Adolfas Hitleris, archyvinė nuotrauka

Istorikas papasakojo, kurią šalį Hitleris buvo pasirengęs atiduoti Berlyną

(atnaujinta 11:34 2020.04.04)
1945 metų balandžio 4 dieną Raudonosios armijos daliniai baigė išlaisvinti Vengriją nuo nacių okupantų

VILNIUS, balandžio 4 — Sputnik. Vengrija buvo ištikimiausia ir paskutinė Vokietijos Trečiojo Reicho sąjungininkė, kad ją apgintų, Hitleris buvo pasirengęs paaukoti Berlyną, RIA Novosti sakė Rusijos karinės istorinės draugijos (RVIO) ekspertas Nikita Buranovas.

1945 metų balandžio 4 dieną Raudonosios armijos daliniai baigė išlaisvinti Vengriją nuo nacių okupantų. Kovos dėl Vengrijos išsivadavimo truko beveik šešis mėnesius, jos teritorijoje krito daugiau kaip 200 tūkstančių sovietų karių.

"Vengrija buvo ištikimiausia ir paskutinė Vokietijos Trečiojo Reicho sąjungininkė. Führeris privačiuose pokalbiuose dažnai sakydavo, kad geriau atiduoti Berlyną, nei prarasti Vengriją. Tam taip pat buvo praktinis momentas — čia buvo įsikūrusi daugybė karinių gamyklų ir buvo du naftos šaltiniai, o Vermachtui šių pramonės sričių praradimas reiškė pralaimėjimą kare", — sakė Nikita Buranovas.

Ekspertas priminė, kad Vengrija ketino kovoti su Tarybu Sąjunga iki paskutiniųjų, todėl nacių vadovybė skelbė odiozinius įsakymus, pavyzdžiui, visi vyrai nuo 12 iki 70 metų buvo pašaukti atlikti karo tarnybą, praktiškai visi Vengrijos vyrai turėjo patekti į kariuomenę, tačiau daugumoje atvejų tai neveikė

"Negalima teigti, kad visi vengrai buvo aršūs naciai, daugelis vengė šaukimo, Vengrijos daliniai pereidavo į tarybinės kariuomenės pusę", — prisiminė istorikas.

Jis pasakojo, kad 1944 metų rugsėjo pabaigoje 2-ojo Ukrainos fronto būriai, vadovaujami Tarybų Sąjungos maršalo Rodiono Malinovskio, įžengė į Vengrijos teritoriją, o šalis buvo visiškai išlaisvinta tik 1945 metų balandžio 4 dieną.

"Tai nebuvo viena tęstinė operacija. Buvo keli dideli mūšiai, kurie paskatino pergalę. Tarp jų, žinoma, gynybinė Balatono operacija. Budapešto paėmimas, kai sustiprintos gynybos miestą pavyko užimti be didesnių nuostolių. Ir tai vyko tuo metu, kai aplink Vengrijos sostinę buvo sustiprinta gynyba, ją gynė didelis garnizonas, daugiausia vokiečių kariuomenė, fanatiškai ištikimi Trečiajam Reichui žmonės, kurie atkakliai gynėsi", — sakė Buranovas.

Ekspertas priminė, kad tarybinė kariuomenė neleido priartėti prie Budapešto. Apsupus Vengrijos sostinę, vokiečių vadovybė atliko tris operacijas, kurių kodas buvo "Konrad". Visų jų tikslas buvo išlaisvinti užblokuotą Budapešto grupuotę ir išlyginti frontą išilgai Dunojaus. Vykdydama šį planą, vokiečių vadovybė beveik visus likusius rezervus perkėlė į Vengriją.

"Vengrijoje buvo sukoncentruota daugybė atrinktų šarvuotų vienetų, ir tai tapo įnirtingo mūšio lauku. Be to, karo pabaigoje vokiečiai naudojo gana daug karinių vienetų, aprūpintų naujausiomis technologijomis.

Vokiečių tankų pleištai, sudaryti iš sunkiųjų tankų ir keliolikos "Karališkųjų tigrų" siauroje fronto dalyje, tačiau tai neišgąsdino mūšiuose užgrūdintų Raudonosios armijos karių, artilerijos ir net pėstininkų daliniai atrėmė galingus išpuolius.

Istorikas priminė, kad Vengrijos išvadavimas yra didelis įvykis, tarybinė kariuomenė žengė per Vengrijos sieną, "galima sakyti, kad mūsų tankai atvėrė kelią į Vieną, o tai taip pat labai svarbu". Po Vengrijos išlaisvinimo padarius didelę žalą pietinei vokiečių kariuomenės grupei, krito pietinis strateginis flangas, tarybinei kariuomenei buvo suteikta galimybė pasiruošti ir vykdyti galutines operacijas Čekoslovakijoje, Vengrijoje ir Austrijoje.

Tegai:
Vengrija, Raudonoji armija
Dar šia tema
Hitleris asmeniškai nieko nenužudė: kaltė dėl Holokausto bus primesta Baltijos šalims
Rusijos žvalgyba priminė apie Prancūzijos ir Britanijos bandymus nuraminti Hitlerį
Žiniasklaida papasakojo, kaip Hitlerio neapykanta padarė Rusiją supervalstybe
Hitlerio namas Austrijoje bus atiduotas policijai
Puškovas priminė, kad Lenkija "prašėsi Hitleriui į sąjungininkes"
Ekspertas: Lenkija "nepraras veido" tik paskelbusi Rusiją "antruoju Hitleriu"
CŽV paskelbė duomenis apie "profesionalų Hitlerio agentą" Banderą
Vyriškis su kauke, archyvinė nuotrauka

Vokietija nori įsteigti "kalėjimą" karantino pažeidėjams

(atnaujinta 23:09 2021.01.15)
Kokios bus apgyvendinimo naujojoje įstaigoje sąlygos ir kaina, nepranešama. Tačiau teritorija yra aptverta, ją stebės policija

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Saksonijos federalinė žemė ruošiasi sukurti įstaigą "priverstiniam apgyvendinimui" tiems, kurie ne kartą buvo sučiupti už koronaviruso karantino pažeidimus, rašo leidinys Bild.

Šiems tikslams planuojama įrengti pirminį pabėgėlių priėmimo centrą Drezdene, pastatytą 2017 metais. Kaip rašė bulvarinis leidinys, 2020 metų pavasarį Saksonijos sveikatos apsaugos ministrė Petra Köpping pasiūlė karantino pažeidėjus siųsti į psichiatrijos ligonines. Šių planų atsisakyta, kaip ir idėjų juos apgyvendinti viešbučiuose ar ligoninėse.

Kokios bus apgyvendinimo naujojoje įstaigoje sąlygos ir kaina, nepranešama. Tačiau teritorija yra aptverta, ją stebės policija.

Socialinės apsaugos ministerija patvirtino planus įrengti centrą. Tuo tarpu "priverstinis apgyvendinimas" gali kelti grėsmę pakartotinai nusikaltimus padariusiems žmonėms.

"Procedūra yra laipsniška: nuolatinis siūlymas, bauda, ​​teismo nutartis", — sakė jie.

Sveikatos apsaugos ministerija turi pateikti prašymą teismui. Iki šiol Saksonijoje nebuvo tokių precedentų, tačiau valdžia nori ruoštis.

Vokietijoje nustatyta 2 000 958 naujo tipo koronaviruso užkrato atvejai, rodo Roberto Kocho instituto, kuris yra Vokietijos sveikatos apsaugos ministerijos dalis ir tvarko statistinius duomenis apie COVID-19 paplitimą šalyje, duomenys.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos

 

Tegai:
karantinas, ribojimas, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
FNTT pareigūnai tikrins karantino režimo reikalavimų laikymąsi
Apklausa rodo, kad per antrą karantiną būsto kainų lūkesčiai nemažėja
Socialdemokratai ragino kuo greičiau persvarstyti dalį karantino draudimų
Dujotiekis, archyvinė nuotrauka

Pernai Baltijos šalims buvo perduota rekordiškai daug dujų

(atnaujinta 23:00 2021.01.15)
Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" 2020 metais Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vartotojams transportavo 33 teravatvalandes (TWh) gamtinių dujų, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Nepaisant pernai metų šiltesnių žiemos orų, 2020 metais buvo perduota 12 proc. daugiau gamtinių dujų, palyginti su 2019 metais, kai šio regiono poreikiams buvo transportuota 29,5 TWh kuro.

Tuo tarpu dujų transportavimas per Lietuvą į Kaliningrado sritį 2020 metais sudarė 24,9 TWh ir buvo 4,2 proc. mažesnis nei 2019 metais, kai į Kaliningradą buvo perduota 26 TWh gamtinių dujų. 

Iš viso per metus "Amber Grid" valdoma Lietuvos dujų perdavimo sistema buvo transportuotas itin didelis 58 TWh dujų kiekis.

"Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis, jų ženklus transportavimas Baltijos šalims ir Suomijai bei išaugęs dujų suvartojimas Lietuvoje dėl didesnės elektros gamybos. Tai skatino rinkos dalyvius naudotis sukurta Lietuvos dujų infrastruktūra, lanksčiomis paslaugomis ir 16 proc. mažesne nei 2019 m. dujų perdavimo kaina", — sako "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Dujų tranzitas į Latviją per Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūrą Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams bei dujų saugojimui Latvijos Inčiukalnio dujų saugykloje išaugo iki 8 TWh per metus. Tai — 33 proc. daugiau nei 2019 metais ir didžiausias istorijoje perduotas dujų kiekis Latvijos kryptimi, pažymi bendrovė. Tikėtina, tam turėjo įtakos ir nuo 2020 metų pradžios veikianti dujų perdavimo jungtis tarp Estijos ir Suomijos. 

Dėl suskystintų gamtinių dujų konkurencingumo rinkoje, didelis buvo ir dujų transportavimas per Klaipėdos SGD terminalą. 2020 metais, kaip ir 2019 metais dujų importas per SGD terminalą sudarė 65 proc. (21,9 TWh) viso per Lietuvą į ES dujų rinką patiekto dujų kiekio. 2018 metais šis rodiklis siekė 35 proc. 

Dujų vartojimas Lietuvoje

Per metus toliau augo dujų vartojimas Lietuvoje.  2020 metais šalyje buvo suvartota 25,1 TWh dujų arba 7 proc. daugiau nei 2019-aisiais, kai buvo fiksuojamas 5 proc. dujų vartojimo augimas. 

Dėl palankių kainų pasaulio rinkose dujas kaip kurą vėl pradėjus naudoti Lietuvos elektros gamybos sektoriuje, pernai šalyje buvo suvartotas didžiausias dujų kiekis per pastaruosius penkerius metus.

Dujos į Lietuvą bei kaimyninėms Baltijos šalims ir Suomijai tiekiamos per Klaipėdos SGD terminalą bei dujotiekiais iš Rusijos per Baltarusiją ir Latviją. Iš Latvijos taip pat dažniausiai šaltuoju metų laiku gaunamos dujos iš Inčiukalnio požeminės dujų saugyklos.

Tegai:
SGD, Baltijos šalys
Dar šia tema
Laivas "Fortūna" išvyko iš Vismaro "Nord Stream-2" tiesti
Ekspertas papasakojo, kada galima tikėtis BelAE pramoninės eksploatacijos pradžios
Žiniasklaida paskelbė "Nord Stream-2" statybų užbaigimo datą
Vaikas mokosi prie kompiuterio, archyvinė nuotrauka

Vaikams sunkumų patiriančių šeimų siūloma leisti mokytis mokyklose

(atnaujinta 23:11 2021.01.15)
Tai būtų aktualu vaikams, gyvenantiems šeimose, kurios neturi pakankamai lėšų, socialinių įgūdžių ar motyvų tam, kad vaikams sudarytų tinkamas ugdymuisi namuose sąlygas

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Vyriausybei siūloma vaikams, kurie patiria sunkumų nuotolinio mokymo metu, sudaryti sąlygas mokytis nuotoliniu būdu pačiose mokyklose, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Tokią rekomendaciją pateikė Patariamoji ekspertų taryba prie Vyriausybės.

Ekspertų tarybos teigimu, tai būtų aktualu vaikams, gyvenantiems šeimose, kurios neturi pakankamai lėšų, socialinių įgūdžių ar motyvų tam, kad vaikams sudarytų tinkamas ugdymuisi namuose sąlygas.

Savivaldybių administracijos organizuotų, kad tokiems vaikams, kurie neturi sąlygų mokytis namuose arba kuriems dėl kitų priežasčių reikalinga kita pagalba, būtų užtikrintas nuotolinis ugdymas, priežiūra ir maitinimas švietimo įstaigose.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau įtraukė šią priemonę į rengiamą pagalbos priemonių paketą, skirtą kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus.

Šiuo metu bendrojo ugdymo  programose dalyvaujantiems mokiniams ugdymas yra organizuojamas nuotoliniu būdu, išskyrus specialiosiose mokyklose ir bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse ugdomus mokinius, pirminiame profesiniam mokyme, vykdomam kartu su socialinių įgūdžių programa, besimokančius mokinius. 

Taip pat išimti taikoma pradinio ugdymo programos vaikus, kuriems savivaldybių administracijos užtikrina vaikų nuotolinį ugdymą, priežiūrą ir maitinimą įstaigose, kai tėvai privalo darbą atlikti darbo vietoje ir negali užtikrinti vaikų priežiūros namuose.

Jei Vyriausybė ekspertų siūlymui pritars, šis pakeitimas įsigaliotų nuo sausio 20 dienos.

Mokiniams reikia mokymosi pagalbos

Ministerija atliko bendrojo ugdymo mokyklų mokinių apklausą, kurios metu paaiškėjo, kad apie 25 tūkst. mokinių reikalinga mokymosi pagalba: papildomai konsultuoti, aprūpinti kompiuterine įranga, užtikrinti interneto ryšį, stiprinti motyvaciją. Maždaug pusei šių mokinių yra skirtas nemokamas maitinimas, o šeimos gauna socialinę paramą.

Paaiškėjo, kad pusei šių mokinių reikalingos papildomos įvairių dalykų konsultacijos. Maždaug tiek pat turi problemų su kompiuterine įranga ir interneto ryšiu. 

Ketvirtadalis šių mokinių neturi motyvacijos mokytis, o kas dešimto vaiko tėvai iš viso nebendrauja su mokykla.

Tegai:
mokykla, vaikai
Dar šia tema
Planuojate sportuoti mokyklos aikštyne? Nepamirškite taisyklių
Po Naujųjų metų mokyklos toliau dirbs nuotoliniu būdu