Statula priešais Didįjį Beną

Londono gyventojai papasakojo, kodėl išeina namų karantino metu

(atnaujinta 18:52 2020.04.02)
Kovo 23 dieną Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas paskelbė šalyje karantiną

VILNIUS, balandžio 2 — Sputnik. Nepaisydami karantino, gydytojų ir pareigūnų įspėjimų, britai nebijo nei koronaviruso, nei valdžios skiriamų baudų. Kodėl žmonės eina į gatves pandemijos metu ir kaip policija reaguoja į jų pasivaikščiojimus, Londono gyventojai pasakojo RIA Novosti.

Kovo 23 dieną Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas paskelbė šalyje karantiną, susijusį su koronaviruso pandemija: britai gali išeiti iš namų tik tam, kad nusipirktų būtiniausių prekių, padarytų mankštą vieną kartą per dieną, nueitų į vaistinę ir nuvyktų į darbą (tik tuo atveju, jei ši kelionė tikrai būtina). Būtina išlaikyti ne mažesnį kaip dviejų metrų atstumą tarp žmonių, taip pat draudžiama vaikščioti grupėmis.

Bauda dėl pikniko

Šiomis dienomis gatvėse dažniausiai matomos šeimos su vaikais ir šunų savininkai: abiem reikia pasivaikščiojimų.

Tuščios sostinės gatvės
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Bet jie nepažeidžia taisyklių. Daug rimtesnė problema — įmonių darbuotojai susirenka į parkus iškylauti ir tarsi spjauna vyriausybei, bandančiai išvaryti žmones namo, į veidą. Londone beveik dvi savaites buvo šiltas, gražus ir saulėtas oras. Sekmadienį taip pat numatoma saulė, o temperatūra pakils iki +19 laipsnių, o tai kelia masinio žmonių išėjimo į gatves grėsmę.

"Žmonės eina į parkus, ir daugelis tai daro grupėmis. Ateinantis sekmadienis dėl beveik vasariško oro, manau, bus košmariškas. Jau matome padidėjusį automobilių srautą mieste ir už jo ribų. Įvedus karantiną, jis kelis kartus sumažėjo, tačiau iki šiandien jis labai išaugo", — policijos pareigūnas pasakojo RIA Novosti.

Anot jo, vyriausybės rekomendacijos nedraudžia vaikščioti su šunimis ir lankytis parkuose mankštintis, tačiau policija įspėja apie kiekvieno, pažeidžiančio taisykles, atsakomybę.

"Praėjusią savaitę mūsų kolegos su garsiakalbiais išprašė po saule "gulinčius" žmones iš parko. Žmonės būriavosi grupelėmis. Visiems reikia saulės ir oro, bet geriau likti namuose ir gatvėje laikytis dviejų metrų atstumo", — tarė policininkas.

Moteris su medicinine kauke, Prancūzija, archyvinė nuotrauka
© AFP 2020 / LOIC VENANCE

Pagal neseniai priimtą įstatymą, pažeidėjai gali gauti 60 svarų baudą (ji gali būti sumokėta per 14 dienų su 50 % "nuolaida") ir 120 svarų baudą už pakartotinį pažeidimą. Bauda už kiekvieną paskesnį pažeidimą padvigubėja, maksimali suma gali siekti 960 svarų. Piktybiški ir pavojingi pažeidėjai yra teisiami. Šią savaitę dviem karantino pažeidėjams Mančesteryje ir Niukasle buvo skirtos 500 ir 650 svarų baudos.

Lankašyro apygardos policija savaitgalį skyrė 123 baudas karantino pažeidėjams. Praėjusią savaitę Derbišyro grafystės policija nutraukė karaokės vakarėlį, vykusį privačiame name. Jame dalyvavo 25 suaugusieji ir vaikai.

Galimi formatai ir vyresnio amžiaus piliečiai

Dažniausiai miesto gatvėse dabar galima pamatyti tuos, kurie bėgioja, važinėja dviračiais, eina į parduotuvę, vaikšto su vaikais, arba kurjerius.

"Turime tris (vaikus), o du sūnūs artėja prie paauglystės. Jūs negalite įsivaizduoti, ką reiškia būti tame pačiame bute penkiems iš mūsų visą parą. Vaikai beveik dvi savaites nesilankė mokykloje. Mano vyras ir aš dirbome iš namų, bandydami daryti nesibaigiančias pamokas su vaikais, mūsų gyvenimas tapo kasdieniu košmaru. Vaikščiojimas lauke yra vienintelis būdas pasijausti geriau", — sakė italų kilmės Vakarų Londono gyventoja Katia.

Ji pasakojo, kad prieš pat koronaviruso protrūkį Italijoje, jos šeima grįžo iš kelionės pas gimines šioje šalyje.

"Kai tik grįžome, viskas prasidėjo. Visi penki dvi savaites sėdėjome atsiriboję, kaip ir reikėjo. Tada kurį laiką gyvenome normalų gyvenimą, bet tada įvedėme apribojimus. Mes kiek įmanoma daugiau einame pasivaikščioti. Ilgai. Neturime kito pasirinkimo", — teigė agentūros pašnekovė ir pažymėjo, kad ji su vyru ir vaikais laikosi "socialinio atstumo" ir vengia liesti daiktus viešose vietose.

"Galiausiai išmokėme vaikus nieko neliesti. Tiesiog vaikštome, bėgiojame ir nesėdime ant suoliukų", — pridūrė moteris.

Apie tas pačias problemas kalbėjo ir kitos apklaustos poros. Daugelis jų derina pasivaikščiojimus su vaikais ir augintiniais. Be to, Londono gatvėse vis dar yra daug bėgikų ir dviratininkų.

Kai kurie vyresnės kartos žmonės iš esmės neketina apsiriboti.

"Man yra 84 metai. Man svarbu judėti. Niekada nebūsiu užsidariusi bute, nesvarbu, ką jie sako. Jei yra komendanto valanda, aš vis tiek išeisiu į lauką. Pažiūrėkite, koks gražus šių metų pavasaris. Saulėtas, šiltas, viskas žydi. Aš viso to neatsisakysiu", — sakė pensininkė, prisistačiusi kaip Izabelė.

Moteris nustebo sužinojusi, kad Rusijoje buvo imtasi tų pačių atsargumo priemonių, siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui, ir paklausė, kaip į tai reaguoja vyresni rusai.

"Žinoma, aš laikausi saugos priemonių, vaikai nesilanko pas mane. Aš nenešioju kaukės, bet, manau, dviejų metrų taisyklė yra teisinga. Daugeliui čia buvo patariama plauti rankas dažniau ir ilgiau, bet rankų plovimas ir be COVID-19 yra higienos klausimas", — teigė moteris.

RIA Novosti korespondentas pastebėjo dar vieną pagyvenusią porą pakeliui iš vieno prekybos centro su visiškai tuščiais firminių daugkartinio naudojimo krepšiais. Vyras ir moteris eina, laikydamiesi už rankų.

Paklausti, kodėl jų krepšys tuščias, pensininkai prisipažino, kad maišą pasiėmė su savimi, kad išvengtų nuolatinio raginimo likti namuose ir ramiai galėtų pasivaikščioti.

"Žinote, iš pradžių visiems buvo nusispjauti, tada įsitraukė policija. Policija kelis kartus kreipėsi į mus, paklausė, kodėl buvome gatvėje, ir patarė neišeiti iš namų. Bet mes nenorime. Todėl mes pasiimame su savimi maišą. Jokių klausimų nekyla", — juokdamasis pasakojo 75-erių pašnekovas.

Du gyvenimai

Dėl karantino Londonas pradėjo gyventi du lygiagrečius gyvenimus: viena vertus, žmonės ir beveik visi automobiliai dingo iš gatvių. Retas pėsčiasis laikosi kelių metrų atstumo, o jei kyla "pavojus" susidurti su šeimomis su bėgiojančiais vaikais, tada žmonės paprasčiausiai pereina į tuščią važiuojamąją kelio dalį arba į kitą gatvės pusę.

Atsirado daugiau kaukėtų žmonių, daugelis dėvi gumines pirštines. Kažkas tiesiog užsiriša skarą, atidaro duris ir eina apsipirkti su įprastomis pirštinėmis. Apskritai, po ramios pirmosios apribojimų savaitės miestelėnai pagaliau priėmė vyriausybės prašymą pasirūpinti savimi ir kitais.

Tačiau tiems, kurie dirba kurjeriais, logistikos versle, statybose, prekybos vietose, gyvenimas nepasikeitė: žmonės eina į darbą, pristato prekes ir maistą. Kai kurie kurjeriai stengiasi užsakymą klientui perduoti bekontakčiu būdu, o kai kurie vis tiek užeina į prieangį. Tačiau beveik visi dirba su pirštinėmis ir kaukėmis.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją.

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 827 tūkst. infekcijos atvejų, daugiau nei 40 tūkst. žmonių mirė.

Tegai:
koronavirusas, karantinas, Londonas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Policija Šiaulių apskrityje aptiko karantino metu veikiantį barą
Klaipėdoje skirta pirmoji bauda už saviizoliacijos pažeidimą
Latvių advokatas Pavelas Rebenokas

Latvijoje nužudytas garsus advokatas

(atnaujinta 19:36 2020.09.20)
Už advokato žudiko pagavimą jo draugas siūlo 20 tūkstančių eurų atlygį, o valstybinė policija deda visas pastangas šiai bylai ištirti

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Žinomas latvių advokatas Pavelas Rebenokas buvo nužudytas savo namuose sekmadienio naktį, apie tai pranešė nužudytojo draugas — advokatas Martinas Kriekis savo Twitter paskyroje.

"Šią naktį buvo nužudytas mano draugas Pavelas Rebenokas. Aš skelbiu 20 000 eurų atlygį už žudiko pagavimą. Ir ypač už užsakovų politikų tarpe", — parašė advokatas.

Kriekis tvirtina, kad šeštadienio vakarą Rebenokas atvažiavo pas jį į svečius ir vėlai naktį grįžo namo.

"Tuo, ką mes matome, — aš netikiu, kad tai buvo žmogžudystė apiplėšimo metu. Ši žmogžudystė buvo padaryta su tam tikru tikslu", — parašė advokatas.

Kriekis žurnalistams papasakojo, kad advokatas buvo nužudytas panaudojus fizinę jėgą.

Latvijos valstybinės policijos spaudos centras patvirtino, kad Rebenokas buvo nužudytas. Šiuo atžvilgiu yra pradėtas baudžiamasis procesas pagal Baudžiamojo kodekso 117 straipsnį dėl nužudymo. Dideli policijos ištekliai įtraukti į tyrimą, vykdomi operatyviniai ir tardymo veiksmai. Tikrinamos iš karto kelios nusikaltimo versijos.

Respublikos vidaus reikalų ministras Sandis Girgenas patikino, kad policija skirs visą dėmesį Pavelo Rebenoko nužudymo bylai.

"Prisiekusio advokato Pavelo Rebenoko nužudymo byla sulauks viso policijos dėmesio, svarbu, kad Latvija negrįžtų prie 90-ųjų metų nusikalstamų metodų. Valstybinė policija visą naktį dirbo sustiprintu režimu ir daro tai toliau. Policijos pareiga — kuo skubiau išaiškinti šį nusikaltimą, ir tai taps teisėsaugos institucijų profesionalumo patikrinimu", — sakė Girgenas.

Ministras pareiškė gilią užuojautą Rebenoko artimiesiems.

Pavelas Rebenokas gimė 1980 m. rugpjūčio 4 d. Baigė Latvijos jūrų akademiją ir Latvijos universiteto Teisės fakultetą. 2003 m. Rebenokas tapo premjero Einaro Repšės neetatiniu patarėju laivybos ir uostų klausimais, po to jis buvo paskirtas finansų ministro patarėju Ventspilio uosto klausimais. Tada ministrų kabinetas jį patvirtino Ventspilio uosto valdyboje kaip Finansų ministerijos atstovą, tačiau 2004 m. kovą Vyriausybė nušalino jį nuo šių pareigų.

Nuo 2018 m. rugsėjo iki 2019 m. balandžio Rebenokas ėjo UAB "Olainfarm" tarybos pirmininko pareigas, o 2019 m. vasarį tapo Rygos laisvojo uosto direkcijos valdybos nariu. Be to, nuo 2019 m. birželio iki liepos jis buvo AB "Latvenergo" tarybos pirmininkas.

Nuo 2019 m. vasario Rebenokas taip pat buvo buvusio ekonomikos ministro neetatinis patarėjas.

Nuo 2008 m. Pavelas Rebenokas vadovavo advokatų kontorai "Rebenoks & Vilders".

Pernai kovą Rebenokas kreipėsi į Valstybės policijos vadovą Intsą Kuzį ir Valstybės saugumo tarnybos vadovą Normundą Mežvietą dėl jam pareikštų grasinimų fiziniu smurtu.

Tegai:
advokatas, nužudymas, Latvija
Vokiečių tankas mūšio lauke, archyvinė nuotrauka

"Tigrų" tramdytojas: kieno tankai kėlė vokiečiams siaubą viso karo metu

(atnaujinta 19:11 2020.09.20)
Ketveri metai nuožmių kovų, šimtai sudegintų vokiečių tankų ir jų pačių valdoma mūšio taktika — prieš 120 metų, 1900 metų rugsėjo 17 dieną, gimė iškilus sovietų karvedys Michailas Katukovas

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Didžiojo Tėvynės karo metu jis įrodė esąs talentingas Raudonosios armijos tankų dalinių vadas ir sugebėjo primesti savo iniciatyvą "žaibo" ideologams. Apie tai, kaip kovojo Katukovas — RIA Novosti medžiagoje.

Pirmosios operacijos

Pirmosiomis karo dienomis į priekį einantys Vermachto daliniai susidūrė su aršiu Raudonosios armijos dalinių, dislokuotų netoli Ukrainos kaimo Klevano, pasipriešinimu.

Nepaisant kiekybinio ir techninio vokiečių avangardo pranašumo, sovietų tankai desperatiškai puolė, o artilerija, užėmusi gerą poziciją, šaudė tiesiai į pėstininkų linijas. Vokiečiai turėjo pasitraukti. Tai buvo pirmoji didžiausia tuomet dar mažai žinomo jauno divizijos vado pulkininko Michailo Katukovo, vėliau tapusio vienu produktyviausių TSRS karinių lyderių, sėkmė.

Į kariuomenę jis atėjo 1919 metais kaip paprastas Raudonosios armijos kareivis. Po pilietinio karo jis iš būrio vado tapo pulko štabo viršininku. 1935 metais baigė Raudonosios armijos karo mechanizacijos ir motorizacijos karo akademijos vadų personalo kvalifikacijos kėlimo kursus. Michailas Jefimovičius su Didžiuoju Tėvynės karu susidūrė būdamas Kijevo specialiosios karinės apygardos 9-ojo mechanizuoto korpuso 20-ojo tankų divizijos vadas.

Pirmajame mūšyje Katukovo junginys taip pat patyrė didelių nuostolių — buvo sunaikinti trisdešimt trys lengvieji BT tankai. Vėliau pats vadas pripažino, kad šios greitaeigės, tačiau lengvai šarvuotos ir silpnai ginkluotos mašinos buvo neteisingai naudojamos dėl kovinės patirties stokos: jų negalima buvo mesti į atvirą mūšį, reikėjo elgtis atsargiau.

Po kelių dienų sovietų kariuomenė, taip pat Katukovo divizija, susitiko su Vermachto daliniais Dubno, Lucko ir Rivnės miestų rajone. Čia įvyko vienas didžiausių Didžiojo Tėvynės karo tankų mūšių: iš abiejų pusių dalyvavo daugiau nei keturi su puse tūkstančio transporto priemonių.

Iš pradžių Raudonoji armija sugebėjo prilaikyti priešą ir netgi surengti keletą galingų kontratakų Dubno kryptimi. Taigi, vienas iš Katukovo pulkų judėdamas užpuolė 13-ąją Vermachto diviziją, sunaikino dešimtis šarvuočių ir sučiupo daugiau nei tris šimtus nacių.

Легкий танк БТ-7
© Sputnik / РИА Новости
Lengvas bakas BT-7.

Bet vokiečiai nuolat sulaukdavo pastiprinimo, aviacija buvo aktyvi. Kad išgelbėtų karius, Katukovas įsakė trauktis.

"Divizija buvo prastai parengta, daugiausia su lengvaisiais tankais", — RIA Novosti sakė Rusijos karo istorijos draugijos mokslo direktorius Michailas Miagkovas. — Tačiau vokiečius pavyko sulaikyti, jie negalėjo greitai prasiveržti į Kijevą."
Танк Т-34
© Sputnik / РИА Новости
Tankas T-34.

"Katukoviečiams" trūko žmonių, artilerijos ir įrangos. Teko imtis triuko. Divizijos vadas ir artilerijos viršininkas kiekvieną dieną parengė naują "klajoklių ginklų" planą. Baterijos dieną ir naktį keitė pozicijas — vokiečiams susidarė įspūdis, kad joms priešinasi didelės artilerijos pajėgos. Tai taip pat leido išgelbėti ginklus nuo atsakomųjų sviedinių ir bombardavimų.

Iki karo pradžios Raudonoji armija turėjo perspektyvius tankus — T-34. Vokiečiai apie tai žinojo ir labai bijojo su jais susidurti. Bet Katukovo daliniai tokių mašinų dar negavo. Vadas įsakė padaryti "trisdešimt ketvirto" muliažus.

Keli sunkvežimiai buvo apvilkti fanera, sumontuotos medinės "bagažinės" ir nudažyti rusvai žalsva spalva. Juos statydavo miško pakraščiuose ar krūmuose, o šalia jų buvo užmaskuoti tikri ginklai. Vokiečiai tokiose vietose buvo atsargūs, sulėtindavo puolimo tempą.

Довоенные танки производства завода № 183. Слева направо: А-8 (БТ-7М), А-20, Т-34 образца 1940 года с пушкой Л-11, Т-34 образца 1941 года с пушкой Ф-34
© Photo : Рublic domain
Prieškario tankai.

Smogti "katukovietiškai"

Po kovų Ukrainoje Katukovas buvo išsiųstas į Stalingradą, nurodė suformuoti tankų brigadą. Tuo metu kritiškai trūko kovos mašinų, todėl jie nusprendė sukurti mažesnius darinius. "Katukoviečiai" gavo pirmąjį T-34 — manevringesnį, galingesnį ir saugesnį nei ankstesnių kartų tankai. Prasidėjo "įsibėgėjimas" ir įgulų pripratimas prie naujos įrangos.

Be to, Katukovas, analizuodamas ankstesnių mūšių patirtį, pradėjo kurti kitas taktikas. Kadangi vokiečiai turėjo pranašumą su šarvuotomis transporto priemonėmis, jis pasiūlė naudoti tankų pasalas. Pėstininkai įrengė netikrus apkasus ir padėjo kulkosvaidžių ir artilerijos pabūklų maketus. 

Pasirodžius priešui, pasalos tylėjo — tik nedideli būriai netikruose apkasuose sukūrė mūšio vaizdą fronte — Katukovas šiuos kovotojus pavadino "veikėjais". Kai jų pozicijose buvo atidaryta ugnis, jie slapta pasitraukdavo.

Po oro smūgio vokiečiai į priekį paleido tankus ir pėstininkus. Neradę nieko netikruose apkasuose, jie judėjo toliau ir pateko į stiprų minosvaidžių ir kulkosvaidžių apšaudymą. Tarybiniai tankistai laukė, kol priešas priartės iki 200–300 metrų, ir tik po to jie pradėdavo ugnį. Spąstai užsitrenkė — naciai buvo beveik sumušti iš šonų ir nugaros.

Susitikimas šalia Mcensko

Spalio pradžioje vokiečiai įsiveržė į Oriolą. Didelis transporto mazgas buvo patogi vieta Maskvos puolimui. Raudonosios armijos vadovybė nustatė užduotį: neleisti priešui išeiti už Mcensko ribų. Iki to laiko Katukovo brigada atvyko į šį nedidelį miestelį Orolo regione, kad sulaikytų šarvuotas generolo Heinzo Guderiano armadas.

Michailas Jefimovičius įtikinamai demonstravo savo sukurtos taktikos efektyvumą. Turėdami daugybę pranašumų technologijų srityje, naciai patyrė didelių nuostolių netoli Mcensko — "katukoviečiai" iš pasalų veikė netikėtai ir greitai, kompetentingai išvengė oro smūgių ir kartais sudegino visas motorizuotas kolonas. Mūšiuose prie Mcensko Katukovo brigada sunaikino 133 priešo mašinas, netekdama 28 savų.

Po mūšio prie Mcensko 4-oji Katukovo brigada buvo pervadinta 1-ąja gvardija, o vadui buvo įteiktas Lenino ordinas ir suteiktas tankų pajėgų generolo majoro laipsnis.

Kelias į Berlyną

Netoli Voronežo Katukovas vadovavo tankų korpusui. Daugiausia dėl jo tanklaivių veiksmų vokiečiams nepavyko visiškai užvaldyti miesto, jie užstrigo mūšiuose ir negalėjo iš pietvakarių smogti Stalingradui.

"1942 m. pabaigoje Katukovas, būdamas 3-iojo mechanizuoto korpuso vadas, dalyvauja operacijoje "Marsas" <...> — Vienas iš jos tikslų buvo atitraukti vokiečių kariuomenę nuo pietinio šono. Užduotis buvo atlikta — vokiečiams pavyko perkelti didžiosios dalies pajėgų į Stalingradą ir Kaukazą. Priešas buvo prispaustas ir patyrė didelių nuostolių, nors operacija mums buvo nesėkminga, o Katukovo kariuomenė, žengdama į proveržį, buvo nutraukta — jie turėjo išsiveržti iš apsupties".

Po "Marso" Michailas Jefimovičius buvo paskirtas 1-osios gvardijos tankų armijos vadu. Jis buvo perkeltas į Kurską, kur "katukoviečiai" užėmė gynybines pozicijas Obojano srityje.

Jie pasielgė išmintingai, vokiečiai niekada neperžengė gynybos pietiniame Kursko bulge.

Po Kursko mūšio Katukovo tankų daliniai išskubėjo į vakarus. Lvovo-Sandomiežo operacijoje jie užėmė, laikė ir išplėtė Sandomiežo tiltą, padėdami Raudonosios armijos puolimui ir Lenkijos išvadavimui.

Советские воины ведут бой в окрестностях Варшавы
© Sputnik / Александр Капустянский
Sovietų kariai kovoja Varšuvos apylinkėse.

"Beje, Lenkijoje tankai nesunaikino miestų, — pažymi Miagkovas. — Jie taip pat išsaugojo senovės sostinę Gniezną, kuri liko praktiškai nepažeista. "Katukoviečiai" padarė didžiausią žalą priešui, tačiau rūpinosi civiliais."

1945 metų Pavasarį Katukovo 1-oji tankų kariuomenė pradėjo puolimą kaip Berlyno operacijos dalis. Po sunkiausių kovų jie pralaužė gynybą Zejelovo aukštumoase į rytus nuo Vokietijos sostinės. Tada "katukoviečiai" sėkmingai perėjo Šprė upę ir užpuolė Berlyną.

Командующий 1-я гвардейской танковой армии генерал-полковник Михаил Ефимович Катуков
© Sputnik / Александр Капустянский
Tarybų Sąjungos didvyris Michailas Katukovas.

Po karo du kartus Tarybų Sąjungos didvyris Michailas Katukovas vadovavo tankų ir mechanizuotiesiems sovietų grupės kariams Vokietijoje, tada Baltarusijos karinės apygardos 5-osios gvardijos mechanizuotojoje armijoje. 1959 metais jam buvo suteiktas šarvuotųjų pajėgų maršalo laipsnis.

Tegai:
karas, tankai
Ruduo

Kokia šiandien diena: rugsėjo 21-osios šventės

(atnaujinta 20:59 2020.09.20)
Rugsėjo 21-oji nuo seno Lietuvoje laikyta Bobų vasaros pradžia, be to, šią dieną minima Tarptautinė taikos diena, o katalikai mini Šv. Mato, apaštalo ir evangelisto, šventę

Rugsėjo 21-oji yra 264-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, keliamaisiais metais — 265-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 101 diena.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Matas, Mantvilas, Nijolė, Viskintė.

Rugsėjo 21-oji nuo seno Lietuvoje laikyta Bobų vasaros — šilto sezono rudens metu — pradžia (tęsiasi iki 29 d.). Šiuo metu buvo tradicija pagerbti pribuvėjas, priimančias ateinančius į pasaulį vaikus.

Anot meteorologų, rugsėjo pabaigoje — spalio pradžioje į Lietuvą užklysta anticiklonas iš pietų, atnešdamas apie savaitę ar dvi saulėtų ir šiltų orų. Oras sušyla iki 20 laipsnių ir net daugiau. Tiesa, tokia bobų vasara būna ne kasmet, kas keleri metai.

Tarp gydytojų seksologų egzistuoja nuomonė, kad būtent bobų vasaros metu moterys patiria didžiausią seksualinį potraukį. Didžiausias potraukis vyrams kyla pavasarį.

Be to, Lietuvoje šią dieną minima Tarptautinė taikos diena.

Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja, paskelbusi šią šventę, rekomendavo visoms valstybėms šią dieną laikyti visuotine susitaikymo diena ir net karo metu šią dieną nutraukti karo veiksmus. Diena minima nuo 1981 metų.

Dar Lietuvoje šią dieną minima Tarptautinė Alzheimerio ligos diena.

Šią dieną įvairių šalių Alzheimerio ligos asociacijos organizuoja seminarus, konferencijas, kuriose plačioji visuomenė informuojama apie šią ligą, gydytojai dalijasi patirtimi. Lietuvos Alzheimerio ligos asociacija įsteigta 2003 m. Asociacija rūpinasi padėti neturtingiems šia liga sergantiems žmonėms, atkreipti visuomenės dėmesį į pirminius ligos požymius.

Alzheimerio liga dažniausiai serga pagyvenę 65–70 metų amžiaus žmonės, tačiau kartais susergama ir 40-ies. Sergant liga silpnėja žmogaus atmintis, žmogus tampa išsiblaškęs, galiausiai nebesugeba skaityti, rašyti, nebesiorientuoja aplinkoje. Sergantysis pradeda nuolat ką nors užmiršti, nebeatpažįsta artimų žmonių. Taigi, kenčia ne tik jis, bet ir artimieji.

Pastebėjus pirminius ligos požymius — atminties sutrikimus, nuolatinį išsiblaškymą, patariama kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Rugsėjo 21 d. Katalikų Bažnyčios kalendoriuje pažymėta šv. Mato, apaštalo ir evangelisto, šventė. Pasak krikščionių tradicijos, Matas yra pirmosios Naujojo Testamento Evangelijos autorius. Prieš tai jis buvo muitininkas. Evangelijoje pagal Morkų ir Evangelijoje pagal Luką vadinamas Leviu.

Krikščioniškajame mene jo simbolis yra angelas.

Jį tarp apaštalų mini visi 4 evangelistai. Hebrajiškai jo vardas reiškia "Dievo dovana". Jėzus įžvelgė jame slypinčius talentus ir padovanojo jį visuotinei Bažnyčiai: fariziejų ir Rašto aiškintojų nekenčiamas muitininkas tapo vienu iš kertinių Bažnyčios akmenų.

Šventasis Matas yra bankininkų, buhalterių ir mokesčių rinkėjų globėjas.

Ši diena Lietuvos istorijoje                   

1935 metais Feliksas Vaitkus lėktuvu Lituanica II (Lockheed L-5B Vega) perskrido Atlanto vandenyną.

2004 metais Lietuvą sukrėtė nestiprus, bet jaučiamas žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo Karaliaučiaus krašte.

Ši diena pasaulio istorijoje

1792 metais per Didžiąją Prancūzijos Revoliuciją Nacionalinis Konventas paskelbė Prancūziją respublika (Pirmoji Prancūzijos respublika).

1866 metais gimė anglų rašytojas, pasaulinio garso mokslinės fantastinės literatūros kūrėjas Herbertas Džordžas Velsas. Žinomiausi jo kūriniai: "Laiko mašina" (1895 m.), "Nematomas žmogus" (1897 m.).

1934 metais gimė dainininkas Leonardas Koenas.

1947 metais gimė JAV rašytojas Stivenas Kingas.

Tegai:
katalikų bažnyčia, Lietuva, šventė, šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai