Niujorkas, archyvinė nuotrauka

Tūkstančiai mirčių. Kodėl JAV yra tiek daug koronaviruso aukų

(atnaujinta 14:44 2020.04.01)
Donaldo Trampo retorika koronaviruso plitimo atžvilgiu keitėsi beveik su kiekvienu aukų skaičiaus pokyčiu. Kodėl labiausiai išsivysčiusi šalis pasaulyje nebuvo pasirengusi atlaikyti viruso?

VILNIUS, balandžio 1 — Sputnik. Beveik du šimtai tūkstančių pacientų ir trys tūkstančiai mirusiųjų — COVID-19 pandemija Jungtinėse Valstijose, nepaisant Donaldo Trampo raginimų, tapo nekontroliuojama. Valdžia negali susidoroti su infekcijos plitimu, o medicinos sistema nėra pritaikyta gydyti šimtus tūkstančių pacientų. Kodėl labiausiai išsivysčiusi šalis pasaulyje nebuvo pasirengusi atlaikyti viruso — aiškinosi RIA Novosti.

Viskas kontroliuojama

Amerikiečiai visada buvo kovos su pasaulinėmis epidemijomis priešakyje. SARS, Zikos ir Ebolos protrūkiai, net jei turėjo įtakos JAV, nekėlė grėsmės nacionaliniam saugumui.

Buvusio NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogo Rasmuseno žodžiais, Amerika yra apsupta "draugiškų kaimynų ir žuvų" —  Kanada ir Meksika bei dviem vandenynais. JAV jau daugelį dešimtmečių nebuvo kovos su realiais priešais ir virusais vieta, o dabar, kai grėsmė kyla iš vidaus, šalis tiesiog nežino, ką daryti.

Президент США Дональд Трамп во время ежедневного брифинга по ситуации с коронавирусом
© REUTERS / Tom Brenner
Donaldas Trampas per spaudos konferenciją

Prezidento Donaldo Trampo nuomonė greitai pasikeitė — lygiai kaip greitai išplito epidemija. Nuo sausio 22 dienos, kai buvo užregistruotas pirmasis pacientas, ir iki kovo vidurio, kol buvo mažiau nei šimtas mirusiųjų, Trampas tikino: viskas kontroliuojama, infekcijos rizika nedidelė, virusas pasitrauks, kai tik atšils orai.

Bet prieš dvi savaites jis pasakė: "Tai pandemija. Aš žinojau, kad tai pandemija, jau seniai, tereikėjo pažvelgti į kitas šalis".

Šiandien JAV užima pirmąją vietą pasaulyje pagal užsikrėstusiųjų skaičių: 163,5 tūkst., aukų — daugiau nei trys tūkstančiai. Niujorkas tapo pagrindiniu epidemijos židiniu, o valdžia per kelias dienas prarado situacijos kontrolę.

Delsimo kaina

Kai kurių Amerikos ekspertų teigimu, Vašingtonas prarado šešias savaites. Per tą laiką buvo galima paruošti testus, kaukes, apsauginius kostiumus gydytojams, sukaupti dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatų atsargas. Tai nėra padaryta.

Полевой госпиталь международной организации Samaritan's Purse в Центральном парке Нью-Йорка
© Sputnik / Стрингер
Lauko ligoninė Centriniame parke

Net ir dabar valdžios institucijos nepripažįsta medicininės įrangos trūkumo kritiškumo. Kai karščiausios vietos — Niujorko valstijos — gubernatorius Endrius Kuomo pareiškė, kad regionui reikia mažiausiai 30 tūkstančių ventiliavimo aparatų, Trampas tuo nepatikėjo. "Manau, kad daugelis įvardijamų skaičių per dideli. Aš abejoju, ar jums prireiks 40 ar 30 tūkst. aparatų", — samprotavo jis praėjusią savaitę, kai valstijoje jau buvo penki procentai visų pacientų, sergančių COVID-19, pasaulyje.

Lankytojai atviroje restorano verandoje Stokholme per COVID-19 koronaviruso pandemiją, archyvinė nuotrauka
© REUTERS / TT News Agency/Janerik Henriksson

Nors prezidentas lėtai reagavo į didėjančią grėsmę, jis nėra vienintelis kaltininkas. "Tai taip pat Barako Obamos ir Džordžo Bušo administracijų aplaidumas. Ekspertai perspėjo, kad kažkas įvyks, tačiau nei viena, nei kita komanda nepasiruošė tokiai epidemijai", — pokalbyje su RIA Novosti sakė JAV gyventojas Džeikobas Blasas, dvidešimt metų dirbęs keturiose ne pelno siekiančiose sveikatos priežiūros organizacijose, iš kurių trims vadovavo.

Dabartinis prezidentas, jo nuomone, pablogino situaciją. 2018 metais buvo panaikinta Obamos sukurta "pandemijos kontrolės komanda" — Baltųjų rūmų Visuotinės sveikatos apsaugos ir biologinio saugumo skyrius. Trampas tikėjo, kad prireikus vėl pasamdyti žmones nebus problema.

Anot kitos agentūros pašnekovės — praktikuojančios patologės iš Šiaurės Karolinos Margaret Džonson, buvo prarasta galimybė sumažinti epidemiją.

"Už pandemijos prevenciją nėra atsakingos sveikatos priežiūros sistemos, už tai atsakingos vyriausybės struktūros, tokios kaip Ligų kontrolės ir prevencijos centrai, — sako ji. — Tačiau valdžios institucijos elgėsi per lėtai. Trampas neklausė ekspertų, uždarė programas, kurios galėtų atsekti epidemijos protrūkį Kinijoje ir užkirsti jai kelią Valstijose".

Kiekvienas už save

Kitas neigiamas veiksnys yra Amerikos visuomenės skilimas, ne tik politiniame, bet ir sveikatos priežiūros sektoriuje.

"Pagrindinė krizės priežastis yra vieningos medicinos sistemos nebuvimas: visos ligoninės yra savarankiškos", — sako Džeikobas Blasas.

Didžioji dauguma JAV ligoninių yra privačios ir nepriklausomos nuo valstijos ar viena nuo kitos. Yra dideli tinklai, yra mažų vietinių ligoninių. Tačiau esant bendram lovų, įrangos ir apsaugos priemonių trūkumui, medicinos įstaigos pereina prie režimo "kiekvienas pats už save" ir bando kompensuoti trūkstamas atsargas savarankiškai. Grubiai tariant, visos ligoninės skambina į tą pačią gamyklą, prašydamos trūkstamų dirbtinio ventiliavimo aparatų, kaukių, chalatų ir testų.

Мужчина идет из магазина в защитной маске во время вспышки COVID-19. Нью-Йорк
© REUTERS / Caitlin Ochs
JAV gyventojas karantino metu

Tačiau kai kurios ligoninės yra tokios mažos, kad neturi galimybės kreiptis į paslaugų teikėją. Dėl lėšų trūkumo jos užsidaro, aiškino RIA Novosti Margaret Džonson. "Tiesiog nėra pakankamai pinigų darbui, kai visi pacientai — tai senoliai ir vargšai", — sakė ji.

Tikėtasi, kad Trampas priims Gynybos pramonės įstatymą. Tai leistų padidinti reikiamos įrangos gamybą ir tiekimą ligoninėms "karo meto režimu".

Kovo pabaigoje daugiau nei šimtas buvusių Nacionalinio saugumo tarybos darbuotojų paragino valstybės vadovą žengti šį žingsnį. Atsakymas atėjo po kelių dienų: prezidentas liepė "General Motors" gaminti daugiau dirbtinio ventiliavimo aparatų. Tačiau šaltiniai žurnalistams teigė, kad įmonė oficialiai negavo jokio įsakymo dėl įstatymo laikymosi.

Medicina — ne visiems

Kitas sveikatos apsaugos sistemos pažeidžiamumas, nuolat keliantis politines diskusijas, yra draudimo sistema.

"Daugeliui šalies gyventojų prieiga prie medicinos — tai problema, o pandemija tiesiog išryškino tai", — sako Džonson.

Amerikiečius galima suskirstyti į tris kategorijas.

Pirmoji yra turtingi piliečiai, kurie tiesiog perka draudimą. Kaina priklauso nuo daugelio aspektų: valstijos, jos įstatymų, darbo vietos, pajamų. Toks amerikietis moka vidutiniškai 440 dolerių per mėnesį už asmens draudimą ir apie 1 168 dolerių už šeimos draudimą.

Tokiu atveju klientas paprastai susimoka už medicinos paslaugas pats, o po to gauna išmoką. Tačiau staiga susirgus sunkia liga, ne visi sugeba iš savo kišenės ištraukti apvalią sumą. Bei ir įmonė kompensuoja tik dalį išlaidų, paprastai 80 procentų.

Antroji kategorija yra vargšai. Žmonės, gyvenantys žemiau skurdo ribos, turi teisę į valstybinį draudimą "Medicaid". Pagal ją teikiama nemokamos ar nebrangios medicinos paslaugos milijonams amerikiečių. Programa turi savo kriterijus: atsižvelgiama į uždarbį, šeimos dydį, gyvenamąją vietą. Kai kurios valstijos jau paskelbė, kad dėl pandemijos "Medicaid" toliau veiks be pokyčių.

Labiausiai pažeidžiami dabartinėje situacijoje yra 27,5 milijono amerikiečių, kurie neturi jokio draudimo. Kitaip tariant, 8,5 proc. gyventojų neturi galimybės naudotis medicinos paslaugomis. Žinoma, jie gali ateiti į greitosios pagalbos skyrių ir stoti į eilę, bet tai nieko negarantuoja.

"Ligoninės dirba už pinigus. Jūs tiesiog negalite nueiti į ligoninę ir pasakyti, kad turite sveikatos problemų, — paaiškina Džeikobas Blasas. — O skubios pagalbos skyriuose nėra karantino kambarių, jokių apsaugos priemonių ir nieko. Ir neaišku, kas už tai mokės".

Būtent šiai grupei buvo numatyta vadinamoji "Obamacare" sveikatos priežiūros reforma. Iki 95 procentų šalies piliečių turėjo gauti sveikatos draudimą. Kongresas patvirtino reformą 2010 metais, tačiau daug ginčų sukėlė jos atitikimas Konstitucijai. Glumino per didelės biudžeto išlaidos. Pradėjęs eiti prezidento pareigas 2017 metais, Donaldas Trampas leido panaikinti "Obamacare". 2018 metų gruodžio mėnesį Teksaso valstijos Fortvorto miesto federalinis teismas paskelbė reformą antikonstitucine.

Транспортировка зараженного вирусом COVID-19 в Бруклинский больничный центр
© REUTERS / Brendan McDermid
Gydytojai veža užsikrėtusįjį į Bruklino ligoninę

JAV dar gyvena mokūs vyresni nei 65 metų piliečiai. Jie turi teisę į valstybinį sveikatos draudimą. Jo kaina yra apie 250 dolerių per mėnesį, ši suma išskaičiuojama iš pensijos. Tačiau tai nepadengia visų gydymo išlaidų, o tik iš dalies kompensuoja ligoninės sąskaitas. Vyresni amerikiečiai iš draudimo bendrovės taip pat gali nusipirkti papildomą paketą (kainuoja šiek tiek daugiau nei šimtą dolerių), kuris leidžia nemokamai gauti bet kokios rūšies medicininę priežiūrą. Taip padarė ir RIA Novosti pašnekovai. "Asmeniškai mano draudimas yra puikus, nesiskundžiu", — prisipažino Margaret Džonson.

"Aš moku papildomai kas mėnesį po 120 dolerių. Pastaraisiais metais man buvo atliktos dvi rankos operacijos, dvi akių ir viena širdies. Vien paskutinė man būtų kainavusi daugiau nei 50 tūkstančių dolerių, bet aš neišleidau nė cento. Ligoninėje nemokamai praleidau tris dienas, nors kitaip man tai kainuotų nuo trijų iki penkių tūkstančių dolerių, — sako Džeikobas Blasas. — Be to, aš turiu dar vieną papildomą draudimo paketą už 30 dolerių per mėnesį, kuris padengia vaistų išlaidas".

Abu agentūros pašnekovai sutinka, kad jiems labiau pasisekė nei daugeliui tautiečių: už 350 dolerių per mėnesį nereikia jaudintis dėl gydymo išlaidų. Tačiau ką daryti su milijonais amerikiečių, negalinčių sau leisti net pagrindinio draudimo, jie, kaip ir šalies vyriausybė, nežino.

Tegai:
Donaldas Trampas, koronavirusas, JAV
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1935)
Dar šia tema
JAV skyrė 1,2 mln. dolerių COVID-19 plitimui Ukrainoje sustabdyti
Kinija atsakė į JAV kaltinimus skleidžiant dezinformaciją apie COVID-19
Venckienė: Lietuva nepasiruošusi nei virusui, nei "rusų puolimui"
JTO: sienų uždarymas dėl COVID-19 tapo nauja grėsme pabėgėliams
Ryga

Politologas: Latvija gali tik generuoti agresiją prieš Rusiją

(atnaujinta 12:37 2020.06.06)
Tokie pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kaip respublikos Gynybos ministerijos brošiūra, apibūdina situaciją šalyje, mano karo politologas Andrejus Koškinas

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Latvija gali gauti pinigų iš ES ir JAV tik tuo atveju, jei aktyviai generuos antirusišką politiką, todėl ji tuo ir užsiima, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo politologas, Plechanovo Rusijos ekonomikos universiteto politologijos ir sociologijos katedros vedėjas Andrejus Koškinas.

Latvijos gynybos ministerija pristatė brošiūrą "Kaip elgtis ištikus krizei". Ji skelbiama elektronine forma latvių, anglų ir rusų kalbomis, praneša Sputnik Latvija.

Ypatingas dėmesys skiriamas patarimams, kaip elgtis karo atveju.

Karo politologas Andrejus Koškinas pareiškė, kad Latvijai viskas, kas lieka — tai tik generuoti agresiją prieš Rusiją, nes kitose srityse jos neturi jokių galimybių.

"Ekonomika, socialinė sritis — jos nėra prioritetiniai ir yra labai prastos būklės. Gauti pinigų, kuriuos dar išduoda ES, ir, svarbiausia — subsidijas iš JAV, galima tik tuo atveju, jei aktyviai generuoti antirusišką politiką, kuo ir užsiima Latvija. Kaip rezultatas — tokio pobūdžio pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kurie ir apibūdina, viena vertus, bendrą Latvijos socialinę bei politinę ir geopolitinę situaciją, o kita vertus, tą vystymosi stadiją visose srityse, kuri remiasi rusofobine politika", — pasakė ekspertas.
Tegai:
Rusija, Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: JAV permetė Rusijos "sutramdymą" Europai
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Rusija į turto registrą įrašė duomenis apie sieną su Lietuva ir Latvija
Koronaviruso testai

Gydytojai papasakojo apie negrįžtamo COVID-19 poveikio organizmui riziką

(atnaujinta 12:20 2020.06.06)
Gydytojai nurodo atvejus, kai sergančių pacientų receptoriai dar neatsigavo, ir teigia, kad uoslė ir skonis šiems pacientams gali nebegrįžti

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Uoslės praradimas pacientams, sergantiems koronavirusu, gali būti negrįžtamas, praneša "The Wall Street Journal", cituodamas Amerikos gydytojus.

Pažymima, kad daugelis pacientų pranešė negalintys užuosti ar jausti skonio net ir praėjus kitiems infekcijos simptomams. Maždaug ketvirtadalis pacientų pažymėjo, kad skonio ir uoslės pojūčių atsiradimas užtruko maždaug dvi savaites.

Tačiau nebuvo nustatytas maksimalus terminas, per kurį atsinaujina skonio ir kvapo receptorių veikla.

"Uoslės receptoriai, kurie eina į smegenis, "nusižudo", kad prie jų neprileistų viruso", — teigė Pensilvanijos valstijos "Monell Chemical Senses" centro direktoriaus pavaduotoja Danielle Reed.

Gydytojai nurodo atvejus, kai sergančių pacientų receptoriai dar neatsigavo, ir teigia, kad uoslė ir skonis šiems pacientams gali nebegrįžti.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 373 tūkst. žmonių.

Tegai:
sveikata, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1935)
Dar šia tema
Paskelbta mirčių nuo COVID-19 statistika
Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius viršijo 1680
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį