol visi ištekliai bus sutelkti sostinėje, vėliau jie bus paskirstyti visur, kur prireiks", — aiškina pašnekovas.

Jo nuomone, Švedija baiminasi, kad griežtas karantinas sukels rimtų ekonominių sunkumų, skausmingų tiek verslui, tiek vartotojams. Jie nemato priežasties "griauti ekonomiką". Sunku pasakyti, ar tokia strategija pasiteisins.

Visų pirma, vyriausybė tikisi piliečių atsakingumo. "Vienintelis būdas yra kovoti su epidemija kartu su visuomene, kai kiekvienas yra atsakingas už save, už kitus ir už visą šalį", — sakė ministras pirmininkas Stefanas Liovenas.

Ir jie tiki šiuo kursu: remiantis apklausomis, daugiau nei pusė švedų mano, kad šalis gerai ar labai gerai susidoros su krize. Lioveno sekmadieninį kreipimąsi į tautą palankiai įvertino 80 proc. piliečių. Ministras pirmininkas neslepia: priešakyje — sunkūs laikai. Didės spaudimas sveikatos priežiūros sistemai. Todėl valdžia pavedė karo gydytojams įrengti ligonines Upsaloje, Geteborge ir dabar Stokholme.

Обращение премьер-министра Швеции Стефана Лёвена к населению в связи с пандемией коронавируса COVID-19 в мире
© REUTERS / TT News Agency/Anders Wiklund
Ministro pirmininko Stefano Lioveno kreipimasis į tautą

Švedijos ambasadoje Rusijoje RIA Novosti buvo paaiškinta, kad vyriausybės sprendimai grindžiami Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis ir kompetencija. Patariama likti namuose susirgus, apriboti socialinius ryšius, vyresniems nei 70 metų žmonėms reikalinga izoliacija. Vietoj griežtų apribojimų buvo įvestos priemonės likti namuose su menkiausiu negalavimu (pakeistos nedarbingumo atostogų sąlygos), vykdoma plataus masto informacinė kampanija.

Iš esmės Švedijos sveikatos tarnybos strategija yra kiek įmanoma sulėtinti infekcijos plitimą, kad būtų sumažinta našta medicinos įstaigoms. Švedai įpratę pasitikėti valdžia, dažniausiai laikomasi rekomendacijų. Du trečdaliai piliečių jau apribojo socialinius ryšius ir keliones viešuoju transportu.

Gera "oro pagalvė"

Šiaurės Europos šalys beveik visada elgiasi vieningai, bet ne šį kartą. Danai buvo vieni iš pirmųjų, kurie uždarė sienas. Premjerė Mette Frederiksen (socialdemokratė, kaip ir jos kolega Liovenas) perspėjo tautiečius dėl kelionių į Švedijos slidinėjimo kurortus.

"Tuo pačiu metu švedų požiūris į kovą su koronavirusu glumina Italiją, Vokietiją ir Prancūziją, — teigė Europos specialistas Aleksandras Dunajevas. — Jie suglumę, kad pažengusi Švedija nesupranta pandemijos rimtumo. Noriu tikėtis geriausio. Vis dėlto garantijos, kad itališkas scenarijus ten nepasikartos, nėra".

Apskritai, atrodo, kad europiečiai reaguoja pavėluotai. "Daugelis pradėjo šaukti "gaisras!", kai namą jau visiškai apėmė liepsnos", — priduria Dunajevas.

Švedija išsiskiria Europos Sąjungoje, aiškino RIA Novosti politikos mokslų daktarė, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorė Natalija Jeriomina. "Pirma, ši šalis ir ekonominėje, ir socialinėje politikoje vadovaujasi visuomenės poreikiais. Matyt, jie rado tam tikrą kompromisą", — sakė ji.

Priimdama sprendimus vyriausybė rėmėsi tuo, kad turi gerai funkcionuojančią socialinę, gerą sveikatos priežiūros sistemas ir "oro pagalvę". Verta atsižvelgti į tai, kad karalystės ekonomika yra orientuota į paslaugų teikimą, nėra didelių pramonės šakų, eksportas, investicijos dažniausiai ateina iš vidaus. "Švedijos verslas netgi neigiamai priėmė minimalius apribojimus. Jie moka iki 70 procentų mokesčių — jei bus imtasi radikalių priemonių, teks pakeisti savo mokesčių politiką, iš naujo statyti visą sistemą, — sako Natalija Jeriomina. — Tai visiškai pakenks Švedijos socialinės gerovės koncepcijai, kuria švedai taip didžiuojasi."

Строительство полевого госпиталя в Гётеборге в Швеции
© REUTERS / TT News Agency/Adam Ihse
Geteborgo lauko ligoninė

Šaltinis teigė, kad šalis eina Pietų Korėjos keliu, kur dėl pandemijos nebuvo atšaukti parlamento rinkimai. Be to, nepaisant didelio socialinio aktyvumo, švedai yra kur kas santūresni nei pietų europiečiai: jie susitikę nesibučiuoja, nėra linkę būriuotis didelėmis grupėmis, atsakingai vertina visuomenės gerovę. "Taigi, — daro išvadą Natalija, — jie laikysis iki paskutiniųjų, sudės viltis į rizikos grupių testavimus ir visuomenės informavimą".

Tegai:
Švedija, karantinas, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Karantinas Lietuvoje
Ekspertas: Italija dar nepasiekė užsikrėtimų koronavirusu piko
Konservatoriai prieš Verygą: karantinas kaip politinio žaidimo objektas
Nausėda susirūpino apsaugos nuo COVID-19 priemonių kokybe
Sputnik V vakcina

Suomija paskelbė, kad trūksta pajėgumų "Sputnik V" gamybai

(atnaujinta 10:48 2021.03.05)
Paskelbta, kad Rusija yra pasirengusi, jei Suomija būtų suinteresuota, suteikti reikiamas technologijas ir naujoves, kad būtų galima pradėti vakcinų gamybą Suomijoje

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Suomija gali gauti rusišką technologiją vakcinos nuo koronaviruso gamybai, tačiau šalyje nėra tinkamos pramoninės gamybos, sakė Hanna Nohynek, Nacionalinio sveikatos ir socialinės raidos instituto Užkrečiamųjų ligų prevencijos ir imunizacijos skyriaus vyriausioji gydytoja (THL), sakė RIA Novosti.

Vakar Suomijos iniciatyva buvusi prezidentė Tarja Halonen telefonu kalbėjosi su Rusijos Federacijos tarybos pirmininke Valentina Matvijenko, buvo paskelbta, kad Rusija yra pasirengusi, jei Suomija būtų suinteresuota, suteikti reikiamas technologijas ir naujoves, kad būtų galima pradėti vakcinų gamybą Suomijoje.

"Suomija turi patirties kuriant ir gaminant vakcinas pagal adenovirusinius vektorius, tačiau būtina sukurti didelio masto gamybos įrenginius, kurie atitiktų tinkamą gamybos praktiką", — sakė specialistė.

Tinkama gamybos praktika — taisyklės, nustatančios medicininių vaistų gamybos organizavimo ir kokybės kontrolės reikalavimus.

Halonen, priklausanti PSO Europos regiono biuro kovos su COVID-19 grupei, vėliau komentare MTV3 sakė, kad kreipėsi į Matvijenko organizacijos prašymu dėl vakcinų licencijavimo.

"Padėkojau už informaciją ir pasakiau, kad neturiu įgaliojimų ką nors apie tai pasakyti, išskyrus tai, kad aš ją perduosiu vyriausybei", — sakė buvusi prezidentė.

Mokslinis žurnalas "The Lancet" anksčiau paskelbė "Sputnik V" klinikinių tyrimų trečiojo etapo rezultatus, kuriais patvirtinamas aukštas vakcinos efektyvumas ir saugumas.

III fazės klinikinių tyrimų metu "Sputnik V" veiksmingumas, imunogeniškumas ir saugumas siekė 91,6 %. Vakcina suteikia visišką apsaugą nuo sunkių naujos koronavirusinės infekcijos atvejų. "Sputnik V" buvo patvirtinta naudoti daugiau nei 30 šalių.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
Suomija, Rusija, Sputnik V
Koronaviruso vakcina Moderna

Amerikos gydytojai nustatė "Modernos" vakcinos šalutinį poveikį odai

(atnaujinta 10:11 2021.03.05)
Pažymima, kad vidutiniškai reakcija atsiranda aštuntą dieną po pirmosios injekcijos

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. "Modernos" vakcina nuo koronaviruso gali sukelti odos uždegimą ir bėrimus praėjus daugiau nei dešimčiai dienų po pirmosios vakcinacijos, teigė mokslininkai laiške, paskelbtame "New England Journal of Medicine".

"Mes pranešame apie 12 pacientų, kuriems būdingos panašios reakcijos, atsiradusios šalia injekcijos vietos, kai vietiniai ir sisteminiai simptomai, susiję su vakcinacija, visiškai išnyksta", — sakoma Amerikos medicinos komandos pranešime.

Pažymima, kad vidutiniškai bėrimai atsiranda aštuntą dieną po pirmosios injekcijos, iš viso reakcija pasireiškė nuo 4 iki 11 dienų.

Žurnalo svetainėje paskelbta lentelė, kurioje pateikiamos visų 12 pacientų, kuriems nustatyta reakcija, paveiktų zonų nuotraukos.

Nepaisant iškilusių problemų, gydytojai įtikino pacientus pasiskiepyti antrąja doze ir užbaigti imunizaciją. Po antrosios vakcinacijos tik trys žmonės patyrė tokio pat intensyvumo odos uždegimą, dar trims pasireiškė lengvesnė reakcija, likusiems po antrojo skiepo simptomai nepasireiškė.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
vakcina, Amerika
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Pralaimėjo ir liko viena: Lietuva panikuoja dėl Baltarusijos krovinių praradimo

(atnaujinta 10:51 2021.03.05)
Lietuva negali žaisti savo geopolitinių žaidimų, o pasikliauti Europos partneriais dabar net neverta, nes visi yra už save, mano ekspertas Igoris Šatrovas

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Lietuva gali užsidirbti pinigų tik iš "Rusijos grėsmės", nes ji prarado Rusijos ir Baltarusijos tranzitą. Taip interviu Sputnik Lietuva teigė politologas, Nacionalinio šiuolaikinės ideologijos plėtros instituto direktoriaus pavaduotojas Igoris Šatrovas, komentuodamas Lietuvos valstybės saugumo departamento pranešimą, kuriame Rusijos Federacija vadinama pagrindine "grėsme" nacionaliniam saugumui.

Pasak jo, Lietuva aktyviai sujudėjo būtent todėl, kad Minkas nukreipia savo transporto srautus iš Baltijos uostų į Leningrado srities uostus.

"Atitinkamai Baltijos šalys praranda daug pinigų ir nebėra galimybės kitaip užsidirbti, išskyrus politines deklaracijas. Man atrodo, kad paskutinių pastabų priežastis yra Baltarusijos reakcija į Lietuvos įsikišimą, tiesioginis Lietuvos įsikišimą į Baltarusijos vidaus reikalus, dėl kurio <...> iš esmės nutrūko ekonominiai santykiai su Lietuva", — sakė jis.

Pasak Šatrovo, Baltarusija palaikė Baltijos uostus, kurie nukentėjo netekus Rusijos tranzito.

"Dabar visa tai artimiausiais mėnesiais sustos, ir manau, kad Baltijos šalių sostinėse dėl to kyla panika", — pridūrė ekspertas.

Jis pažymėjo, kad Lietuva įsitraukė į "šaltą politinį karą" su Baltarusija.

"Manau, kad šiuo atveju Lietuva tiesiog pralaimėjo šioje istorijoje. Lietuva yra per maža, kad galėtų žaisti savo geopolitinius žaidimus, o pasikliauti Europos partneriais šiuo metu neverta. Dabar visi yra už save. <...> Šiuo atveju Lietuva liko viena", — apibendrino jis.

Pastaruoju metu Rusija stiprina savo uostų veiklą Baltijos šalyse. Kaip pažymėjo buvęs Latvijos ekonomikos ministras Viačeslavas Dombrovskis, Rusijos pusė, anksčiau naudojusi tranzitą per Baltijos uostus, jau dešimt metų stato ir plėtoja nuosavus uostus.

Baltijos šalys mano, kad Rusijos Federacija turi direktyvą "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva paprasčiausiai nenori priklausyti nuo šalių, kurios demonstruoja nedraugišką ir nestabilų požiūrį.

Baltijos šalių politikai ir ekspertai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos krovinių kiekio sumažėjimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose.

Krovinių nukreipimo iš Baltijos uostų klausimas taip pat iškilo Baltarusijoje po griežtų Lietuvos pusės pareiškimų ir veiksmų situacijos fone po prezidento rinkimų, kuriuos oficialia paskelbtais CRK duomenimis laimėjo Lukašenka.

Vasarį Maskvoje buvo pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas dėl bendradarbiavimo organizavimo Baltarusijos naftos produktų, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis per Rusijos jūrų uostus, gabenimo ir perkrovimo srityje.

Dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 metais Rusijos uostuose perkraus daugiau nei 9,8 mln. tonų krovinių.

Tikimasi, kad pirmieji Baltarusijos užsienio prekybos kroviniai bus gabenami per Rusijos jūrų uostus kovo mėnesį.

Tegai:
uostas, krovinių vežimas, Baltijos šalys
Dar šia tema
Paaiškėjo, per kokius Rusijos uostus gali būti gabenami Baltarusijos naftos produktai
Lietuvoje Minsko sprendimas dėl naftos produktų perorientavimo pavadintas politiniu 
Klaipėdos uoste perkrauta 12,8 procentų daugiau krovinių nei 2020 metų sausį